Ko trūksta „Vilniaus vartams“?

Pompastišką atidarymą ir didžiulį nuosmukį patyrusios „Vilniaus vartų“ prekybinės ir maitinimo patalpos vis dar ieško savo vietos.

Per pastaruosius mėnesius duris užvėrė kavinaitė-parduotuvė „Vilniaus gastronomas“, rytietiško maisto restoranas „Ginger“, sumuštinių baras „Beef you“, SPA ir manikiūro salonas. Tiesa, norinčių išbandyti čia laimę irgi atsiranda. „Vilniaus vartuose“ veiklą pradėti planuoja baras „Liverpool“.

„Ranga IV investicijų“ pardavimų direktorius Mantas Skipitis DELFI sakė, kad „Vilniaus vartuose“ užsidariusioms maitinimo įstaigoms pritrūko vadybos ir klientų srauto.

„Turbūt žinote, kad maitinimo įstaigos išsilaiko iš apyvartos vakarais, o dienos pietūs yra skirti tik išlaidoms padengti. Taigi nei „Ginger“, nei „Gastronomui“ nepavyko pritraukti žmonių vakarais, tačiau dėl šių vietų jau vyksta derybos. Patalpomis domisi panašaus profilio įmonės, turinčios reikiamos patirties“, - komentavo jis, pridūręs, kad restoranas „Stebuklai“ sėkmingai veikia.

Pasak pašnekovo, pastaruoju metu bandoma pritraukti įmonių, kurios dirba su verslo klientais.

„Vietos nepakeisime, tačiau darome tam tikrus pakeitimus. Orientacija į su verslo klientais dirbančias įmones šiuo atveju yra pakankamai sėkminga. Dalį prekybinių patalpų pritaikėme būtent jiems“, - sakė jis.

Pasak M. Skipičio, pastaruoju metu čia įsikūrė trys tokio tipo bendrovės.

„Būkime realistais, nei mes pritrauksime srautą, nei žmonės pradės čia važiuoti. Visą laiką nuo pirmos dienos tai suvokėme. Todėl bandome pritraukti atitinkamus klientus. (…) Tikrai nesiderame su batų ar drabužių pardavėjais. Daugiau orientuojamės į verslo klientus, pavyzdžiui, kanceliarinių prekių įmones, kompiuterių aptarnavimą“, - sakė jis.

Skaičiuodavo praeivius

Maždaug metus šiame komplekse veikusio restorano „Ginger“ atstovė, norėjusi likti neįvardyta, DELFI įvardijo pagrindines nesėkmės priežastis: žmonių srauto trūkumą ir draudimą pasikabinti matomesnę reklamą.

„Darbo dienomis per pietus ten vaikšto biurų darbuotojai, o vakarais būna tuščia. Savaitgaliais netgi darydavau eksperimentą – sėdėdavau prie lango ir skaičiuodavau praeinančius žmones. Per valandą praeidavo kokie du-trys“, - DELFI sakė ji.

„Kitas dalykas yra mūsų matomumas. Labai dažnai žmonės skųsdavosi, kad mūsų neranda. Tačiau neleido mums pasikabinti matomesnės iškabos, o restoranui juk labai svarbu būti matomam“, - pridūrė pašnekovė.

Duris užvėrusio restorano atstovė pripažino, kad sėkmės nepridėjo ir patirties maitinimo versle trūkumas.

Likęs šleifas, bet vieta gera

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė Evalda Šiškauskienė laikosi nuomonės, kad didžiausia „Vilniaus vartų“ problema – praeivių trūkumas.

„Ten nėra srauto, o parduotuvėlės juk turi būti žmonėms ant tako. Ta vieta šiuo metu yra šiek tiek apmirusi, nebėra gyvybės, nors su tokiu patosu buvo atidaryta. Gaila, kad taip atsitiko, nes vieta turėjo būti traukos centras visai Gedimino prospekto daliai“, - DELFI sakė ji.

Asociacijos vadovės nuomone, gražiam šio kvartalo gyvenimui sutrukdė prabangias parduotuves valdžiusios bendrovės „Fashion gates“ bankrotas.

„Viskas apmirė, tačiau po truputį jau atsigauna. Tik kad negeras šleifas nuo senų laikų driekiasi. Aš manau, kad ilgainiui kvartalas atsigaus, nes vieta yra per gera“, - pridūrė ji.

Pašnekovės teigimu, norint „Vilniaus vartuose“ atidaryti maitinimo įstaigą, reikia pataikyti ir su koncepcija, ir su siūlomais produktais.

„Žiūrėkit, „Stebuklai“ padarė kažką ypatingo ir jiems sekasi. Žinoma, ir jiems būtų didesnė sinergija, jeigu šalia būtų daugiau maitinimo vietų“, - pridūrė E. Šiškauskienė.

Reikėtų žiūrėti į Antakalnį ir Žvėryną

Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-haus“ Rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vagonis taip pat sutinka, kad esminė „Vilniaus vartų“ problema yra žmonių srauto trūkumas.

„Kavinėms gera vieta yra ta, kur nuolat vaikšto žmonės, kurie pasilinksminti ar pavalgyti atvažiuoja ne specialiai, bet užsuka eidami pro šalį. Taigi „Vilniaus vartuose“ išsilaikyti gali tik tie, kurie paslaugas siūlo kaimynystėje esantiems žmonėms arba kažką ypatingo, dėl ko žmogus norėtų specialiai ten važiuoti. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad pasistatyti automobilį ten nėra labai lengva. O kartais norą atvažiuoti gali numušti žinojimas, kad nebūtinai pavyks patogiai pasistatyti automobilį“, - DELFI sakė jis.

Pašnekovas mano, kad „Vilniaus vartams“ reikėtų ieškoti specifinės nišos.

„Pavyzdžiui, Antakalnis ir Žvėrynas yra prestižiniai rajonai, tačiau ten žmonės paprastai nevaikšto, jie važinėja automobiliais. Taigi čia gali išsilaikyti tie, kurie vykdydami išskirtinę veiklą orientuojasi į klientus, norinčius specialiai atvažiuoti. Antakalnyje ir Žvėryne dominuoja tokios veiklos, kur nesitikima uždirbti iš praeivių, pavyzdžiui, baldų, išskirtinesnių daiktų salonai“, - komentavo NT specialistas.

Pasak jo, nuomos kainos mažinimas nebūtinai būtų geriausia išeitis.

„Sumažinęs nuomos kainą gali prisitraukti tokius nuomininkus, kurie nedarys teigiamos įtakos viršuje esantiems prabangiems biurams ir prabangiems butams. Taigi čia yra dilema. Turbūt reikia kantriai galvoti apie koncepciją ir priimti nuomininkus, kurie vienas kitą papildytų, kad atvažiavęs į vieną parduotuvę norėtum užsukti ir į kitą“, - sakė S. Vagonis.

Iš NT skelbimų matyti, kad pirmajame „Vilniaus vartų“ aukšte komercines patalpas galima išsinuomoti už 35-43 Lt/kv.m.

DELFI primena, kad prabangias parduotuves valdžiusiai bendrovei „Fashion gates“ 2010 m. iškelta bankroto byla. Boutique stiliaus prabangiems prekių ženklams atstovavusios parduotuvės buvo uždarytos kiek anksčiau. Kaip tada skelbė bendrovės atstovai, to teko imtis „Parex“ bankui areštavus prekes.

Komplekse iki uždarymo veikė 8 mados ir interjero salonai, „lounge“ stiliaus baras „Liv Lounge“ bei naktinis klubas „Pacha“.

Vilniaus centre įsikūręs prestižinis verslo mados ir laisvalaikio centras duris atvėrė 2007 m. pabaigoje.