Lietuvoje jau ne vienerius metus kalbama apie tai, kad neįgyvendinus taip vadinamosios Miesto nuotekų valymo direktyvos, Europos Komisija šaliai gali skirti šimtus milijonų eurų siekiančią baudą.
Siekiant to išvengti, viešieji vandens tiekėjai ir savivaldybės institucijos vykdo infrastruktūros plėtrą. Bėda ta, kad net ir nutiesus tinklą gatvėje, paskutinį žingsnį padaryti turi patys gyventojai. Ne visi turi pakankamai santaupų, kad galėtų padengti 1–5 tūkst. eurų ir daugiau siekiančias išlaidas.
Nesijungia trečdalis
Sostinės savivaldybės įmonė „Vilniaus vandenys“ vasarį žiniasklaidai išplatino pranešimą, kuriame dėstoma apie tai, kad gyventojai delsia jungtis prie plečiamos centralizuotos nuotekų surinkimo sistemos.
„Beveik trečdalis gyventojų, kuriems sudaryta galimybė prisijungti, delsia tą padaryti, taip teršdami aplinką, o Lietuvai dėl to gresia ES paramos praradimas“, – įspėja įmonė.
Pasakojama, kad iki 2022 metų pabaigos „Vilniaus vandenims“ įgyvendinus 20 infrastruktūros plėtros projektų, bus įrengta apie 72 kilometrų vandentiekio tinklų ir 79 km nuotekų tinklų.
Pranešime dėstoma, kad per pastaruosius 2 metus iš viso jau nutiesta daugiau kaip 24 km vandentiekio ir 26 km nuotekų tinklų, prie kurių sudaryta galimybė prisijungti daugiau kaip 1,2 tūkst. namų ūkių.
Iki šiol daugiausiai dėmesio skirta plėtrai Vilniaus mieste, atskiruose jo rajonuose: Šnipiškėse, Naujininkuose, Kairėnuose, Rasose, Naujoje Vilnioje ir kt., o artimiausiu metu prioritetas bus nukreiptas į periferines sostinės dalis ir aplinkinius rajonus: pandemijos metu patraukliomis tapusias sodų bendrijų teritorijas, Vilniaus priemiesčius, kuriuose vykdoma intensyvi mažaaukščių ir daugiaaukščių gyvenamųjų namų plėtra.
Kaip „Delfi“ informavo „Vilniaus vandenų“ komunikacijos skyriaus vadovė Renata Smalskė, tinklų plėtros projektai dažniausiai apima abiejų – tiek nuotekų, tiek vandentiekio – tinklų vystymą vienu metu, nes kartu nutiesti abi atšakas yra ekonomiškai naudingiau, be to, vienodai gerinamas abiejų paslaugų prieinamumas gyventojams.
„2018–2020 metais įgyvendintų plėtros projektų (įskaitant ir vandentiekio tinklų plėtrą) vertė siekė kiek daugiau kaip 6 mln. eurų.
Šiek tiek daugiau kaip 26 km nuotekų tinklų įrengėme įgyvendindami plėtros projektus šiose teritorijose: Šnipiškėse, Naujoje Vilnioje, Antakalnyje, Naujininkuose, taip pat Salininkų, Pavilnio ir Visorių rajonuose esančiose sodų bendrijose ir atskirose minėtų teritorijų gatvėse. Taip pat tinklų plėtra buvo vykdoma Nemenčinėje“, – pasakojo ji.
Visas objektų sąrašas – paveiksle.
Pusė kilometro – 100 tūkst. eurų
R. Smalskė nurodė, kad jau minėto projekto Untulių g. vertė – 98 tūkst. eurų (be pridėtinės vertės mokesčio).
„Šio projekto įgyvendinimui gyventojai teikė paraiškas, kad nori prisijungti prie centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų. Projektas buvo atrinktas pagal bendrovės patvirtintą, viešai skelbiamą reitingavimo metodiką (visą informaciją apie reitingavimo metodiką, atrinktus projektus ir kt. pateikiama viešai mūsų svetainėje). Reitingavimo metodikos pagrindas yra ekonominio naudingumo kriterijus. Projekto įgyvendinimui skirtos bendrovės lėšos“, – išdėstė ji.
Už 98 tūkst. eurų paklota 415 metrų vandentiekio ir 593 metrai nuotekų tinklų, o galimybė prisijungti sudaryta 19 namų ūkių.
Vienas šių namų ūkių – R. Urbanavičiaus. Jis pasakojo, kad pirmą kartą organizuoti tinklo plėtrą pradėjo dar 1996 metais.
„Antras kartas buvo 2006 metais, bet kainos buvo per didelės. Tada 2017 metais padariau gatvei projektą, pasitarėme ir prisiėmiau sau daryti, nes esu toliausiai gatvėje“, – pasakojo jis.
Vyras pasakojo, kad „Vilniaus vandenys“ darbus įvykdė maždaug per 5 mėnesius.
„Kai vedė, truputį pakeitė projektą. Mano projekte buvo iki kanalizacijos, kad būtų įvesta į namą, tai jie padarė iki sklypo ribos. Kitų nebuvo, tai padarė iki tvoros. Todėl kai kam dabar reikia daryti iš naujo projektus. O nuo sklypo ribos iki namo reikia už savo pinigus daryti“, – sakė R. Urbanavičiaus.
Jis pasakojo, kad „Vilniaus vandenys“ gyventojams pasiūlė tai padaryti maždaug už 6–7 tūkst. eurų.
„Pavyzdžiui, vienai kaimynei reikia 10 tūkst. eurų, nes 20 metrų reikia nutiesti, o ji viena gyvena, tai niekada nesijungs“, – svarstė pašnekovas.
R. Urbanavičiaus manymu, iš 19 Untulių g. esančių namų prie miesto tinklo artimiausiu metu prisijungs 12–14.
Kaina priklauso nuo atstumo
R. Smalskė „Delfi“ pasakojo, kad galutinio prijungimo kaina gali skirtis nuo atstumų, darbų sudėtingumo, taip pat pasirinktų rangovų ir jų įkainių.
„Ir tas kainos skirtumas gali būti ženklus, – pridūrė ji. – Labiausiai kaina priklauso nuo atstumo, kiek metrų tinklo bus klojama nuo gatvės iki namo, taip pat ir nuo dangos, kurią reikės ardyti ir vėl atstatyti (jei veja, kainuos pigiau, jei plytelės – brangiau), ar reikės papildomai įrengti šulinį ar siurblinę. Taip pat į pilną įrengimo kainą be statybos darbų reikėtų įtraukti projekto paruošimo ir geodezinės nuotraukos parengimo darbus.“
Pašnekovės žiniomis, viską sudėjus ir įvertinus darbų sudėtingumą prijungimas gali kainuoti nuo 1 iki 5 tūkst. eurų ir daugiau.
„Nors atstumas nuo gatvės iki namo kiekvienu atveju yra individualus, dažniausiai pasitaikantis – apie 5 metrus, o tokio ilgio atšakos nutiesimas su visais kitais būtinais darbais galėti kainuoti iki 1,5 tūkst. eurų.
Beje, jau beveik 2 metus lengvindama finansinę prisijungimo prie nuotekų tinklų naštą Vilniaus miesto savivaldybė prisijungusiems gyventojams, kurie anksčiau naudojosi lauko tualetu ar turi išgriebimo duobę, suteikia galimybę atgauti dalį prisijungimo išlaidų, kurios gali siekti iki 1175 eurų. Visa tvarka, kaip tuo pasinaudoti, pateikta „Vilniaus vandenų“ svetainėje“, – nurodė R. Smalskė.
Kreipėsi privačiai
Tuo metu R. Urbanavičius „Delfi“ sakė, kad „Vilniaus vandenų“ pasiūlytos kainos jo ir kaimynų netenkino, todėl jis dėl galutinių darbų kreipėsi į privačias įmones.
„Delfi“ su keliais klausimais taip pat kreipėsi į kelias Vilniuje veikiančias santechnikos įmonės, tačiau atsakyti panoro tik „Bionuotekos“.
„Atliekame gyventojų prijungimo prie centralizuotų tinklų paslaugą“, – sakė įmonės direktorius Paulius Navickas.
Pašnekovas dėstė, kad kainas įvardinti gali tik labai apytiksliai.
„Vienas metras komunikacijų įrengimo vidutiniškai kainuoja nuo 50 iki 100 eurų. Kai atstumai nuo kelio, kur yra pagrindinės magistralės (nuotekos ir vandentiekis), iki gyvenamojo pastato yra mažas, t. y. iki 20 metrų, tai visa sąmata gali siekti 100 eurų ir daugiau už metrą. Pavyzdžiui, nuo pastato iki komunikacijų yra 13 metrų, tai gyventojui teks susimokėti apie 1,3 tūkst. eurų (+PVM)
Jeigu atstumai yra didesni, tai priklausomai nuo komunikacijų gylio, diametrų ir komplektuojančių detalių kiekio gali būti kainos nuo 30 iki 70 eurų už metrą. Pavyzdžiui, atstumas iki trasos 70 metrų, tai 70*50 = 3,5 tūkst. eurų (+PVM)“, – dėstė P. Navickas.
„Bionuotekų“ vadovas pastebėjo, kad ten, kur komunikacijos nutiestos ES lėšomis, gyventojams situacija gali būti palankesnė.
„Iš „Vilniaus vandenų“ pusės yra suteikiama gyventojams keletas nemokamų paslaugų, tokių kaip hidraulinis bandymas, vamzdyno praplovimas ir dezinfekcija, tinklų išpildomoji nuotrauka ir dar kelios smulkmenos. Turiu paminėti, kad dažnu atveju šiuose objektuose vandens ir nuotekų komunikacijos būna privestos prie pat sklypo ribos, tad ir pasijungimo galutiniai kaštai būna mažesni.
Gyventojai, statantys namus kur yra miesto komunikacijos retai svarsto jungtis ar ne, nes taip gyventi yra patogiau ir mažiau rūpesčių, negu su individualiais nuotekų valymo įrenginiais (tai jau atskira tema)“, – komentavo P. Navickas.
Jis pastebėjo, kad paprastai gyventojai jungtis nenori dėl dviejų priežasčių.
„Vieni jau įsikūrę, susitvarkė gerbūvį, pasėta žolytė, pastatytos tvoros, turi, dabar kokią nors nuotekų sistemą, tad jiems nėra didelės motyvacijos įsivesti miesto tinklus.
Kiti gyvena be patogumų ir jie nėra įsirengę net paprasčiausios išgriebimo duobės nuotekoms, neturi šulinio ar gręžinio, tai tikėtina, kad jie tam tiesiog neturi pinigų“, – svarstė verslininkas.
P. Navickas dar papasakojo, kad net ir susidomėję prisijungimu kartais to atsisako dėl didelės kainos.
„Mūsų tipinis klientas yra vidutines ir didesnes pajamas gaunantis gyventojas, statantis naują, ar rekonstruojantis seną būstą. Kažkokio didesnio susidomėjimo šiuo metu nepastebime, bet nepamirškime, kad dabar yra žiemos metas ir mūsų darbai negalimi kol neatšils įšalęs gruntas ir lauko temperatūra“, – sakė jis.
P. Navicko pateiktas pajungimo paslaugos procesas – paveiksle.
„Dažnam žmogui praeiti šį kelią vienam nėra lengva“, – pastebėjo P. Navickas.
Savo ruožtu R. Smalskė sakė, kad gyventojai dėl prijungimo nuo namo iki gatvės tinklo gali kreiptis į bet kuriuos laisvai samdomus rangovus.
„Nuo praėjusių metų vidurio visas prijungimui reikalingas paslaugas pradėjo teikti ir mūsų bendrovė. Gyventojai reikalingų paslaugų paketą gali gauti „iš vienų rankų“, taip nuo jų pečių nuimame didelę rūpesčių naštą – norintiems prisijungti nereikia rūpintis specialistų paieška, darbų planavimu ir priežiūra – taip galima sutaupyti laiko ir būti ramiems dėl darbų kokybės. Visus paslaugų įkainius teikiame savo internetinėje svetainėje, o įsivertinti, kiek preliminariai kainuotų tinklų paklojimas, šią paslaugą užsakant iš mūsų, galima pasinaudojus skaičiuokle“, – sakė ji.
Skiria finansavimą
Kaip „Delfi“ informavo Aplinkos ministerijos taršos prevencijos politikos grupė, nuo 2017 metų dotacijos savivaldybėms ar viešiesiems vandens tiekėjams skiriamos pagal Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo (LAAIF) programos finansavimo kryptį „Vandenų apsauga“ gyventojų būstų prijungimui prie centralizuotų nuotekų surinkimo tinklų.
„Ši programa skirta finansuoti gyventojų būstų prijungimą prie jau nutiestų centralizuotų nuotekų surinkimo sistemų ir tik aglomeracijose, didesnėse kaip 2 tūkst. gyventojų ekvivalento (t. y. aglomeracijose, kurioms taikomi direktyvos dėl miestų nuotekų valymo reikalavimai).
Iki šiol galiojusios sąlygos subsidijai iš LAAIF programos gauti: vienam pareiškėjui iki 200 tūkst. eurų, iki 70 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų.
Iš LAAIF vidutiniškai vienam būstui prijungti skiriama maksimali subsidijų suma, įvertinus pareiškėjo prisidėjimą 30 proc., negali viršyti 2,1 tūkst. eurų, o pareiškėjas turi įsipareigoti padengti visas kitas projekto įgyvendinimo išlaidas“, – dėstoma ministerijos atsakyme.
Ten pat priduriama, kad atsižvelgiant į savivaldybių ir viešųjų geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų pastabas ir siekiant, kad ši finansavimo priemonė būtų dar patrauklesnė, šiuo metu finansavimo tvarkos aprašas yra keičiamas.
„Siekdami išspręsti klausimus dėl infrastruktūros gyventojo sklype tiesimo ir šios infrastruktūros nuosavybės, planuojame, kad nauju kvietimu paraiškas galės teikti viešieji geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai kartu su fiziniais asmenimis.
Apie artimiausiu metu planuojamą naują kvietimą informaciją skelbsime Aplinkos projektų valdymo agentūros tinklalapyje.
Pažymime, kad siekiant įgyvendinti Direktyvos 91/271/EEB reikalavimus, viešiesiems vandens tiekėjams ir nuotekų tvarkytojams sudarytos sąlygos pasinaudoti ES finansavimo priemonėmis iš Viešųjų investicijų plėtros agentūros administruojamo Vandentvarkos fondo nuotekų surinkimo tinklų plėtrai aglomeracijose, didesnėse kaip 2 tūkst. gyventojų ekvivalento.
Įgyvendinant nuotekų surinkimo tinklų plėtros projektus, sudaryta galimybė viešiesiems vandens tiekėjams tiesti tinklus iki gyventojo būsto“, – rašoma komentare.
Kaip žinia, ES šalys dar 1991 metais sutarė dėl vandens ir nuotekų sistemų miestuose ir gyvenvietėse plėtros. Miestų nuotekų valymo direktyva numato, kad tankiai gyvenamose, ne mažiau kaip 2 tūkst. gyventojų turinčiose vietovėse, vadinamosiose aglomeracijose, 98 proc. nuotekų turi būti valoma centralizuotai, likusi nuotekų dalis gali būti valoma individualiais nuotekų valymo įrenginiais, bet jie privalo atitikti tokius pat aplinkosaugos reikalavimus.
Nurodoma, kad galutinis Europos Komisijos terminas, iki kada Lietuva turi tai įgyvendinti – 2023 metais.
Pagal galiojantį Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymą tais atvejais, kai nustatoma, jog gyventojų geriamojo vandens išgavimas arba nuotekų tvarkymas neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų, jie privalo per 9 mėnesius sudaryti sąlygas, kad jų sklype esanti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra būtų prijungta prie miesto infrastruktūros.