Specialistai šį pasiūlymą vertina kaip itin patrauklų tiek lokacijos, tiek prestižo, tiek ir pradinės kainos prasme. Tačiau kas galėtų įsikurti ištuštėjusiame pastate NT specialistai svarsto skirtingai – vieni čia mato itin prabangius butus, kiti laukia netradicinių sprendimų.
Nepriklausomi ekspertai nustatė, kad daugiau nei 5 tūkst. kv. m. ploto pastatų kompleksas Laisvės alėjoje vertas beveik 1,62 mln. eurų.
Centriniai pašto rūmai, kurie pastatyti 1931 metais - valstybės saugomas objektas. Be to, pagal pardavimo sutartį, naujasis savininkas privalės išnuomoti tam pačiam „Lietuvos paštui“ 500 kv. m. ploto patalpas.
Kodėl reikia parduoti Kauno, Vilniaus ir Klaipėdos centrinius paštus „Lietuvos pašto“ Finansų ir administravimo direktorius Kęstutis Jaržemskas išplatintame bendrovės pranešime teigė:
„Praėjusiame amžiuje statytų Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos centrinių paštų patalpos tapo perteklinėmis. Po kelis tūkstančius kvadratinių metrų užimančios patalpos daugiausia yra tuščios ir nenaudojamos, o jų eksploatacinės sąnaudos – didžiulės. Šių pastatų išlaikymas šiandien yra neracionalus.“
Gautus pasiūlymus „Lietuvos paštas“ pradės vertinti jau rugsėjo 15-ąją.
Laukia netradicinių sprendimų
NT agentūros „Ober Haus“ Kauno padalinio vadovas Saulius Umbrasas pirmiausia atkreipė dėmesį, kad objektas yra saugotinas.
„Tai labai specifinis objektas. Manau, reikėtų rasti netradicinį sprendimą. Vienas dalykas – tai yra paveldas. Tikriausiai bus saugomos sienos ir kiti sprendimai.
Naujas savininkas matyt negalės liesti perdangų, didinti ar mažinti tūrių. Galbūt čia galėtų įsikurti konferencijų salės, restoranas ar kažkas panašaus. Nemanau, kad čia turėtų būti biurai ar kas nors nupirks ir perdarys į butus. Čia ne tas sprendimas“, - įsitikinęs S. Umbrasas.
Specialisto teigimu, pradinė kaina atrodo gana patraukliai. Už kvadratinį metrą prašoma apie 3,2 tūkst. eurų.
„Pirmiausia turi būti idėja, ką daryti, o tada spręsti, ar kaina yra aukšta ar ne, ar ji patempia projektą ar ne.
Dabar sudėtinga pasakyti, ar tai labai didelė kaina, ar ne. Skaičiuojant pagal kvadratinio metro kainą, kai objektas toks išskirtinis ir saugotinas, tai kaina kaip ir gera. Tačiau kaip ir minėjau, reikia turėti idėją, nes objektas objektui nelygu“, - svarstė S. Umbrasas.
„Ober Haus“ Kauno padalinio vadovas mano, kad šiuo atveju ne pelnas turėtų būti svarbiausias tikslas.
„Aš sunkiai pašto pastate įsivaizduoju parduotuvę. Tai būtų 1990 metų lygis, kai tai buvo normalu. Tikrai nemanau, kad tai nutiks dabar. Tas laikmetis jau praėjo. Aš nemanau, kad čia bus butai, sudėtinga kalbėti ir apie viešbutį. Gal ir galėtų būti, reikėtų svarstyti. Aš manau, kad čia turėtų būti ne biurais ar butais, kur didžiausia pelno marža.
Čia turėtų būti pasitelktas ne tik skaičiavimas, kad atsipirktų per 10-15 metų – čia gal ir savivaldybė prisidėtų prie idėjos ir panaikintų pelno mokestį, NT turto mokestį, kad palengvintų verslininkams objekto įsisavinimą“, - DELFI teigė specialistas.
Nori Smetoninių butų
NT rinkodaros bendrovės „011” vadovas Mantas Jaruševičius pastebi, kad pastaruoju metu Kaune seni butai miesto širdyje sulaukia vis daugiau dėmesio. Tai gali lemti ir centrinio pašto ateitį.
„Greičiausiai, kad čia nieko daugiau kito nebus, kaip prestižiniai butai. Vieta nerealiai gera ir geriau jau nieko nesugalvosi. Tiesa, reikėtų pasidomėti, kokia situacija su parkingu. Turime didelę paklausą smetoninės, senesnės statybos namų.
Yra kategorija žmonių, kurie iš principo nori senos architektūros namų. Toks pastatas puikiausiai tiktų pagal savo lokaciją ir visus estetinius parametrus. Galų gale ir prestižas. Reikėtų analizuoti, kur langai, ką būtų galima padaryti viduje, nes pastatas saugomas valstybės“, - DELFI teigė M. Jaruševičius.
Specialistas taip pat mano, kad pradinė objekto kaina yra patraukli.
„Kaina išties labai gera, puikiai tinkanti prabangių apartamentų vystymui“, - įsitikinęs M. Jaruševičius.