Jam kelia nerimą tai, kad Kauno Nemuno saloje vis dar neprasidėjo daugiafunkcinės sporto arenos statybos. Uostamiestyje rūmai dar tik projektuojami, o Alytuje senojo sporto komplekso rekonstrukcija toliau kalbų irgi nepajudėjo. „Jeigu reikalai ir toliau judės taip lėtai, kaip iki šiol, reikės skambinti pavojaus varpais“, – sakė V.Garastas.
Europos čempionatui būtinos šešios šiuolaikiškos sporto arenos. Iš jų keturiose vyktų grupių varžybos, po vieną – pusfinaliai ir finalai.
Artėja nepalankus scenarijus
LKF prezidento teigimu, Lietuvai gali smarkiai atsirūgti pernelyg lėtas projektų įgyvendinimas. Šalis gali netekti teisės rengti 2010 metų Europos jaunimo pirmenybių – generalinės repeticijos prieš vyrų čempionatą.
„Būtų labai gaila, jei taip įvyktų. Tada negalėtume patikrinti, kaip dirba tarnybos, kaip sekasi apgyvendinti svečius“, – įspėjo V.Garastas.
Jaunimo varžybose dalyvautų 16 komandų - tiek pat, kiek ir vyrų čempionate. 2009 metų viduryje FIBA atstovai norės įsitikinti, ką jaunimo varžyboms nuveikė Lietuva. Prastas įvertinimas gali kainuoti ne tik šeimininkės statusą, nukentėtų ir pačios šalies, kaip nepateisinusios vilčių, reputacija.
Akivaizdu, kad Alytus, Kaunas ir Klaipėda jau beveik nebeturi laiko vilkinti sporto rūmų statybų nė mėnesio.
Saliamoniška valdžios ramybė
Panevėžyje sporto rūmus tikimasi atidaryti iki šių metų spalio 1 d. Bet ir Aukštaitijoje yra didelių problemų. „Rūmus iki spalio pastatytume, jei pavyktų greitai gauti 23 mln. litų, o statybininkai dirbtų trimis pamainomis“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė Panevėžio meras Vitas Matuzas.
Vyriausybė šiemet esą žadėjo Panevėžiui skirti 46 mln. Lt, bet biudžete numatyta tik 14 mln. Lt. Tikėtina, kad iki numatyto laiko Panevėžys nespės pastatyti sporto rūmų, nes statybų rangovui iki šiol nesumokėta už darbus.
Klaipėdoje situacija dar liūdnesnė, nors vicemerė Judita Simonavičiūtė tikina, kad viskas gerai. „Laikomės numatyto plano. Šiuo metu arena projektuojama, o ji iškils 2010 metų vasarą“, – neabejojo vicemerė.
Vėluoja tilto pabaigtuvės
Sunkiai arenos statybos klausimai stumiasi ir Kaune. Kol kas parengtas tik techninis sporto rūmų Nemuno saloje projektas. Statybininkai iki šiol neužbaigė tilto, jungiančio salą ir miesto dalį. „Jis bus baigtas gegužę, nors reikės statyti dar vieną tiltą“, – sakė Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas.
Tilto statybos darbus valdžia žadėjo baigti dar kovą, bet 8 mln. Lt kainavusio objekto atidarymas vėluos du mėnesius. Be tilto neįmanoma įrengti statybų aikštelės.
„Netrukus skelbsime arenos statybos rangovo konkursą. Rūmai bus pastatyti iki 2010 metų vidurio“, – žada A.Kupčinskas.
Statyboms miestas kol kas neturi pinigų. Vien objekto statyba kainuos 169 mln. Lt. Iš jų 45 mln. Lt žadėjo skirti Vyriausybė. Lietuvos verslo paramos agentūrai jau išsiųsta paraiška, kuria siekiama iš ES fondų gauti 55 mln. Lt.
Ragina viešai paskelbti sutartį
Kaunas, kaip ir kiti miestai, jau nebegali delsti nė mėnesio. Vien derybomis su Prancūzijos kompanijos „Bouygues Batiment International“ ir „Žalgirio“ klubo konsorciumu miestas prarado maždaug dvejus metus. Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Rimantas Jonas Dagys šiandien ragina paviešinti koncesijos sutartį, kuri anksčiau buvo laikyta konfidencialia.
„Derybos nutrūko, todėl nėra reikalo slėpti sutarties. Reikia parodyti visuomenei, dėl ko taip ilgai derėjosi savivaldybės teisininkai“, – sakė Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas R. J.Dagys. Kaune arenos statyba iki šiol strigo dėl politinių kiemo intrigų ir noro pasipelnyti. „Sutartyje įvardytas operatorius, tai yra tarpininkas, kuris susižertų visą pelną, – sakė R.J.Dagys. – Jei arena dirbtų nuostolingai, operatorius už nieką neatsakytų, o per 25 metus susidariusius nuostolius dengtų savivaldybė“.
Remiantis sutarties schema, už pusę milijardo litų pastatyta arena faktiškai atitektų privačioms struktūroms, o ne savivaldybei.
Koncesijos neišvengs
Kauno meras A.Kupčinskas teigia, kad miestas ir ateityje neišvengs operatoriaus, eksploatuosiančio areną, koncesijos. „Tam skelbsime konkursą ir galiu patikinti, kad tarp pageidaujančiųjų kol kas nėra viešosios įstaigos „Kauno „Žalgirio“ rėmėjas“, – sakė A.Kupčinskas.
Būtent ši įstaiga pretendavo į tarpininko vaidmenį anksčiau. A.Kupčinskas sakė, kad „Žalgirio“ atstovai šiuo metu laikosi gana neutraliai. „Jie viliasi, kad arena apskritai bus pastatyta, o kas buvo, tas buvo. Dabar kiti laikai“, – pridūrė jis.
Arena Nemuno saloje talpintų daugiausia žiūrovų Lietuvoje, todėl Kaunui atsivertų galimybė surengti Europos vyrų čempionato finalą.
Istorija gali pasikartoti
LKF vadovas V.Garastas šiandien su palengvėjimu prisimena 2005 metų įvykius, kai Lietuva siekė 2007 metų Europos pirmenybių šeimininkės teisių. „Tuometis šalies premjeras Algirdas Brazauskas klausė miestų merų, ar jie sugebės per trumpą laiką pastatyti sporto rūmus savo miestuose. Tada visi vienu balsu sakė: „Taip“, – prisiminė V.Garastas. – Gerai, kad FIBA buvo supratinga ir nepatikėjo Lietuvai rengti 2007 metų Europos čempionato. Juk net šiandien jiems nebūtų ką parodyti. Klaipėdoje ir Kaune rodytume tik pievas“.
V.Garastas neslepia kartėlio, kad Kaunas dar iki nepriklausomybės atkūrimo nepasistatė arenos, nors jai statyti Maskva buvo skyrusi 8 mln. rublių.
„Šių dienų valdininkai gerokai lėtesni, nes tada ir pinigams gauti, ir techniniam projektui parengti pakako vienerių metų“, – sakė LKF prezidentas V.Garastas.