Alytuje įsikūrusi statybų bendrovė „VA statyba“ šiuo metu dirba visoje Lietuvoje. Tauragėje stato naują prekybos centrą, o Šakiuose – plečia, Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje įrengė biokuro saugojimo aikštelę, Panevėžyje prisideda prie karinio miestelio pastato statybų.
Po emigracijos – į savo verslą
Bendrovės vadovas Virginijus Almanaitis Delfi pasakoja apie savo verslo pradžią. Prieš 20 metų į užsienį išvykęs alytiškis dirbo statybose, kol galiausiai įkūrė savo verslą.
„2002 m. išvykau iš Lietuvos, su lietuviais pabandėme išvažiuoti į Švediją, vėliau Londone su brigada dirbome statybose. Tiek pats dirbau, tiek vadovavau, nebuvo tokios prabangos – tik atsidaryti įmonę. Tie metai buvo tokie įtempti, nes niekas nieko nežinojo, Lietuva dar niekur nebuvo įstojusi. Buvome tarsi nelegalai ten, nors turėjome privalomus dokumentus.
2007 m. pagalvojome, kad niekas statybose nesiskiria – Londonas ar Alytus, nes ten dirbome fasado šiltinimo srityje. Finansiškai niekuo nesiskiria pajamos nuo Londono, Lietuvoje tik pragyvenimas pigesnis ir aplinka mielesnė. Grįžęs čia pasikviečiau kelis žmones, su kuriais dirbome Londone, pabandyti kartu dirbti, įkūrėme įmonę“, – pasakoja V. Almanaitis.
Pakliuvo į patį darbymetį
Prieš pat finansinę krizę verslą pradėję alytiškiai nesitikėjo tokio darbymečio.
„2007 m. gavome patį darbymetį, tuo metu Lietuvoje buvo pats pakilimas. Mums tai buvo geras laikas, kurį pajautėme kelis mėnesius, vėliau atėjo krizė. Tačiau mes tos krizės nepajautėme – darbo turėjome ir dirbome, tikriausiai nebuvome iki tam tikro lygio išsiplėtę, kad būtume padarę neatsakingų investicijų. Turėjome tik darbo jėgos ir medžiagų. Nors buvome papuolę ant vieno nesąžiningo užsakovo – Alytuje atlikome fasadų darbus ir buvome apgauti, nes tikėjome žodžiu, bet tai normalūs dalykas versle“, – prisimena verslininkas.
Įmonėje tuo metu dirbo 10–15 žmonių, visi dirbo fasado apdailoje. Įmonė aktyviai įsitraukė į renovacijų projektus.
„Atsidarę įmonę gavome sutartį renovuoti pirmą daugiabutį namą Alytuje, Putinų g. Pasitaikė geras rangovas, sąžiningai mums mokėjo ir tuos metus laiko, kai visiems buvo sunku, mums buvo viskas tvarkoje, susipažinome su kitomis senbuvėmis įmonėmis, joms teikėme paslaugas, todėl nepajutome užsakymų mažėjimo“, – kaip pavyko išvengti krizės pasakoja pašnekovas.
Vėliau prasidėjo kitas etapas – bendrovė statė ir rekonstravo gamyklas. Kaip sako vadovas, Alytaus pramonės parke didžioji dauguma gamybinių pastatų – „VA statyba“ rezultatas. Šiuo metu baiginėjama statyti „Virpil“ gamykla, kurioje bus gaminama skrydžio simuliatorių vairalazdės.
Apskritai visame Alytuje statybų sektoriuje, galima sakyti, dominuoja tik viena įmonė.
„Kai pradėjome dirbti, dar buvo tokios statybų bendrovės kaip „Skirnuva“, „Kortas“ ir kt., bet dabar nėra nė vienos įmonės. Likusi tik viena senbuvė „Dzūkijos statyba“, su kuria bendradarbiaujame. Čia kaip ir sporte – turi varžytis, pilna iššūkių, juos atlaikai arba ne. Viskas priklauso nuo sėkmės“, – sako V. Almanaitis.
Anot jo, vienas naujausių iššūkių statybų sektoriuje buvo vasario mėnesį prasidėjęs karas Ukrainoje. Dėl medžiagų brangimo arba jų trūkumo ne viena bendrovė Lietuvoje yra nutraukusi statybų sutartis.
„Iš Lietuvos statybininkų asociacijos bendruomenės ir narių tikrai yra sustabdžiusių ir nutraukusių projektus, nes taip finansiškai labiau apsimoka, tačiau mes to nedarėme. Užsakovai mus vertina kaip partnerius ir ieško sprendimų, nes jei statybos nutrauktos, renkiesi kitą partnerį, o laikas kainuoja pinigus. Noriu pasidžiaugti, kad mums pavyko susikalbėti. Radome sprendimus ir tęsiame darbus, kuriuos esame suplanavę“, – pažymi verslininkas.
Nejaučia krizės ir stojančių statybų
„VA statyba“ vadovas patikino nejaučiantis artėjančios krizės ir stojančių statybų.
„Veikiame 15 metų, bet tokių metų kaip šiemet dar neturėjome, kalbant apie apyvartą. Pelno dar neskaičiuojame, bet turime užsipildę pilną šių metų portfelį, o kitų metų – 80 proc.
Nejaučiu jokios krizės faktorių, kiek yra kalbama apie ją. Tačiau dėl karo yra labai negerai – žaliavų tiekimas, pajutome kiek esame priklausomi nuo kitų šalių.
Apie šiuos metus galima rašyti knygą – turėjome ir kovidą, ir karą, ir trūkinėjančias gamybos tiekimo grandines, dabar įdomu, kas laukia žiemą. Kol kas dar nieko esame nepajautę. Elektros sąnaudas išaugusias pajusime šią žiemą, veždamiesi gelžbetonio gaminius ir kitas medžiagas į statybų aikštelę, bet dabar tikrai nieko nejaučiame“, – rudenį kalbėjo vadovas.
Tuomet jis pridūrė, kad prasidėjus šildymo sezonui, teks peržiūrėti sutartis ir kainas.
„Gauname sutartis ir komentarus, kad kainos bus peržiūrimos, prasidėjus šildymo sezonui. Tikriausiai mes irgi turėsime informuoti užsakovus, kad susidūrėme su tam tikra problema. Sutartys ir viešieji pirkimai šį laikotarpį labai aktyviai akcentuoja, kad galima peržiūrėti tas galiojančias sutartis, ir perkančios organizacijos gali priimti tam tikrus sprendimus“, – pasakojo verslininkas.
Mato pasipelnymą
Anot jo, medžiagos po truputį jau pinga.
„Metalas ir izoliacinės medžiagos tapo deficitinėmis ir pabrango dvigubai. Dabar minimaliai kainos pakrenta, bet nesitikime, kad jos atsistatys į buvusį lygį, pavyzdžiui, 700 eurų armatūros kainą. Dabar – 1200 eurų, o buvo 1700–1800 eurų“, – sako jis.
V. Almanaitis sako nesuprantantis kai kurių medžiagų brangimo priežasčių ir įžvelgia pasipelnymo faktorių. Įmonė pirkdavo medžiagas iš Lietuvos prekybininkų, o šie buvo priklausomi nuo Rusijos – didžioji dalis medienos, metalo konstrukcijų buvo vežama iš Rusijos ir Baltarusijos. Dabar, kaip tikina, prekybininkai persiorientavo į kitas rinkas.
„Niekaip nesuprantu metalo pabrangimo – gavome signalą, kad prasidėjo karas, ministerija pasakė, kad metalo produkcijos negalime pirkti iš nedraugiškų šalių, ir po dienos jo kaina šoko drastiškai – padvigubėjo. Lietuva negamina metalo, todėl toks įtarimas, kad kažkas, prisidengdami visomis bėdomis, norėjo pasipelnyti. Tai rodo vieša informacija: rekvizitai.lt arba „Creditinfo“ – prekybininkas ar gamintojas turi tokius pelnus, kad galima pavydėti, net statybininkai tokių pelnų neturi, mes kelis procentus bandome sugeneruoti“, – svarsto pašnekovas.
Mano, kad statybų apimtys mažės
Vis dėlto dėl visų šių faktorių statybų rinka turi persiorientuoti ir jos apimtys tikrai pamažės, mano „VA statyba“ vadovas.
„Pavyzdžiui, viešajame sektoriuje per viešuosius pirkimus kai kurių pastatų nenuperka iš penkto karto. Tai reiškia, kad pastatui buvo skirtos lėšos, parengtas projektas, vyksta pirkimas, ir per metus ar pusantrų jo nenuperka. Tas pats pirkimas „eina“ ne vieną kartą ir tikriausiai sunku parduoti, jei buvo numatyta tam tikra suma, tarkime, milijonas eurų, ir jį reikia pabranginti 30 proc., vadinasi, reikia pridėti 300 tūkst. eurų. Todėl dalies pastatų ir nenuperka.
Kitas dalykas, jei, tarkime, esu vystytojas ir šiemet planuoju statyti pastatą, viskas pabrango 30 proc., tai ar man bankas duos pinigų ir apsimokės vystyti, ar parduosiu ir pan. Visa tai yra atsakymas“, – pasakoja verslininkas.
Darbuotojai sugrįžta, kai kurie – devintą kartą
Dar viena egzistuojanti problema – specialistų trūkumas. Šiuo metu bendrovėje dirba 120 žmonių, dar laisvai galėtų įsidarbinti apie 20.
„Viename ir kitame objekte tam tikros srities specialistų trūksta. Karas paveikė ir mus – paėmė ukrainiečius, kurie dirbo pas mus, ir baltarusiai pas mus aktyviai važiavo, bet dabar tik apsipirkti važiuoja, dirbti negali. Vasarą nebuvo rinka aktyvi, dabar jaučiame, kad intensyviau ieškosi darbo, matyt, artėjant šaltajam sezonui, ruošiasi susimokėti sąskaitas“, – pastebi pašnekovas.
Jis pripažįsta, kad darbuotojai migruoja, tačiau vėliau sugrįžta: „Turime grandinę: per dvejus metus asmuo perėjo per tris įmones ir vėl sugrįžo.“
O kai kurie darbuotojai čia sugrįžta jau devintą kartą.
„Vieną suvirintoją priimsime į darbą jau devintą kartą. Nori pas mus dirbti ir užsidirbti, yra darbštus, bet turi ir problemų. Kaip sakoma, turi auksines rankas, bet sidabrinę burną. Gauna atlyginimą ir išgeria. Kiekvienoje mūsų statybų aikštelėje yra po alkotesterį – jei atėjęs į statybų aikštelę esi neblaivus, negali dirbti.
Toks humoras, kad mes jį aštuntą kartą paleidome ir sakėme, kad nebeimsime jau. Bet žmogus paskambino ir sako, kad nebeliko sveikatos (gerti – red.), bet kažin, ar liko darbui sveikatos. Žmogus gerai dirba, nei daug pinigų prašo, viskas su juo tvarkoje, sumoki, pabūna tris mėnesius, ir dingsta, tada mes atleidžiame, toks gyvenimas“, – pasakoja vadovas.
Anot jo, eilinis statybininkas čia uždirba apie 1500 eurų „į rankas“. „Sodros“ duomenimis, vidutinis atlyginimas „popieriuje“ spalio mėn. siekė 1 879 Eur.
