Lietuviai dvigubai daugiau perka būstą pajūryje
Anot „Inreal“ analitikų, teigti, kad NT rinka atsigavo dar anksti, tačiau ryškėja pirkėjų aktyvumo tendencija. Per gegužę Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje nupirkta apie 20 proc. daugiau naujų butų nei balandį, tačiau atšaukta net 2 kartus daugiau. Vieninteliame uostamiestyje nebuvo atšaukta nė vieno sandorio. Klaipėdoje buvo parduota 13 naujų butų – tiek pat kiek ir šių metų balandį. Lyginant su 2019-ųjų geguže, – 4 kartus mažiau.
„Inreal“ grupės pardavimų projektų vadovė Ieva Šikšnytė-Brazienė laidoje „Delfi 11“ pažymėjo, kad iki šiol penkerius metus Lietuvos pajūryje gegužės mėnesį buvo sudaroma vidutiniškai apie 20 naujos statybos būsto sandorių. Šiais metais jų fiksuota daugiau nei dvigubai – 55.
„Kai kalbame apie būsto pirkimo sulėtėjimą, yra segmentų, kur jis nejaučiamas, priešingai, – jaučiamas atsigavimas. Buvo daug šnekama apie sodybas, antrus namus. Statistika rodo lygiai tą patį – gegužė beveik dvigubai aktyvesnė negu tokiu pačiu laikotarpiu praeitais ar net už praeitais metais“, – kalbėjo ji.
Anot jos, galima ieškoti keleto priežasčių. Pirmiausia investuotojai, kurie ilgą laiką pirko būstus Vilniuje, kaip aktyvioje nuomos rinkoje, persiorientuoja ir ieško didesnės ir stabilesnės grąžos pajūryje, kur tikimasi augančios paklausos, nes dėl apriboto užsienio turizmo žmonės esą masiškai važiuoja į Lietuvos kurortus.
„Inreal“ atstovė priduria, kad supratimas apie saugią investiciją taip pat prisidėjo prie augančių būsto sandorių: „Kai atsirado gandai apie kainų mažėjimą, ribota pasiūla pajūryje masina saugios investicijos ieškančius žmones, kadangi nedaug projektų arba saugomose teritorijose – itin ribota pasiūla, tad, tikėtina, kad tai išsaugos jų investuotus pinigus.“
„Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims Raimondas Reginis teigia manantis, kad šių metų geri orai lems, kad ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos bei Estijos pajūrio regionui šie metai bus vieni aktyviausių.
„Dėl uždarytų sienų žmonės nedrįs šiais metais keliauti kažkur toliau, turėsime vidinį turizmą. Tai reiškia keliausime į Šventąją, Palangą, Neringą, į Latviją ir galbūt į Estiją nuvažiuosim. Susidomėjimas pajūriu yra logiškas“, – pažymi pašnekovas.
Anot jo, Latvijoje susidomėjimas būsto nuoma – milžiniškas, Lietuvoje taip pat.
„Automatiškai, jei bus potencialių nuomininkų, tai, žinoma, susidomėjimas augs ir tarp tų, kurie planuoja investuoti. Bent jau supranta, kad ši vasara jiems turėtų būti gera. Kainų tikrai nerasime mažesnių nei praeitais metais, kalbant apie atostogas“, – laidoje kalbėjo R. Reginis.
Pajūryje būstas – už 50-80 tūkst. Eur
Komentuodamas, kuris pajūrio miestas palankiausias investicijoms, „Ober-haus“ atstovas pažymi, kad visada lengviausia rinktis ten, kur yra didžiausia pasiūla.
„Jeigu imsime Neringą – Nidą, Preilą, Juodkrantę, Pervalką, pasiūlymų nėra daug ir jie pakankamai brangūs. Kalbant apie pardavimo kainas, tai yra Lietuvos brangiausias regionas, kainos itin aukštos.
Kalbant apie Palangą, Šventąją, kur galima rasti pigesnių variantų šiek tiek toliau nuo jūros, kaina galbūt bus šiek tiek mažesnė. Tai bent jau galima įpirkti būstą, tarkim, už 50 tūkst. Eur dviejų kambarių senos statybos daugiabutyje. Palanga išlieka pati aktyviausia, nes ten pasiūlos yra daugiausiai“, – sako R. Reginis.
„Inreal“ atstovė teigia pastebinti mažesnės vertės būsto įsigijimo Lietuvos pajūryje tendenciją. Šiuo metu, kaip pažymi, vidutinės būsto kainos – iki 80 tūkst. Eur.
„Tai reiškia, kad jei anksčiau buvo perkami brangesnis turtas už 150-200 tūkst. Eur, tai dabar atsigauna ir parduodami pigesni projektai, kurie ilgą laiką rinkai nebuvo įdomūs, – Šventojoje, Palangoje – taip vadinamose ne tokiose gerose linijose. Būtent čia rinka aktyviausia“, – sako ji.
Vietoje būsto Bulgarijoje ar Ispanijoje dairosi Lietuvos pajūryje
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) vadovas Mindaugas Statulevičius laidoje pažymėjo, kad susidomėjimas Lietuvos pajūryje yra išaugęs, sandorių daugėja, tačiau ne kartais, o procentais. Jis taip pat pasakojo, kad pažįstami žmonės ieškojo būsto užsienyje, tačiau dėl pandemijos planus teko pakeisti ir būsto dairytis Lietuvos pajūryje.
„Mano aplinkoje yra žmonių, kurie galvojo, kad pirks (būstą – Delfi) Bulgarijoje ar Ispanijoje, bet skrydžiai sustojo – nebegali įsigyti, tad ieško mūsų pajūryje – Neringoje, Palangoje. Tas aktyvumas yra labai natūralus ir yra tikrai išaugęs.
Laikas parodys, kiek tai virs sandoriais: ar iki galo žmonės bus apsisprendę įsigyti turto, o ne atsidarius skrydžiams, gal vėl svarstys savo ankstesnius sprendimus turėti galimybę išvykti atostogauti, o ne turėti turto Lietuvos pajūryje, kaime ar sodyboje. Manau, kad porą mėnesių neleidžia daryti galutinių išvadų“, – svarstė M. Statulevičius.
Ieškančius pigaus būsto ragina neprarasti budrumo
Anot jo, NT kainos pajūryje nelabai skiriasi nuo praeitų metų ar šių metų pradžios. M. Statulevičius pastebi, kad rinkoje šiais metais atsirado įdomios mažesnės kainos būstų pasiūlos. Pajūrio būsto pasiūloje esą jaučiama banga, mat tie, kurie anksčiau svarstė parduoti paprastesnį mažiau įrengtą būstą ar ne, šiuo metu tai ir daro. Tačiau jis atkreipia pirkėjų dėmesį neprarasti budrumo, mat būtina žiūrėti ne tik kainą, bet ir turinį.
„Pirkėjams pastebėjimas – tikrinkite ir žiūrėkite, ką perkate. Nuvažiuokite į vietą ir įsivertinkite, nes dabar tenka pastebėti nugludintų skelbimų paveiksliukų, o nuvažiuoji į vietą, ir realybė yra kita. Tai budrumo pirkėjai neturėtų prarasti“, – akcentuoja M. Statulevičius.
LNTPA vadovas pažymi, kad naujos statybos būsto pajūryje yra nedaug. Neringoje pastatoma dešimtimis butų per metus, Palangoje dauguma būsto taip pat statoma ne centrinėje miesto dalyje, o periferijoje – mažesni kotedžai ar butai.
„Nėra daug pasiūlos ir prie kainos daug neprisideda brangiai. Tai nėra nauja energetiškai efektyvi statyba, kuri leistų daug reikalauti. Tačiau čia yra stipri vietos – pajūrio – dedamoji, tad kai susidomėjimas didėja, natūralu, kad žmonės tikisi, kad galima gauti daugiau“, – aiškina pašnekovas.
Latvijoje galima rasti butų už 10-15 tūkst. Eur
„Ober-Haus“ atstovas R. Reginis, kad svarstantiems įsigyti būstą užsienyje, nereikia žvalgytis toli. Pirkėjų susidomėjimas kaip ir anksčiau jaučiamas Latvijos pajūryje. Anot jo, lietuviams Latvija – artimiausia alternatyva tiek atostogauti, tiek ir investuoti.
„Latvijos pajūryje susidomėjimas toks pat kaip prieš metus ar kelis, nėra, kad lietuvių banga suplūdo į Liepoją, Papę ar Venstpilį ir pradėjo aktyviau pirkti būstą. Būsto variantų pasirinkimas yra dar platesnis, ypač kalbant apie Latvijos pajūrio ruožą, gyvenviečių ir kaimelių yra daugiau, galbūt galima rasti pigesnių variantų. Tačiau nepalyginsi su mūsų Palanga, kur Latvijos miestai ar kaimeliai be infrastruktūros ir pramogų. Skirtumas yra labai didelis“, – sako R. Reginis.
Pernai Liepojoje buvo galima rasti butų vos už 10 tūkst. Eur, tačiau, pasak, R. Reginio šie pavyzdžiai nereprezentuoja viso miesto.
„Liepoja yra uostas, gyvenamas miestas, tikriausiai jo net kurortu vadinti nelabai išeina. Čia yra daug pramonės ir nuolatinių gyventojų, tad kainų amplitudė – labai didelė. Yra ir apleistų senos statybos blokinių devynių aukštų daugiabučių galbūt toliau nuo jūros. Galima nusipirkti už 15 tūkst. Eur vieno kambario prastai suremontuotą butą, bet jeigu eisite į Senamiestį – arčiau jūros, kainos kelis kartus auga.
Įvertinus visą miestą, jo infrastruktūrą, ir palyginus su mūsų pajūriu, tikrai stebuklų nėra. Pigesnių variantų yra daugiau, bet jie yra visai kitokie nei pas mus“, – ar galima šiemet rasti pigių butų Liepojoje, atsakė pašnekovas.
Ar žmonės keliasi gyventi į užmiestį?
Registrų centras praneša, kad gyvenamųjų namų ir žemės sklypų sandorių skaičius auga antrą mėnesį iš eilės, be to pastebimai išaugo parduotų sodo namelių kiekis.
„Iš dalies tai galbūt psichologinis karantino poveikis – jau kurį laiką karantino sąlygomis gyvenantys žmonės paprasčiausiai pasiilgo laisvės ir tiesiog ieško galimybių artėjant vasarai ištrūkti į gamtą, o finansiškai stabiliai besijaučiantys asmenys nusprendžia įsigyti nuosavą namą ar sodo namelį“, – pranešime žiniasklaidai sakė Registrų centro duomenų analitikas Paulius Rudzkis.
Visgi M. Statulevičius nemano, kad Lietuvoje matysime gyventojų migraciją iš miesto į užmiestį, kur dauguma dirbs nuotoliniu būdu ir tik retkarčiais atvyks į miestą.
„Čia yra tam tikro laikotarpio padiktuota realybė, bet ilguoju laikotarpiu miestai tikrai nepraras savo esybės ir tikslų, žmonės tikrai neišsikels ir neišsibarstys po Lietuvą. Panašias tendencijas matome JAV, Anglijoje, kituose Vakarų valstybių tankiuose miestuose, kur žmonės iš labai tankiai apgyvendintų teritorijų bando išsikelti į mažiau apgyvendintas vietas, butus keičia namais ir pan.
Lietuvoje nekalbame apie tokį tankį, kuris diktuotų poreikį pabėgti iš miesto. Miestas yra geriausias sprendimas kokybiškam gyvenimui. Tai yra ilgalaikė tendencija – žmonės keliasi į miestą, o ne iš miesto“, – pažymi jis.
Šis laikotarpis pakeitė dalies gyventojų įpročius dirbti nuotoliniu būdu, galbūt iš sodybų ar kaimų.
„Kiek žmonių gali sau leisti dirbti? Administracijos žmonės galbūt gali, bet yra begalė darbų, kurie negali pabėgti, kurie turi aptarnauti fiziškai ir pan. Dalis, kurie gali sau leisti išvykti, matyt, ir išvyks, bet neišsikels gyventi, tiesiog turės sodybą šiltuoju laikotarpiu“, – sakė M. Statulevičius.