"Žmonės žino, kad pakeitę senus langus plastikiniais sumažintų šildymo išlaidas, tačiau kol kas gyventojų susidomėjimo naujais langais nejuntame", – sakė vienos didžiausių šalies langų gamybos įmonių "Hronas" Vilniaus regiono vadovė Jūratė Vaitiekūnienė.
Bendrovės "Plaza langai" direktorius Regimantas Viržintas pastebėjo, kad pastaruoju metu gyventojai atsargiau vertina savo finansines galimybes, tačiau jis viliasi, kad rudeniop prekybą langais išjudins kasmetis sezoniškumas.
Svarstantieji, ko gero, apsispręs įsigyti naujus langus, nes tokia investicija sumažintų būsto šildymo išlaidas.
Galvoja apie alternatyvą
Pasak individualios įmonės Radviliškio rajone savininko Antano Balčiūno, pastarąjį pusmetį vis mažiau gyventojų domisi langais ir artimiausioje ateityje klientų sąrašai gali dar labiau sutrumpėti.
"Pervažiuokite miestelius ir kaimus – kas antrame name langai jau pakeisti. Kurie galėjo, jau įsigijo naujus langus, o kas neišgali, vargu ar galės sau tai leisti ir po 10 metų", – prognozavo A.Balčiūnas.
Jo žodžiais, smulkiesiems prekybininkams šiuo metu išgyventi nėra lengva.
"Nesu iš tų, kurie tik atsitrenkę kakta į sieną suvokia priėję namą. Mano galvoje – idėjos apie naują verslą, kurio galbūt teks imtis", – alternatyvą svarstė Radviliškio verslininkas. Jo nuomone, stambiesiems langų gamintojams išgyventi paprasčiau – jie gali ieškoti užsakymų kitose valstybėse.
Klesti nelegali prekyba
Konkurencinę kovą vietos gamintojams apsunkino perteklinę produkciją į Lietuvą gabenantys Lenkijos verslininkai. Pigesnes žaliavas ir paprastesnes konstrukcijas naudojančios gamyklos siūlo langus įsigyti trečdaliu, o kartais ir dar pigiau.
"Ne paslaptis, kad dalį produkcijos lenkai mūsų šalyje parduoda nelegaliai. Jie nemoka mokesčių, todėl gaminius gali pasiūlyti pigiau. Atveža 1000 langų ir pusę jų parduoda be PVM", – apie nesąžiningą konkurenciją kalbėjo bendrovės "Aveplast" direktorius Vilius Eidukevičius.
Esą tokiomis priemonėmis šalies kaimynės gamintojai konkuruoja, nes turi daug neišnaudotų pajėgumų. Svarbiausia jiems – parduoti prekę, kad ir už savikainą.
Pigu, bet be garantijų
Statybų sektoriaus plėtra garantavo langų prekybininkams pastovias pajamas, todėl per keletą metų langų gamybos ir prekybos įmonių gretos išaugo keliolika kartų. Šiuo metu kiekviename didmiestyje veikia kone po pusšimtį langus siūlančių įmonių.
"Didžioji dalis langų prekybos taškų – mažos kontorėlės, langus parduodančios be garantijų. Pirmąkart juos įsigyjantieji nesusimąsto, kaip svarbu langus pirkti iš patikimo gamintojo, suteikiančio garantiją", – pabrėžė V.Eidukevičius.
Jis įsitikinęs, kad sumažėjus langų paklausai smulkesni prekybininkai bus priversti trauktis iš rinkos.
Tinkamas laikas derėtis
Rinkos šaltukas privertė langų gamintojus mažinti produkcijos kainas – beveik kiekvienas gamintojas šiuo metu rengia įvairias akcijas, pasipylė nuolaidų lietus.
"Pasiūlėme 35 proc. nuolaidą ypač kokybiškiems langams, turintiems geresnius varžos koeficientus bei specialius stiklo paketus, ir sulaukėme didelio gyventojų susidomėjimo", – džiaugėsi V.Eidukevičius.
Šiuo metu "Aveplast" pigiausiai standartinį langą galimą įsigyti už 300 litų, brangiausio kaina siekia 1000 litų.
Įmonės "Plaza langai" vadovas R.Viržintas pripažįsta, kad pastaruoju metu parduoti produkciją nėra taip lengva kaip pernai – dabar kiekvienam sandoriui reikia įdirbio, todėl bendrovė ėmė siūlyti palankesnes sąlygas išsimokėti.
Dažniausia pirkėjai, atėję į prekybos vietą, ieško standartinio varianto, tačiau sužinoję apie naujoves ir suvokę, kad tai – investicija ilgam, neretai nusprendžia pirkti išskirtinį produktą. Vieni populiariausių – langai su vertikaliomis orlaidėmis ir didesnės šilumos varžos langai (su trimis stiklais).
Kiek kainuoja pakeisti langus dviejų kambarių bute (litais, be PVM; bazinis variantas)
"Hronas" 2870
"Plaza langai" 2683
"Aveplast" 1613,35