Lietuvos bankas (LB) ketvirtadienį paskelbė Tarpusavio draudimo veiklos gaires, kuriose finansų rinkai, potencialiems tarpusavio draudimo paslaugų teikėjams ir vartotojams pateikė savo vertinimus, įžvalgas ir rekomendacijas dėl naujos, finansinėms inovacijoms (InsurTech) priskiriamos paslaugos, teigiama centrinio banko pranešime.
„Gairių tikslas – paskatinti saugią finansinių technologijų draudimo srityje plėtrą Lietuvoje, suteikiant aiškumo dėl tarpusavio draudimo paslaugų teikimo sąlygų ir sudarant galimybes vartotojams naudotis nauja paslauga, pabrėžiant skirtumus nuo įprastų draudimo paslaugų ir įvardijant rizikas“, – pranešime sakė LB Finansų rinkos priežiūros tarnybos direktorė Jekaterina Govina.
Šias gaires Lietuvos bankas parengė įvertinęs bandomojoje finansinių inovacijų aplinkoje (angl. sandbox) išbandytą tarpusavio draudimo platformą (angl. peer to peer, P2P insurance).
Tarpusavio draudimas grįstas bendruomeniškumu ir yra panašus, pavyzdžiui, į tarpusavio skolinimo platformas, per kurias gyventojai skolina vieni kitiems. Tarpusavio draudimo platformos atveju dalyviai (gyventojai ar įmonės) jungiasi į bendruomenes, vienijamas tų pačių interesų, ir dalijasi rizika kaupdami bendrą fondą.
Dėl nuostolių kompensavimo sprendžia patys bendruomenės nariai. Jeigu kompensavus visus nuostolius fonde lieka nepanaudotų lėšų, jos grąžinamos bendruomenės nariams.
LB teigimu, ši paslauga yra panaši į įprastas draudimo paslaugas, tačiau dėl skirtingo rizikos prisiėmimo būdo, kitokio įsipareigojimų turinio ir apimties tarpusavio draudimo sutartys nelaikomos draudimo sutartimis ir joms netaikomi Draudimo įstatymo reikalavimai, šių paslaugų neprižiūri ir centrinis bankas, tačiau tarpusavio draudimo rinkai augant, būtų svarstomas šios veiklos reguliavimas įstatymu.
Tarpusavio draudimo paslaugų teikėjai turi informuoti vartotojus apie šiuos skirtumus, o vartotojai – suprasti ir įvertinti juos prieš pirkdami paslaugas.
Tarpusavio draudimo paslaugos gali būti siūlomos tik nedidelės vertės turtiniams interesams, susijusiems su turto sugadinimu, praradimu ar civiline atsakomybe, apsaugoti.
Tarpusavio draudimo fondo lėšos turėtų būti saugomos atskiroje sąskaitoje ir naudojamos tik įsipareigojimams, atsirandantiems iš tarpusavio draudimo sutarčių, vykdyti. Įnašai į šį fondą turėtų būti pagrįsti matematiniu modeliavimu, kad tarpusavio draudimo bendruomenė tinkamai įvertintų galimų nuostolių riziką ir surinktų pakankamai lėšų jiems kompensuoti. Siekdamas užkirsti kelią lėšų trūkumui fonde atsirasti, tarpusavio draudimo paslaugų teikėjas gali jį papildomai apdrausti.
Be to, tarpusavio draudimo paslaugų teikėjo vadovai ir akcininkai turėtų būti nepriekaištingos reputacijos ir tinkamos kvalifikacijos, kad užtikrintų tinkamą įmonės valdymą ir įsipareigojimų pagal sutartis vykdymą.