Lenkai moka bene didžiausias palūkanas Europoje
Šiuo metu Lenkijoje bazinė palūkanų norma siekia 6,75 proc., o remiantis Europos centrinio banko 2022 m. lapkričio duomenimis, vidutinė metinė naujų būsto paskolų palūkanų norma sudaro 9,42 proc. Tai – vienas aukščiausių rodiklių Europoje. Už paskolas brangiau moka tik vengrai (10,5 proc.).
Lyginant tik euro zonos šalis, Lietuva atsiduria sąrašo viršuje. Vidutinės metinės palūkanų normos („Euribor“ ir bankų maržos) siekia 4,08 proc. Latvių ir estų situacija panaši, tik neperžengia 4 proc. ribos.
Po rugsėjį 11 kartą Lenkijoje įvykusio palūkanų normos kėlimo iki aukščiausio per du dešimtmečius taško (6,75 proc.), stipriai smuko naujai išduodamų būsto paskolų skaičius. Remiantis Lenkijos kredito informacinio biuro duomenimis, rudens pradžioje paskolų skaičius smuko 71 proc., o jų vertė 73 proc., palyginus su situacija prieš metus.
Asmenų, besikreipiančių dėl būsto paskolų, skaičius pradėjo mažėti nuo 2021 m. balandžio mėn., net neprasidėjus palūkanų normų kilimo ciklui. Kartu pradėjo mažėti ir vidutinė prašomo kredito suma. Tai esą rodo, kad sumažėjo gyventojų galimybės imti paskolas.
Siūlo palūkanas fiksuoti 10 metų
Todėl Lenkija ėmėsi svarstyti pagalbos priemones, kurios padėtų spręsti būsto įperkamumo problemą jauniems žmonėms.
Pirmiausia asmenims iki 45 metų siūloma 10-čiai metų fiksuoti 2 proc. palūkanų normas, likusią dalį finansuojant valstybei. Tai reiškia, kad esant 9 proc. palūkanoms, 7 proc. būtų padengta iš valstybės biudžeto.
Pagal šią priemonę, didžiausia paskolos suma būtų 500 tūkst. PLN (106,7 tūkst. Eur), o susituokusioms poroms ar šeimoms su vaikais – 600 tūkst. PLN (128 tūkst. Eur). Būsto tipui, dydžiui ir jo vietai nebūtų taikomi reikalavimai.
Dar viena siūloma priemonė – sąskaita komerciniame banke, joje pirmojo būsto pirkėjams būtų skiriama paskata iš valstybės biudžeto. Ji esą padėtų apsaugoti pinigus nuo infliacijos.
Tie, kurie bent 11 kartų per metus į taupomąją sąskaitą įmoka nuo 500 PLN (106 Eur) iki 2000 PLN (426 Eur), o vėliau sukauptą sumą per artimiausius 5 metus išleidžia būstui įsigyti, iš valstybės galės gauti papildomą priedą, apskaičiuojamą pagal infliacijos lygį taupymo laikotarpiu.
Atsakydamas į kritiką dėl galimo NT kainų augimo, Lenkijos ekonomikos plėtros ir technologijų ministras Waldemaras Buda pažymėjo, kad per metus parduodama apie 200-230 tūkst. būstų, o programoje kasmet galėtų dalyvauti apie 30-40 tūkst. pirmojo būsto pirkėjų. Pasak jo, tai sudarytų tik nedidelę dalį visų pirkėjų, todėl tai neturės įtakos NT kainų kilimui.
Šių metų pradžioje Lenkijoje bus balsuojama dėl šios priemonės priėmimo. Pasiekus sutarimą, programa įsigaliotų jau nuo liepos 1 d.
Įgyvendinti gali būti sunku
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas dabartiniame pasaulio ekonomikos kontekste šias Lenkijos svarstomas paramos priemones vertina kaip rizikingas. Jo nuomone, Lenkijos valdžia šiemet susidurs su sunkumais įgyvendinant šias priemones.
„Manau, kad Lenkijai nebus lengva jas įgyvendinti, kadangi Lenkija finansų rinkose dešimčiai metų norėtų pasiskolinti už 6 proc. Turint omenyje, kad kažkada šiemet į pasaulio ekonomiką ateis krizė, tai nesunku prognozuoti, kad Lenkijos skolinimosi kaina rinkose dar labiau užkils.
Tai reiškia, kad yra rizika, jog valstybė dėl pernelyg didelių skolinimosi kainų rinkose turės peržiūrėti savo skatinimo priemones. Tai palies ir mokesčių mažinimą, kurių Lenkija ėmėsi pernai, tai gali paliesti ir šias naujas priemones. Valstybė anksčiau ar vėliau turės rinktis – ar tęsti antiinfliacines priemones, ar ką nors kito. Manau, kad viską kartu įgyvendinti bus pakankamai sunku“, – vertina ekonomistas.
Galėtų būti įgyvendinta ir Lietuvoje
O kaip ši priemonė galėtų atrodyti Lietuvoje, kur būsto įperkamumas pastaruoju metu smarkiai sumažėjo, o palūkanų normos – didžiausios euro zonoje? Lietuvos ekspertai šią priemonę vertina nevienareikšmiškai.
Lietuvos NT palūkanų normoms sparčiai kylant, A. Izgorodinas mano, kad tokių priemonių reikėtų imtis ir Lietuvoje.
„Turint omenyje, kad gyvename aukštų paskolų palūkanų teritorijoje, manau, kad iš tiesų šios priemonės galėtų būti veiksmingos. Aš būčiau už tokias priemones, nes manau, kad jaunoms šeimoms iš tiesų reikia padėti, palūkanų kompensavimas yra puiki priemonė, kuri galėtų paskatinti didesnę NT paklausą tarp jaunimo ir šiaip padėti šiai grupei, kuri stipriai jaučia infliaciją. Tačiau tuo pačiu reikia nepamiršti ir biudžeto deficito. Šiemet Lietuva turės maždaug 5 proc. nuo BVP biudžeto deficitą, todėl su savo valstybės pinigais turime elgtis labai atsakingai.
Jeigu jaunimui norime kompensuoti dalį palūkanų ir taip paskatinti NT rinką, turime nuspręsti, kokių išlaidų atsisakome. Krizės metu negalime visko ir visiems skatinti. Reikia galvoti, kaip sumažinti valstybės išlaidas. Šis klausimas bus labai svarbus, nes šiemet didžiąją dalį Lietuvos biudžeto deficito sudaro antiinfliacinės priemonės. Jei imsimės NT skatinimo priemonių, atitinkamai reikia galvoti, kokių antiinfliacinių priemonių atsisakome ar mažiname“, – komentuoja ekonomistas.
Mauricas: tvarka nesąžininga ir iškreipia rinką
„Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas nepritaria Lenkijos iniciatyvai valstybės lėšomis fiksuoti mažesnes palūkanas daliai gyventojų, norintiems įsigyti pirmąjį būstą. Anot jo, Lietuvos kaimynėje svarstoma tvarka yra nesąžininga dalies gyventojų atžvilgiu ir iškreipia būsto rinką.
„Tai yra jau nesąžininga, nes yra tam tikros amžiaus ribos. Tai vyresnis žmogus klausia, kodėl jam nėra, o kitam yra. Kitas dalykas, gal žmogus prieš savaitę įsigijo būstą ir mokės dideles palūkanas, o tas, kuris įsigis nuo liepos 1 d., mokės 2 proc. palūkanas. Tai vėlgi tam tikras nesąžiningumas“, – pirmadienį „Žinių radijui“ sakė Ž. Mauricas.
Ekonomistas pridūrė, kad, be kita ko, gyventojai, žinodami apie lengvatinės naujos tvarkos įsigaliojimą, iki jos taikymo termino sustabdys būsto pirkimus, o kartu – ir visą rinką.
„Lauks, todėl duobė bus dar didesnė. O kai įsigalios lengvata, tiesiog bus didžiulis kalnas į viršų. Kai ji eis į pabaigą – vėl duobė. Tai yra visiškas ekonomikos išbalansavimas, sudarymas didžiulių dirbtinai sukurtų kalnelių. Taip pat vis auga gyventojų lūkestis, kad gaus dar kažkokios paramos“, – pažymėjo jis.
Lietuvos bankas: priemonės paspartintų kainų augimą
Anot Lietuvos banko (LB) Finansinio stabilumo departamento direktoriaus Jokūbo Markevičiaus, siūloma Lenkijos priemonė nėra teisinga, be to, paskatintų dar didesnį kainų kilimą.
„Suprantamas noras valstybės paramos priemonėmis, t. y. visų mokesčių mokėtojų pinigais, pagerinti galimybes jaunoms šeimoms įsigyti pirmą būstą. Kalbant apie naujas priemones, pasiūlytas Lenkijoje, jos turėtų būti vertinamos remiantis tam tikrais principais: pirmiausia – kokia ir kokio masto yra būsto įperkamumo problema, ir įvertinant, kam atiteks priemonės nauda ir kas padengs jos kaštus.
Iš Lenkijoje pasiūlytų priemonių matome, kad mokesčių mokėtojų pinigais norima remti visus paskolas imančius pirmo būsto pirkėjus, nepriklausomai nuo jų finansinės padėties. Tai išties platus ratas asmenų.
Pavyzdžiui, Lietuvoje apie 90 proc. būsto paskolų yra išduodama pirmo būsto pirkėjams. Tai reiškia, kad parama būtų suteikiama nebūtinai tiems, kam jos labiausiai reikia, kas savo ruožtu lemtų gana didelius paramos kaštus, ir iš esmės tai, kad visi mokesčių mokėtojai turėtų kompensuoti būsto pirkėjų išlaidas. Ar tikrai toks mokesčių mokėtojų lėšų perskirstymas būtų teisingas ir pagrįstas?
Be to, plati parama tik paskatintų paskolomis paremtą būsto paklausą, o tai galėtų paskatinti jo kainas augti dar sparčiau, tuo pačiu prastėtų galimybės tą būstą įpirkti. Be to, istoriniai pavyzdžiai rodo, kad platus skatinimas, ypač veikiant per paskolas, dažnai veda į burbulų NT rinkoje susidarymą. Todėl bet kokias naujas paramos priemones reikėtų vertinti pagal tai, ar jos neišbalansuos nekilnojamojo turto rinkos ir finansų sistemos“, – komentuoja J. Markevičius.
Pašnekovas priduria, kad panašias priemones neigiamai vertina ir tarptautinės organizacijos, pavyzdžiui, pažangia patirtimi besidalinančių išsivysčiusių šalių Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO).
Paklaustas apie šių priemonių galimą poveikį NT kainoms, ekonomistas A. Izgorodinas sako, kad nepaisant kainų augimo rizikų, šias priemones vis tiek palaikytų.
„Kainų augimo klausimas – kompleksinis. Reikia prisiminti, kad NT kainų augimą skatina žaliavų kainų augimas. Pernai NT kainos labiausiai augo dėl to, kad rinkoje buvo labai aukštos statybų kainos, kurias sąlygojo žaliavų kainų augimas, kurį išpūtė ekonomikos skatinimo priemonės, o šių ėmėsi visa euro zona.
Jei šios priemonės galėtų paskatinti tam tikrą NT kainų augimą, nebūtų didelės dramos, bet tai padėtų jauniems žmonėms įsigyti būstą. Nemažai ES šalių taiko vienas ar kitas priemones, nukreiptas į jaunas šeimas. Nepaisant šių rizikų, palaikyčiau šias priemones, bet reikia prisiminti, kad biudžetas – ne guminis“, – dar kartą dėmesį atkreipia ekonomistas.
Parama jaunoms šeimoms pakibusi ant plauko
Lietuvoje taip pat yra ne viena jau veikianti paramos priemonė būstui įsigyti ar išsinuomoti, pavyzdžiui, iš dalies kompensuojamas būsto kreditas ar būsto nuoma. Atskira itin populiari priemonė – subsidijos jaunoms šeimoms, įsigyjančioms pirmąjį būstą regionuose.
Lietuvos bankas pernai rudenį išreiškė susirūpinimą, kad pastaroji priemonė nėra tikslinga. Vis dėlto, LB atstovas J. Markevičius patikina, kad jos atsisakyti nesiūloma.
„Svarbu tinkamai apibrėžti problemą ir išgryninti paramos priemonės tikslus: ar tai yra pagalba jaunoms nepasiturinčioms šeimoms, ar toliau nuo didmiesčių esančių regionų skatinimas. Dabartinė priemonė nesprendžia nė vieno iš šio tikslo, o dėl to, kad ji taikoma plačiai, papildomai skatina būsto rinkos aktyvumą paskolomis.
Manome, kad valstybės teikiama finansinė paskata regionuose pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms gali būti naudojama ne itin tikslingai ir gali prisidėti prie disbalansų gyvenamojo nekilnojamojo turto rinkoje formavimosi, tad ši paskata turėtų būti įvertinta tikslingumo ir poveikio būsto rinkai atžvilgiu“, – komentuoja J. Markevičius.
Jis atkreipia dėmesį, kad paskolos su paskata sudarė palyginti didelę dalį viso būsto paskolų srauto vietovėse šalia didžiųjų Lietuvos miestų: Vilniaus ir Kauno apskrityse ši dalis 2021 m. išaugo iki 8 proc., o Klaipėdos apskrityje – iki 18 proc.
„Dėl to būtina įvertinti dabartinių kriterijų, pagal kuriuos nustatomos vietovės, kuriose galima įsigyti būstą su paskata, tikslingumą ir šiai paskatai skiriamų valstybės lėšų sumą. Svarbu pabrėžti, kad galimybės su paskata nusipirkti būstą arti didžiųjų miestų, pavyzdžiui, Vilniaus, Kauno, Klaipėdos rajonuose ir savo ekonominę veiklą vykdyti didžiuosiuose miestuose iš esmės neatitinka paskatos tikslo dėl regionų vystymosi skatinimo ir prisideda prie disbalansų prie didžiųjų miestų esančių rajonų būsto rinkose formavimosi“, – pažymi LB Finansinio stabilumo departamento direktorius.
Jis priduria, kad šiuo metu LB bendrauja su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kaip šią priemonę būtų galima padaryti taiklesnę ir tikslesnę.
Ministerija anksčiau Delfi komentavo, jog planuojama tobulinti teisinį reguliavimą, kad ši finansinė paskata jaunoms šeimoms būtų dar taiklesnė ir efektyvesnė, tačiau atsisakyti šios priemonės neplanuojama.