Ekonomistas socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo nuogąstavimais apie pastaruosius metus šalyje vis mažėjančius butų plotus.
Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2020-aisiais vidutinis naujai pastatytų butų plotas Lietuvoje buvo 58 kv.m., o 2021-ųjų I pusmetį – 59 kv.m. Kaip juokavo Ž. Mauricas, erdvės mažinti butų plotą mūsų šalyje dar yra.
„Pavyzdžiui, Honkonge vidutinis buto plotas siekia vos 45 kvadratinius metrus, pasaulio rekordas, tad jei Lietuvoje butų ploto mažėjimo tendencijos tęsis, Honkongą aplenktume ir pasaulio rekordininkais taptume tik 2035 metais“, – lygino jis, tačiau pridūrė, kad tai nėra vieta, kur Lietuvai reikėtų pirmauti.
„Esamų butų plotas Lietuvoje yra vienas mažiausių visoje ES – mus „lenkia“ tik Rumunija ir Latvija, nes butų ploto mažinimas turi daug neigiamų šalutinių efektų, kuriuos jausime ilgus dešimtmečius“, – sakė jis.
Pasak ekonomisto, maži butai lemia prastėjančią gyvenimo kokybę.
„Pavyzdžiui, Honkonge dalyje mikro-butų valgomasis yra ne tik sujungtas su virtuve, bet ir su vonios kambariu bei tualetu.
Antra, populiarėjant darbui iš namų, maži butai ilgainiui taps mažiau patrauklūs – ar juose norės gyventi aukšta pridėtinę vertę kuriantys IT specialistai, kuriuos Vilnius taip siekia pritraukti?
Trečia, šeimoms tokie butai yra per maži, tad jos kraustosi gyventi į priemiesčius, kotedžus, namus su visais iš to išplaukiančiais šalutiniais efektais, kurie yra vaikų vežimas į mokyklas, spūstys“, – kalbėjo jis.
Tiesa, kaip pabrėžė, situacija Vilniaus rajone taip pat nėra gera, infrastruktūra nėra tvarkoma, formuojasi kamščiai, o jaunos šeimos, paprasčiausiai netilpdamos mažuose butuose, vis dažniau renkasi gyvenimą didesnių miestų rajonuose.
Paklaustas, kas lemia, kad nekilnojamo turto vystytojai orientuojasi į mažesnių plotų butų statybą, Ž. Mauricas tikino, jog tam yra keletas priežasčių.
„Mažesnių butų kvadratinių metrų kaina dažnai yra net didesnė nei didelių, jie yra likvidesni. Dėl to dažniau stato mažus butus, bet tai nebūtinai yra tai, ko reikia gyventojams.
Antras dalykas, dažnai investuotojams įsigyti tokį būstą yra paprasčiau, nes investicijai dažniausiai perkamas mažas butas, taip pat vystytojai dažnai akcentuoja, kad būtų plotai mažėja, nes efektyviau išnaudojamos jų erdvės. Iš dalies sutikčiau, bet čia kalbant apie kvadratūros mažėjimą nuo aukščiau, tarkime, nuo 90 kv.m. iki 70 kv.m., tačiau ne nuo 70 kv.m. iki 58 kv.m.“, – sakė jis.
Kaip trečią dalyką ekonomistas įvardijo būsto įperkamumą.
„Žmonės dažnai perka mažą būstą, nes negali įsigyti didesnio.
Anksčiau būdavo, kad perka ir dėl mažesnių komunalinių išlaidų, šildymo kaštų, tačiau šiuo metu tai nebėra taip aktualu“, – sakė jis.