Pirmą 2016 m. ketvirtį, vidutinį darbo užmokestį gaunantys Vilniaus gyventojai galėjo įpirkti 1,1 kv. m, Rygos – 0,9 kv. m didesnio ploto būstą negu prieš metus senos statybos name miegamajame sostinės rajone.
Taline įperkamo būsto plotas 2016 metų pirmą ketvirtį buvo 0,8 kv. m mažesnis negu atitinkamą 2015 metų laikotarpį, rašoma pranešime spaudai.
„Aptariamu laikotarpiu senos statybos būsto kainos Vilniuje ir Rygoje augo lėčiau negu realusis darbo užmokestis. Taline sparčiau brango būstas“, – sako SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.
Nors įperkamo būsto plotas Vilniuje per metus padidėjo labiausiai, vilniečiai ir toliau gali įpirkti mažiausio ploto (42 kv. m) senos statybos būstą.
Talino gyventojų įperkamo būsto plotas vis dar vos didesnis negu Vilniaus – 42,4 kv. m, o vidutines pajamas gaunantis Rygos gyventojas įperka erdviausią 52 kv. m senos statybos būstą šalies sostinės miegamajame rajone.
Lietuvoje būsto įperkamumo galimybės didėjo šiek tiek sparčiau ir dėl vos (0,02 proc. p.) sumažėjusių būsto paskolų palūkanų. Pirmą 2016 metų ketvirtį vidutinė būsto paskolų palūkanų norma Lietuvoje buvo mažiausia tarp Baltijos šalių – 2,05 procento. Estijoje šis rodiklis buvo 2,66 proc., o Latvijoje – 3,52 procento.
Europos centrinio banko duomenimis, naujų būsto paskolų palūkanos Lietuvoje yra vienos mažiausių ir euro zonoje. Pirmo ketvirčio pabaigoje mažesnės negu Lietuvoje vidutinės būsto paskolų palūkanų normos buvo tik Suomijoje, Vokietijoje, Liuksemburge ir Ispanijoje.
„Palyginti mažos būsto paskolų palūkanos – tik vienas iš veiksnių, didinančių būsto ir būsto paskolų paklausą. Ko gero, labiau svarbūs yra gyventojų lūkesčiai dėl pajamų, šalies ekonominės padėties ir būsto kainų“, – teigia J. Varanauskienė.