Prekybos parkai madoje, o visa kita renovuojasi
„Nuo 2020 m. mažai yra pastatoma prekybinio ploto Baltijos didmiesčiuose, bet augimas nestoja ir nuosekliai vystosi,“ – praėjusį ketvirtadienį vykusioje „Core“ konferencijoje pasakoja S. Jovaišaitė.
Lietuvoje pradedamas yra prekybinių parkų vystymas. Šis konceptas vystytojams yra visai priimtinas ir lengviau įgyvendinamas negu didesnės apimties prekybos centrai. Jų gerokai mažesnė konkurencinė situacija Lietuvoje, ir reikalauja mažiau žinių valdant tokį konceptą. Plėtra vyksta visose Baltijos šalyse ir slenka į kitus regioninius miestus.
Kaip pasakota apžvelgiant komercinės NT rinkos situaciją, „Una“ prekybos parkas yra vienas iš sėkmingai išnuomuotų projektų. Pasak S. Jovaišaitės „Una“ praktiškai jau turi 100 proc. nuomininkų. Bendrai kalbant prekybos sektoriuje tendencija eina į kokybinį pagerinimą. Tai matoma Taline ir Rygoje, kur „department“ tipo parduotuvėse vyksta rekonstrukcijos.
Lietuvoje tokios tendencijos nėra, nes nėra tokio tipo prekybos centrų, kalba vadovė. Sėkmingas pavyzdys yra Talino „Viru Keskus“ renovacija, po kurios buvo pagerinta logistika, nuomininkų sudėtis, o šiais metais jie viršijo savo priešpandemines apyvartas.
Lietuvoje irgi dirbama ta kryptimi, kad prekybos centrai prisitrauktų geresnių nuomininkų. Didžiausias renovacijos projektas buvo atliktas „Panorama“ prekybos centre, taip pat atsinaujino ir „Europa“.
Prekybos nuomininkai yra pakankamai aktyvūs, o ypač „dicounter‘iai“, arba žemų kainų tinklai. Šiais metais naujų nuomininkų nėra pritraukta, bet yra pritraukti nauji prekiniai ženklai iš jau esamu žaidėjų: „HalfPrice“ lenkų „discounter“ prekybos tinklas pasiskelbė apie planus Latvijoje ir Lietuvoje, „Calvin Klein“ atidarė parduotuvę prekybos centre „Akropolis“.
Aktyviausi nuomininkų rinkoje išlieka „discounter‘iai“, jie plečiasi į regioninius miestus ir tam labai padeda prekybos parkų vystymas.
Maisto prekių parduotuvės išlieka aktyvios ir kai kuriais atvejais, S. Jovaišaitės nuomone, „netgi agresyvios“. Jeigu anksčiau buvo einama tik į nuomos konceptus, dabar jau ir perkasi NT, vien tik tam, kad užsiimtų pozicijas.
Sporto klubai ir sveikatos paslaugos lieka aktyvūs sektoriai, o maitinimo sektorius, nepaisant kovido, energetinių išteklių brangimo ir turizmo sumažėjimo, irgi išlieka pakankamai aktyvus. Greito maitinimo paslaugų sektoriuje yra atsiradę naujų vardų. Čia kavinės ir dienos pietų restoranai aktyviausi. S. Jovaišaitė prekybos sektoriaus plėtrą įvardija nuosaikia. Kaip teigė, visi prekybininkai smarkiai optimizuoja savo plotus.
Pramonėje madingas „stock office“ konceptas
Šiai sričiai S. Jovaišaitė priskiria nemažai optimizmo. Anot jos tai yra gana stabili rinka. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2023 m. sausio-rugsėjo mėnesiais įgyvendintų projektų tiek industrinių, tiek gamybos yra gerokai mažiau. Kaip teigia, kiti metai atrodys panašiai, nes išduotų leidimų statyti skaičius yra pakritęs.
Visgi palyginimui Lietuvoje statyta daug. Įvardijama, kad šie metai yra rekordiniai žvelgiant į Baltijos šalis, kai buvo pasiekta 1 mln. kv. m sandėlių ploto pasiūla.
Pristatyme sakyta, kad laisvų vietų nuomai 2024 m. gali atsirasti daugiau tiek dėl naujų projektų atsiradimo, tiek dėl esamų patalpų atlaisvinimo. Nuomos kainos Lietuvoje išlieka stabilios su nežymiu kritimu.
Išsiplėtojusi ir pradedanti įsigyventi yra „Stock office‘ų“ rinka. „Stock office‘ai“ tai vienos įmonės pastatas turintis parduotuvę arba ekspozicinę salę, sandėlius ir biuro patalpas viename, ir dažnai statoma šalia pagrindinių magistralinių kelių. Šiais metais jų pasiūlą Lietuvoje bus siekiama didinti. Apie pusę visų pastatytų kv. m jau yra išnuomota.
„Tiek Latvijoje, tiek Estijoje daugiausia paklausos kilo iš logistų, kai Lietuvoje paveikslas įdomesnis: be logistikos įmonių dar aktyvūs buvo maistininkai, gamyba, padelio aikštynai,“ – pasakoja S. Jovaišaitė, – „iš auto dalių ne vienas sandoris yra sudarytas. Iš viso iki 20 tūkst. kv. m išnuomoto ploto šiais metais. Paklausa vertinama nuosaikiai, bet skaičiai turi išlikti panašūs ir šiais metais.“
Biurų standartai kyla
„Šie metai nepaisant lėtesnio starto pirmame ketvirtyje, vis dėlto nėra blogi“, – biurų rinką įvertina vadovė.
Kaip pasakojo konferencijoje, Vilniuje pasiūlos yra daugiausia. Nuomininkai laisvai galėjo rinktis patalpas ir išlaikė rimtas derybines pozicijas. Nuomos kainos siekia nuo 16 iki 22 Eur už kv. m., bet sandoriai paprastai vyksta 16 – 19 Eur už kv. m kainos ribose, o dar aukštesnės kainos labiau yra išskirtiniai atvejai, negu tendencija.
Nuomininkų portrete ženkliausias sumažėjimas stebimas paslaugų sektoriuje. IT įmonės išlieka dideli žaidėjai, plečiasi profesionalios paslaugos, o valstybinės įmonės išlaiko panašias pozicijas. Manoma, kad panašus nuomininkų pasiskaidymas turi išlikti ir 2024 m.
Įsisavinimo kiekis Vilniuje siekė 68 tūkst. kv. m. Palyginus su Baltijos šalimis, visų sostinių rodikliai labai panašūs. Daugiausia pastatyta buvo A klasės patalpų, o ženkliausi kritimai yra B2 klasėje. Ilgamečiai duomenys rodo, kad Baltijos sostinės vertina A klasę. S. Jovaišaitė sako, kad „B2 klasės patalpos nėra patrauklios, o turint neužimtus biurus vystytojams patartina nelaukti nuomininko darant sprendimus dėl pardavimo, didesnės apimties rekonstrukcijos ar alternatyvaus turto panaudojimo“.
Jos teigimu, praėjusiais metais naujų investuotojų Baltijos šalyse nesulaukta daug. Iš jų paminėta, kad į Vilnių įžengė „Johnson Matthey“, Didžiosios Britanijos tvariųjų technologijų įmonė.
Vadovė pastebi, jog nemažai diskusijų kilo viešojoje erdvėje dėl paslėptų laisvų vietų biurų segmente.
„Colliers“ tame problemos nemato. Tai nėra dideli skaičiai vertinant visame rinkos kontekste ir tikėtina, kad tų nuomos pasiūlymų dar atsiras, nes rinka šiuo metu yra gana dinamiška“, – sako ji.
Pagrindinė problema sudarant sandorius lieka įrengimo klausimai.
„Vystytojai skiria panašias kontribucijas, skiriasi nebent marketinginis pateikimas, bet vertė išlieka panaši. Noras įsirengti biurą yra beveik perpus didesnis, ir tai yra dažniausia priežastis, dėl ko lūžta nauji sandoriai,“ – pasakoja S. Jovaišaitė
Vadovė apibūdindama Baltijos komercinio NT rinką pamini, kad „aktyvūs nuomininkai tampa pakankamai selektyvūs ir reikalauja geros lokacijos: privažiavimo, ar infrastruktūros esančios šalia. Jie reikalauja kokybės. Svarbu atkreipti dėmesį į savo projekto funkcionalumą. Dabar niekas nenori nuomotis papildomų kv. m, vien tik dėl to, kad jų turėtų daugiau. Kuo lankstesnis projektas, tuo daugiau sėkmės bus 2024 – 2025 metais“.