„Dabar (konferencijų organizavimo – BNS) paklausa yra didesnė nei galima pasiūla. „Litexpo“ užimtumas šių metų I pusmetį siekė daugiau nei 80 proc. Tai buvo daugiausia vietiniai renginiai, nes tarptautinių renginių sunku pritraukti dėl infrastruktūros. Jos plėtra pritrauks daugiau tarptautinių renginių ne tik į „Litexpo“, ne tik į koncertų ir sporto rūmus, bet ir į visą Lietuvą“, - trečiadienį žurnalistams sakė Mindaugas Rutkauskas.
Jo teigimu, paprastai konkursuose dėl tarptautinių renginių dalyvauja ne parodų centrai, o miestai ir valstybės. Todėl Vilniuje įkūrus naują konferencijų centrą, jie tarpusavyje tiesiogiai nekonkuruotų, o plėstų šalies galimybes pritraukti daugiau tarptautinių renginių.
„Dabar kartais neatitinkame formalių reikalavimų, pavyzdžiui, turėti kongresų ir konferencijų centrą miesto centre, turi būti pakankamas skirtingų lygių viešbučių skaičius, pėstute pasiekiamos maitinimo vietose. Dabar Vilnius, dalyvaudamas konkursuose pralaimi, nes tų reikalavimų negalime įvykdyti“, - aiškino „Litexpo“ vadovas.
„Litexpo“ turi 1,8 tūkst. vietų plenarinių posėdžių salę, todėl gali sutalpinti iki 2 tūkst. dalyvių. Tokių renginių per metus surengiama 5-6.
„Miestas irgi turi turėti savo strategiją bei viziją, kaip vystyti konferencinį turizmą. Po to, kai matysime, jog rūmų projektas juda į priekį, būsiu pirmas, kuris eis pas miesto valdžią ir Turizmo departamentą ir prašys, kad mes rimtai parengtume konferencinio turizmo strategiją su finansavimo galimybėmis ir įsipareigojimu jį 3-5 metus išlaikyti“, - teigė jis.
Kol kas nėra aišku, kas valdytų naują centrą: po rekonstrukcijos bus skelbiamas operatoriaus konkursas dėl 10 metų sutarties.
Planuojama, kad daugiau nei 20 mln. eurų vertės Vilniaus koncertų ir sporto rūmai į kongresų ir konferencijų centrą galėtų būti pertvarkyti iki 2017 metų.
Šiuo metu laukiama, kol Vyriausybė projektą patvirtins svarbiu šalies ekonomikai.