Loftai Klaipėdoje nėra naujiena. Pasak vienos uostamiesčio nekilnojamojo turto bendrovių vadovo Algimanto Bružo, pirmosios gyvenimui skirtos patalpos buvo įrengtos buvusio Klaipėdos mėsos kombinato pastate.
„Tai nebuvo masinis reiškinys. Apie tai buvo kalbama prieš 5-erius metus, bet nelabai garsiai. Nes ten buvo ir gamybinės patalpos, ir loftai. Tai vertinčiau kaip pabandymus, kurie nebuvo nei labai patrauklūs, nei sėkmingi. Dėl to loftai Klaipėdoje kurį laiką buvo „užgesę“, – DELFI sakė A. Bružas.
Naujasis projektas įgyvendinamas Birutės gatvėje, vietoje 1972 m. pastatytų ir apleistų dirbtuvių. Prieš dešimtį patvirtintame sklypo detaliajame plane buvo numatyta statyti 25 aukštų dangoraižį. Tačiau sklypą perpirkę naujieji savininkai planą pakoregavo.
„Poreikio statyti aukštybinį pastatą Klaipėdoje nematėme. Tų dangoraižių ne vienas yra, bet kas iš to, jei jie stovi pustuščiai. O jei būtume siūlę tradicinius butus, būtume susidūrę su aršia konkurencija. Todėl rizikavome siūlyti loftus, kurie ir mums patiems imponuoja. Tai pirmas didesnio masto projektas pajūryje. Matėme galimybę pasiūlyti naują sprendimą, galimybę išsiplanuoti pačiam. Sprendimą padiktavo ir čia stovėjusio pastato galimybės“, – sakė G. Koržinskas.
Pirmajame aukšte numatytos ir komercinės paskirties patalpos, kuriose ketina įsikurti architektų, teisininkų ir IT specialistų įmonės.
Naujos statybos loftai parduodami su daline apdaila, o 1 kv. m kaina siekė nuo 1450 eurų.
Pasak G. Koržinsko, reali būsto kaina bus mažesnė, nes patalpos yra nestandartinio aukščio, jos siekia 4,6 m., todėl yra galimybė įsirengti papildomą antrąjį aukštą, vadinamąsias antresoles. Plėtotojai skaičiuoja, kad tokiu būdu gyvenamąjį plotą galima išplėsti nuo 47 iki 71 kv. metrų.
G. Koržinskas sakė, kad pagrindiniai pirkėjai yra klaipėdiečiai. Tačiau tarp klientų yra ir keli emigrantai.
„Kam jie perka būstus, sau, kaip atsarginį variantą, ar kaip investiciją ir vėliau jį nuomos, negaliu atsakyti“, – svarstė G. Koržinskas.
Ieško mažų butų
Susidomėjimas loftais tėra tik išimtinis reiškinys, nes Klaipėdoje dominuoja visai kitokie nekilnojamojo turto pirkėjai.
Pasak nekilnojamojo turto brokerės Živilės Gerulaitienės, investicijai labai populiarūs maži, apie 50 kv. m ploto, naujos statybos butai centrinėje miesto dalyje.
„Pirkėjai pageidauja, kad būstai būtų su pilna apdaila. Tačiau didelė dalis pirkėjų renkasi buto kainos ir buto dydžio kotedžus, esančius priemiestyje“, – sakė Ž. Gerulaitienė.
Savo ruožtu nekilnojamojo turto bendrovės savininkas Edmundas Jankus dėstė, kad klaipėdiečiai tikrai mėgsta kotedžus, tačiau renkasi pastatytus mieste.
„Pastaraisiais metais klaipėdiečiai pamėgo kotedžus. Namas mieste per brangu, o buto jau nenori. Tai kotedžas mieste yra tarpinis variantas – su nuosavu garažu, šiokiu tokiu žemės sklypeliu. Todėl jie tapo labai paklausia preke. Pasiūla kotedžų yra nemenka. Buvo statybų bumas, jų pristatė, išpirko. Dabar vėl stato“, – sakė E. Jankus.
Jis akcentavo, kad dėl mažėjančio gyventojų skaičiaus mažėja ir būsto pirkėjų. „Pasiūla Klaipėdoje nėra maža. Tik pirkėjų norisi, kad būtų daugiau. Teks susitaikyti, kad jų bus mažiau ir mažiau. Gimstamumas mažėja, jaunimas išvažiuoja į užsienį arba Vilnių“, – atsiduso E. Jankus.
Tačiau A. Bružas nesutinka, kad pirkėjų mažėja drastiškai.
„Mažėjimas vyksta. Tačiau jis ne toks baisus ir ne toks drastiškas. Žmonės kuriasi, perka, parduoda, grįžtančius emigrantus sutinkame. Negaliu sakyti, kad tokie nykstantys ir mažėjantys“, – kalbėjo A. Bružas.
Jo teigimu, Klaipėdoje šiuo metu populiariausi kompaktiški ekonomiški butai. Vieno, dviejų, daugiausia – trijų kambarių. Pageidautina, naujos statybos arba bent jau renovuotame name. Pirkėjai – jaunos šeimos, nors yra ir senjorų, kurie keičia didelius butus į mažesnius.
Šios kategorijos pirkėjai, kurie ieško išvardinto turto, sudaro didžiausią nekilnojamojo turto judesio Klaipėdoje masę, apie 70 proc. Labiau prakutę žmonės, kurie turi geresnes pajamas ir galimybes skolintis (bankų pinigai iki šiol gana pigūs), perka kotedžus. Tauralaukyje jų plėtra nemaža.
Bėga į kaimą
A. Bružas, kaip klaipėdietis, piktinasi miesto valdžios abejingumu, kad gyventojai bėga iš Klaipėdos. Ne bet kur, o į rajoną.
„Nemaža dalis mokiausių pirkėjų, man dėl to labai liūdna, keliasi į užmiestį. Statybos užmiestyje, jau rajono teritorijoje, labai sparčiai plečiasi. Dėl to man labai pikta dėl Klaipėdos miesto valdžios neveiklumo. Juk mes mieste turime detaliaisiais planais suplanuotų teritorijų, net populiariausioje šiaurinėje miesto dalyje už miesto ligoninės 17 ha sklypą. Jis jau prieš trejus metus detaliaisiais padalintas, tereikia politinės valios, kad miestiečiai keltųsi čia, kad miestiečių pajamų mokestis būtų mokamas Klaipėdai, o ne rajonui. Ne, mes juos paleidžiame į užmiestį. O ten keliasi mažiausiai šeima ar dvi šeimos per savaitę. Tai liūdina“, – apgailestavo nekilnojamojo turto ekspertas.
Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos patvirtintame miesto strateginiame plane parašyta, kad viena didžiausių problemų, kurias patiria Klaipėdos miestas, yra prastėjantys demografiniai rodikliai.
Mažėja gyventojų skaičius – per pastaruosius aštuonerius metus mieste gyventojų sumažėjo 18,55 proc.: 2008 metais Klaipėdos mieste gyveno 183,8 tūkst. gyventojų, 2017 m. – 149,7 tūkst. Daugelis gyventojų migruoja į užmiestį.
Užtat Klaipėdos rajono savivaldybėje gyventojų skaičius nuo 2012 m. iki 2016 m. padidėjo 12 tūkst.