Viename Seime sudarytos laikinosios LRT valdymo, finansinės ir ūkinės veiklos tyrimo komisijos posėdyje VPT direktorė Diana Vilytė sakė, kad viešosios įstaigos vykdytuose viešuosiuose pirkimuose rado šiurkščių pažeidimų, nustatyta atvejų, kai organizuojant konkursus buvo įtraukiamos perteklinės, konkurenciją ribojančios sąlygos.
D. Vilytė išskyrė vieną pernai skelbtą LRT pastatų remonto pirkimą. „Pažeidimų nustatėme gana daug. Turbūt, gera naujiena, kad juos nustatėme iki sutarties pasirašymo, ir perkanti organizacija turės persvarstyti kvalifikacinius reikalavimus. Vienas iš tiekėjų yra nuėjęs į teismą. (...) Kvalifikaciniai reikalavimai buvo užaukštinti, darytina prielaida, kad jie buvo pritaikyti vienam tiekėjui“, – sakė ji.
DELFI nusprendė pasidomėti kitais didžiausiais su statybomis susijusiais LRT viešaisiais pirkimais.
Trys pirkimai
2003–2018 metais LRT vykdytų didžiausių pirkimų dešimtuke galima rasti du susijusius su statybomis.
2016 metų liepą pasirašyta sutartis dėl stogo dangos kapitalinio remonto ir kondicionavimo bei vėdinimo sistemų įrengimo darbų. Šį projektą, pasiūliusi 1,266 mln. eurų kainą, laimėjo ūkio subjektų grupė „Infes“ ir „Irdaiva“. Konkurse dar dalyvavo įmonės „Mitnija“, „Kaminta“, „Panevėžio statybos trestas“ ir „LitCon“, tačiau jų pasiūlyti įkainiai buvo didesni.
2017 metų birželį pasirašyta sutartis dėl pastato „Televizijos techninis centras“ didžiosios TV studijos ir pastato „Telestudija“ dalies patalpų vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemų rekonstrukcijos darbų. Šį projektą, pasiūliusi 2,063 mln. eurų kainą, laimėjo ūkio subjektų grupė „Neostata“, „Aircs“ ir „Norus“. Konkurse dar dalyvavo įmonės „Dailista“, „Nord Via“ ir „Struktūra“, tačiau jų pasiūlymai buvo atmesti, nes neatitiko reikalavimų.
Praėjusių metų birželį LRT paskelbė dar vieną konkursą – dėl LRT pastatų ir jų inžinerinių sistemų modernizavimo bei rekonstravimo. Šį pirkimą įvertino VPT kontrolės skyrius ir rado nemažai pažeidimų, todėl nurodė pakeisti jo sąlygas.
Susiję laimėtojai
Daugiausiai abejonių dėl LRT pirkimų skaidrumo kelia tai, kad pirmąjį ir antrąjį pirkimus laimėjo susijusios įmonės.
Registrų centro duomenimis, vienintelis „Infes“ akcininkas yra dar viena įmonė „Sorvelsa“, kurios vienintelis akcininkas yra Danielis Krinickis.
„Neostatą“ iki 2018 metų kovo pabaigos po 50 proc. valdė Albinas Andrijauskas ir Estijoje registruota įmonė „Mirabasso“, kurios valdybos nariu yra tas pats A. Andrijauskas. Šiuo metu vienintelis „Neostata“ akcininkas yra A. Andrijauskas.
Kitoje Estijoje registruotoje įmonėje „Pireka Eesti“ valdybos nariu yra ir D. Krinickis. Įdomu tai, kad „Pireka Eesti“ ir „Mirabasso“ registruotos tuo pačiu adresu: Laki gatvė 5, Talinas.
Dar vienas abu vyrus siejantis dalykas yra Lietuvoje registruota įmonė „Pireka“ (nuo 2012 metų pavadinimas pakeistas į „LitCon“). 2011 metais savivaldybių tarybų rinkimuose su Liberalų ir centro sąjunga dalyvavęs A. Andrijauskas Vyriausiajai rinkimų komisijai nurodė, kad pagrindinė jo darbovietė yra „Pireka“.
Registrų centro duomenimis, D. Krinickis anksčiau yra buvęs vienu iš „Pirekos“ (dabar „LitCon“) akcininkų.
LRT atstovė spaudai Virginija Bunevičiūtė sakė, kad duomenų, jog „Infes“ ir „Neostata“ yra susijusios neturi.
Tuo metu VPT atstovė spaudai Sigita Zumerytė-Arlauskienė nurodė, kad kai įmonė ar susijusios įmonės laimi ne vieną tos pačios perkančiosios organizacijos pirkimą, galima daryti prielaidą, kad šios įmonės turėjo įtaką perkančiajai organizacijai.
„Kitaip tariant, tai yra požymis, kad pirkimo sąlygos galimai buvo pritaikytos konkrečiam tiekėjui. Tačiau, neturint įrodymų, tvirtinti, kad šiuo atveju yra taip – negalima“, – sakė ji.
Pats D. Krinickis DELFI sakė, kad jį su A. Andrijausku sieja dalykiniai santykiai. „A. Andrijauskas vadovauja bendrovei „Neostata“, su kuria „Infes“ turi bendrų projektų, įmonių santykiai – subranga“, – komentavo jis.
Paklaustas, ar dėl viešųjų pirkimų kada nors yra daręs įtaką LRT, D. Krinickis atsakė neigiamai.
„Tiek dalyvaudama viešuosiuose pirkimuose, tiek vykdydama visą kitą savo veiklą „Infes“ griežtai laikosi šalies įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų. Jokios įtakos perkančiosioms organizacijoms nedarome. Vykdome Viešųjų pirkimų įstatyme numatytas tiekėjo ir dalyvio pareigas bei naudojamės įstatymų suteikiamomis teisėmis“, – sakė jis.
D. Krinickis dar nurodė, kad buvusį LRT generalinį direktorių Audrių Siaurusevičių žino tik kaip viešą asmenį ir asmeniškai su juo nėra pažįstamas. Su pačiu A. Siaurusevičiumi DELFI susisiekti nepavyko: į skambučius ir žinutes jis neatsakė.
Tuo metu A. Andrijauskas tvirtino, kad apie LRT pirkimus kalbėti negali, nes atostogauja užsienyje, be to, skambučio metu vairavo.
VPT pastabos ir LRT atsakymai
Atidžiau panagrinėjus kiekvieną iš trijų prieš tai minėtų LRT pirkimų, galima rasti ne vieną galima pažeidimą. Pavyzdžiui, pirmajame tarp tiekėjo kvalifikacinės atrankos kriterijų yra vidutinė metinė darbų apimtis ir jo per tam tikrą laikotarpį pasirašytų sutarčių skaičius.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) vienoje savo nutartyje yra nusprendęs, kad „taikant šiuos reikalavimus (dalyviams siekiant surinkti kuo daugiau galimų balų), buvo iškraipytas ūkio subjektų varžymasis, ypač pasunkintos mažesniųjų tiekėjų dalyvavimo galimybės, nes atranką galėjo pereiti tik daugiausiai (ir nebūtinai proporcingai perkamam objektui) patirties turintis tiekėjas“.
Kaip DELFI sakė VPT atstovė S. Zumerytė-Arlauskienė, atsižvelgiant į LAT nutartį LRT pirkimo sąlygas galima vadinti įstatymo pažeidimu.
„Tačiau ši teismo praktika buvo suformuota vėliau, nei įvyko minėtas konkursas. Todėl tiesiogiai vienareikšmiškai negalime konstatuoti, kad įstatymas buvo pažeistas vykdant pirkimą“, – pridūrė ji.
Savo ruožtu LRT atstovė V. Bunevičiūtė sakė, kad pasirinktas riboto konkurso pirkimo būdas ir kvalifikacinės atrankos kriterijai vertintini kaip pagrįsti ir teisėti.
„Minima LAT nutartis priimta 2017 metų gruodį, t.y. praėjus pusantrų metų nuo pirkimo pradžios, todėl LRT neturėjo jokių galimybių ja vadovautis. Iki pirkimo pradžios suformuota teismų praktika viešųjų pirkimų bylose nekėlė abejonių dėl pasirinkto pirkimo būdo ar pasirinktų atrankos kriterijų atitikimo teisės aktų reikalavimams. Papildomai pažymėtina, kad VPT, apibendrinusi ribotų konkursų vykdymo praktiką pirmąsias rekomendacijas dėl riboto konkurso vykdymo paskelbė 2016 metų rugsėjį, t.y. taip pat po pirkimo paskelbimo“, – sakė ji.
Tuo metu antrajame LRT pirkime visų dalyvių, išskyrus laimėtoja, pasiūlymai buvo atmesti. S. Zumerytė-Arlauskienė sakė, kad reikia pripažinti, jog pasitaiko atvejų, kai norint, kad viešąjį pirkimą laimėtų konkretus tiekėjas, sukuriamos tokios konkurso sąlygos, jog bet kuriam kitam tiekėjui reikėtų įdėti ypatingai didelį indėlį ruošiantis ateiti į konkursą.
„O numatytas laimėtojas visa informacija disponuoja iš anksčiau ir konkursui pasiruošti turi daugiau laiko. Tačiau mes negalime teigti, kad šis pirkimas buvo būtent toks“, – sakė ji.
V. Bunevičiūtė aiškino, kad pirkimo dokumentuose buvo nustatyti aiškūs, tiesiogiai su pirkimo objektu susiję ir kiekybiškai (objektyviai) įvertinami pasiūlymo ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai.
„Dalyvių pasiūlymai buvo atmesti, kaip neatitinkantys konkurso sąlygose nustatytų reikalavimų. LRT viešųjų pirkimų komisija nustatė, kad dalyvių pasiūlymai turi esminių trūkumų (pavyzdžiui, nepateikti dokumentai, patvirtinantys duomenis pasiūlymo ekonominio naudingumo vertinimui ir kt.)“, – sakė ji.
Trečiojo pirkimo sąlygas išnagrinėjusios VPT išvadoje rašoma: „Perkančioji organizacija varžo bei dirbtinai riboja tiekėjų konkurenciją, eliminuoja rinkos dalyvius, tuo sudarydama sąlygas pasiūlymus pateikti tik stambiems ūkio subjektams, kas neišvengiamai gali nulemti didesnes pasiūlymo kainas. Tokiu būdu perkančioji organizacija nesiekia užtikrinti racionalaus lėšų naudojimo“.
S. Zumerytė-Arlauskienė sakė, kad atsižvelgiant į tai, jog keitėsi Viešųjų pirkimų įstatymas, teisingiausia būtų šį pirkimą nutraukti, tinkamai pasiruošti, įvertinti objekto skaidymo galimybes ir skelbti naują pirkimą.
V. Bunevičiūtė nurodė, kad LRT atsižvelgė į VPT išvadoje pateiktas pastabas ir šiuo metu tikslina pirkimo sąlygas.
Dar įdomu tai, kad trečiojo pirkimo ekonominio naudingumo kriterijai labai panašūs į antrojo. S. Zumerytė-Arlauskienė DELFI sakė, kad tai gali reikšti, jog buvo siekiama, kad juos abu laimėtų ta pati įmonė.
V. Bunevičiūtė pabrėžė, kad šių pirkimų kriterijai nėra identiški. Vis dėlto, ji pripažino, kad dalis antrojo ir trečiojo pirkimų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus parametrų gali sutapti. Jos teigimu, taip yra dėl perkamų darbų pobūdžio: abiejuose viešuosiuose pirkimuose yra perkami vėdinimo, šildymo ir oro kondicionavimo sistemų statybos darbai, bet skirtingų statinių bei patalpų.
„Atkreipiame dėmesį, jog teismas yra nagrinėjęs minėtų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų teisėtumą ir pažeidimų nenustatė“, – sakė ji.
Patikslinimas: ankstesnėje šios publikacijos versijoje buvo netiksliai nurodyta, kad „Neostata“ vis dar turi du akcininkus, kad Rolandas Černiauskas vis dar yra „Pireka“ akcininku, nebuvo nurodyta, kad A. Andrijauskas dirbo „Pirekoje“, kuri po to pavadinimą pakeitė į „LitCon“ ir kurios akcininku anksčiau yra buvęs D. Krinickis. Atsiprašome.