Savivalda stokoja įtakos
Užsienio šalyse savivaldybės atlieka svarbiausią vaidmenį skatinant esminę veiklą pagal strateginio ir bendrojo planų prioritetus bei jų įgyvendinimą. Skirtingu laipsniu savivaldybės gali pirkti ar paimti žemę, jos priima, koordinuoja investicijas į infrastruktūrą, būstą ar pramoninius pastatus ir žemės savininkams skiria kompensacijas už miesto reikmėms paimtas žemes.
Kiek kitaip ši sistema veikia Lietuvoje – čia žemę valdo tik valstybė, o savivaldybės neturi teisės ja disponuoti. Bendruosiuose savivaldybių ir miestų planuose numatyta taupiai naudoti žemės plotus ir gamtinius išteklius, lėšas, saugoti privačią nuosavybę, ginti visuomenės interesus, tausoti gamtą bei kultūros paveldą, koordinuoti aprūpinimą infrastruktūra, derinti įvairių sektorių veiklą mieste, mažinti skirtumus tarp miesto centro ir periferinių rajonų, subalansuoti aptarnavimo sistemą, kad ji atitiktų gyvenimo kokybės reikalavimus. Planavimas tampa politiniu procesu: planus parengia ir veiklos kryptis numato specialistai, bet sprendimus priima įvairaus lygio politikai.
Derinamos prieštaringos nuostatos
Pastarąjį dešimtmetį plačiai pradėtas vartoti naujas terminas – subalansuota, arba darnioji, plėtra. Nuo teorinio planavimo iki projekto įgyvendinimo išskiriamos penkios strategiškai svarbiausios veiklos sritys: planavimas ir infrastruktūra, žmogiškieji ištekliai, aplinka, kultūra ir turizmas, verslas.
Sudėtingam, daugialypiam miesto plėtros procesui įtakos turi gamtiniai, ekonominiai, demografiniai, planavimo, techniniai, valdymo ir kiti veiksniai. Jų poveikis metodologiškai vertinamas trimis pagrindiniais aspektais: ekonominiu, socialiniu, ekologiniu. Šių aspektų sanglauda ir sudaro subalansuotą, darniąją, miesto ar rajono plėtrą. Prielaidos tokiai plėtrai turi būti įteisinamos planavimo dokumentuose, ir vietos valdžia priimdama sprendimus privalo į juos atsižvelgti. Svarbiausias miesto planavimo dokumentas – jo bendrasis planas, kuris lemia miesto plėtrą ir nustato žemės naudojimo paskirtį.
Subalansuotos plėtros, arba darniosios raidos, koncepcija – tai būdas suderinti dvi skirtingas ir kartais prieštaringas nuostatas: plėtrą, pažangą, augimą ir stabilumą, saugumą, aplinką. Teritorijų planavimas yra reikalingas žemės naudojimui sureguliuoti atsižvelgiant į visuomenės interesus. Visose Europos šalyse veikia sistema, kuria siekiama šio tikslo, bet kiekvienos sistemos veiklos metodai ir apimtys yra skirtingi.
Suskubta atnaujinti studijų modulius
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Aplinkos inžinerijos fakultetas rengia inžinerijos specialistus, kurių veikla glaudžiai susijusi su savivaldybių veiklos planavimu, valdymu ir infrastruktūros priežiūra. 2011–2012 metais VGTU pagal Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ VP1-2.2-ŠMM-07-K priemonę „Studijų kokybės gerinimas, tarptautiškumo didinimas“ įgyvendina projektą „Darnios gyvenamosios aplinkos studijų srities programų atnaujinimas, inovatyvių mokymosi metodų pagalba stiprinant tarpdalykines sąsajas ir diegiant darnios raidos sampratą“.
Projekto metu parengtos pirmosios pakopos Aplinkos inžinerijos fakulteto miestų inžinerijos, pastatų energetikos, aplinkos apsaugos inžinerijos su vandentvarka specializacijos, pastatų inžinerinių sistemų ir geodezijos studijų programų koncepcija, aprašai, atnaujinami programų studijų dalykų moduliai. Jų detalizuota forma:
• Studijų modulių apimties sutvarkymas pagal ECTS kreditų skaičių ir ištęstinės studijų formos programų parengimas.
• E. mokymosi formos diegimas, kai studentams virtualiojoje erdvėje pateikiama paskaitų ir pratybų medžiaga, mokymo priemonės (120 dalykų modulių).
• Probleminio ir projektinio mokymo diegimas – 10 modulių, kai projektų rengimo metu vyksta darbas grupėse, išryškinant nagrinėjamo objekto problemas ir jų sprendimo būdus.
• Bendrųjų (jungiamųjų) visai studijų programų grupei dalykų modulių taikymas siekiant stiprinti tarpdalykines (tarpprogramines) sąsajas ir platesnę nei vienos studijų programos ribose darniosios gyvenamosios aplinkos sampratą. Tuo tikslu į visas studijų programas įvesti bendri studijų dalykų moduliai, tokie kaip darnioji urbanistika, atsinaujinantys energijos šaltiniai, darnus atliekų tvarkymas, geografinės informacinės sistemos ir pan.
• Mokymosi ir metodinių priemonių įsigijimas 5 studijų programoms.
Surengti dėstytojų kvalifikacijos kėlimo kursai, susiję su naujų mokymo metodų taikymu studijų procese.
Pertvarkant studijų programą ir siekiant stiprinti tarpdalykines (tarpprogramines) sąsajas, platesnę nei vienos studijų programos ribose darniosios gyvenamosios aplinkos sampratą, parengti ir įdiegti bendri visoms programoms studijų dalykų moduliai. Projekto tikslas – atnaujinti pagrindinių studijų programas, siekiant stiprinti tarpdalykines darniosios gyvenamosios aplinkos studijų srities sąsajas, orientuotas į studijų kokybės gerinimą ir tarptautiškumo didinimą Europos Sąjungos lygmeniu.
Modernizuojant studijų programas daugumai dėstomų disciplinų siekta taikyti novatoriškus mokymo metodus: probleminį mokymą, sisteminį mąstymą, suteikiant studentams žinių apie aplinkos darną, jos įgyvendinimo principus, pažangių technologijų taikymą tam, kad būtų mažinamas žalingas poveikis aplinkai. Inžinerinių studijų metu sudarytos sąlygos kelti kompetenciją įvairių specialybių tyrėjų kolektyvuose ir tą veiklą tęsti ateityje, pasirinkus profesiją.
Būsimi inžinerijos specialistai išsamiai supažindinami su darniosios raidos principais ir mokomi juos taikyti ekonominiam miesto augimui, socialinei pažangai užtikrinti.
Reikalavimai gyvenamajai aplinkai keičiasi
Darnioji gyvenamoji aplinka – tai išvardytais principais paremta jau suformuota ir diegiama aplinka, kurioje tenkinami gyvybiniai žmonių poreikiai – pradedant būstu, rekreacija, baigiant poilsiui skirtais objektais, teritorijomis, mokymosi ir sveikatos apsaugos įstaigomis, humaniška susisiekimo sistema, kai gyventojai gali naudotis visais susisiekimo būdais: keliavimu pėsčiomis, viešuoju transportu, automobiliu ir kt.
Gyvenant XXI amžiuje negalima pamiršti racionalaus inžinerinių techninių komunikacijų įrengimo ir gyvenamosios aplinkos aprūpinimo visais reikalingais atributais, susijusiais su gyvenimo kokybe (vandentiekio, nuotekų, šildymo, vėdinimo, dujotiekio sistemomis, ryšių komunikacija ir kt.). Išvardytos nuostatos įtraukiamos į mokymo programų turinį, derinamos sąsajos tarp atskirų dėstomų disciplinų, kad atskiros mokymo programos užtikrintų darniosios gyvenamosios aplinkos suvokimą.
Darniosios gyvenamosios aplinkos suvokimą nuo 2007 metų skatina ir Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija – ji kasmet organizuoja konkursą „Už darnią plėtrą“. Renginio metu įvertinami keliose kategorijose įgyvendinti projektai: gyvenamieji namai, komerciniai pastatai ir pan.
Tokie gražūs pavyzdžiai skatina visuomenę skirti dėmesį gyvenimo kokybei – ir aplinkai, ir energiškai efektyviems pastatams.
Darniosios plėtros specialistų nebetrūks
Aplinkos inžinerijos fakultete studijų metu išmokstama įvertinti aplinkos būklę, taikyti ir realizuoti techninius bei organizacinius sprendimus. Studijuojantieji vandentvarkos specializaciją susipažįsta su vandens ruošimo ir nuotekų valymo metodais bei įrenginiais, jų eksploatavimu, mokosi projektuoti vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklus, siurblines ir gręžinius. Studijuojant pagal geodezijos studijų programą mokomasi matavimo technologijų, koordinačių sistemų, planų ir žemėlapių sudarymo, nekilnojamojo turto teisinio registravimo sistemos.
Pastatų energetikos studijų programoje nagrinėjama, kaip kurti rentabilias, aplinką ir išteklius tausojančias šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo, dujų tiekimo ir kitas energetines sistemas, kurias įrengiant, naudojant ir prižiūrint patalpose užtikrinamas komfortiškas mikroklimatas. Studijuojantieji inžinerines statinių sistemas susipažįsta su pastato šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo, dujotiekio, vietos vandens ruošimo ir nuotekų valymo, elektros tiekimo įrenginiais, inžinerinių pastato sistemų projektavimu bei įrenginių eksploatavimu. Studijuojantieji miestų inžineriją susipažįsta su miestų teritorijų užstatymo planavimu, jų inžinerine įranga, transportu ir jo eismo organizavimu, miesto statinių rekonstrukcija, eksploatavimu ir renovacija.
Aplinkos inžinerijos fakultete, be išvardytų specialybių, rengiami kelių ir geležinkelių inžinerijos specialistai, gebantys projektuoti, tiesti ir eksploatuoti kelius, geležinkelius bei jiems reikalingus statinius.
Šiuo metu visos išvardytos programos yra atestuotos Studijų kokybės vertinimo centre, į šias bakalaurų studijas priimama nuo 2011 metų rugsėjo 1 dienos. Įgyvendinant šį projektą bus parengta specialistų, išmanančių darniosios gyvenamosios aplinkos kūrimo principus ir mokančių dirbti įvairių specialybių atstovų komandoje. Kartu bus įgyvendinti bendruosiuose savivaldybių ir miestų planuose numatyti darniosios plėtros tikslai, siekiant užtikrinti ekonominį miestų augimą, socialinę pažangą, taupiai naudoti gamtinius išteklius, negriaunant ekologinės pusiausvyros ir sukuriant palankias gyvenimo sąlygas ateities kartoms.