Nerijus Mačiulis teigia, kad skirtumus tarp šalių lemia sprendimai – fiksuoti ar nefiksuoti palūkanas. Lietuvoje beveik visos išduotų būsto paskolų palūkanos esančios kintamos, tai yra, susietos su tarpbankinėmis palūkanų normomis „Euribor“.
„Dėl šios priežasties tais laikotarpiais, kai ECB (Europos Centrinis Bankas – red.) kelia bazines palūkanų normas, gyventojai, turintys paskolas su kintamomis palūkanomis, didėjančią pinigų kainą pajaučia iš karto, o bent keliems metams fiksavusių palūkanas šis pokytis kurį laiką nejaučiamas‟, – socialiniame tinkle rašo N. Mačiulis.
Anot jo, tuomet kai yra priešingai ir rinkos palūkanų normos krenta, tada jau visą naudą „akimirksniu pasiima už kintamas palūkanas pasiskolinę gyventojai‟, o turintieji fiksuotas palūkanas paskolų pigimo nejaučia.
Taigi, pasak ekonomisto, nors jis ir pripažįsta, kad šiuo metu Lietuvos gyventojai už turimas būsto paskolas moka didesnes palūkanų normas nei gyventojai kitose euro zonos šalyse, vis dėlto už šios statistikos reikia matyti gilesnį kontekstą.
Fiksuoti ar nefiksuoti?
ECB duomenys rodo aiškius skirtumus tarp šalių: praėjusių metų pabaigoje vidutinės visų išduotų būsto paskolų palūkanos Lietuvoje pakilo iki 3,5 procento, kai tuo metu Ispanijoje jos siekė 2,7 proc., euro zonos vidurkis buvo 1,8 proc., o Vokietijoje – vos 1,7 procento. N. Mačiulis pabrėžia, kad čia kalbama ne tik apie naujai išduodamas, bet visas iki šiol šiose šalyse išduotas būsto paskolas.
Ekonomisto vertinimu, tokie dideli palūkanų normų skirtumai ir susidarė dėl to, kad skirtingose šalyse gyventojai arba fiksuoja palūkanas, arba ne.
„Todėl lyginant būsto paskolų kainą tiksliau yra analizuoti ne momentinį vaizdą, o bent ilgesnio laikotarpio vidutines gyventojų mokamas palūkanas. Ir čia paaiškėja daugeliui greičiausiai netikėtas faktas – ECB duomenys rodo, kad Lietuvos būsto paskolų turėtojai per paskutiniuosius 10 metų mokėjo vienas mažiausių palūkanų normų euro zonoje‟, – analizuoja N. Mačiulis.
Ekspertas teigia, jog per dešimtmetį vidutinės būsto paskolų palūkanos Vokietijoje siekė 2,78 proc., Prancūzijoje 2,43 proc., euro zonos vidurkis – 2,42 proc., o Lietuvoje ir Estijoje – tik 1,9 proc..
„Kitaip sakant, pasirinkę nefiksuoti būsto paskolų palūkanų lietuviai pasiėmė visą žemų palūkanų dešimtmečio naudą, kuria negalėjo pilnai mėgautis, pavyzdžiui, palūkanų normas fiksavę vokiečiai ar prancūzai‟, – sako N. Mačiulis.
„Ar lietuvių pasirinkimas nefiksuoti palūkanų yra išskirtinis? Tikrai ne. Labai panaši situacija yra ir kitose Baltijos šalyse, bei, pavyzdžiui, Norvegijoje, Australijoje ar Lenkijoje. Daugiau nei du trečdaliai Švedijoje išduodamų būsto paskolų taip pat susietos su kintamomis palūkanomis‟, – dėsto ekonomistas socialiniame tinkle.
Kitose šalyse populiaresnis palūkanų normų fiksavimas, kuris apima bent dalį būsto paskolos trukmės laikotarpio. Tarp šių šalių yra JAV, Jungtinė Karalystė, Olandija, Prancūzija, kur beveik visų būsto paskolų palūkanos fiksuojamos bent keleriems metams.
Bankai suteikia galimybę
„Swedbank‟ ekonomistas sako, kad Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai suteikia galimybę apibrėžtam laikotarpiui užfiksuoti palūkanų normas. Ir nors pernai pradėjus kilti „Euribor‟ atsirado daugiau klientų, besidominčių tokia galimybe, beveik nebuvo norinčių ja pasinaudoti. Jis savo įraše toliau komentuoja, kodėl taip galėjo įvykti.
„Dažnai gyventojai galvoja, kad palūkanų normų fiksavimas reiškia, jog bet kuriuo momentu galima pasirinkti tuo metu galiojančio „Euribor“ „užšaldymą“.
Jis pateikia pavyzdį: šiuo metu rinkose susiformavęs lūkestis, kad palūkanų normos vasarą pasieks piką, o kitais metais jos jau pradės mažėti. Todėl kintamą palūkanų normų dalį 5 metų laikotarpiui galima fiksuoti ties maždaug 3 proc. lygiu – arti to, kokia šiuo metu yra 6 mėnesių „Euribor‟ norma.
„Tačiau čia išryškėja dilema, dėl kurios daugelyje šalių palūkanų fiksavimo alternatyva gyventojams neatrodo patraukli. Jei kitais metais ECB sumažins palūkanų normas vienu procentiniu punktu, – ir tai yra labai tikėtinas scenarijus − palūkanų normas fiksavęs gyventojas mokės didesnes palūkanas nei rinkos, ir tikriausiai nebus laimingas‟, – sako N. Mačiulis.
Palygino su elektros tiekimo rinka
Jis lygina, kad esant pastarosioms aplinkybėms, Lietuvos gyventojai būtų panašioje situacijoje, į kokią dabar pateko elektros rinkoje – dalis gyventojų, fiksavę elektros kainą gerokai aukštesnio lygio nei dabartinė rinkos kaina, jaučiasi apgauti ir tikisi kompensacijų iš valstybės biudžeto. Labai tikėtina, kad didelei daliai gyventojų fiksavus palūkanų normas ties nepatraukliu lygiu, jie gali atsidurti panašioje situacijoje.
„Palūkanų normų fiksavimas turi ir privalumų, ir trūkumų, o ECB duomenys rodo, kad lietuviai, nepasirinkę fiksuotų palūkanų normų, pastarąjį dešimtmetį mokėjo vienas mažiausių būsto paskolų palūkanų visoje euro zonoje‟, – apibendrina ekonomistas.
„Delfi‟ skelbė, kas ECB pranešė ketvirtadienį 0,5 procentinio punkto pakėlė tris pagrindines palūkanų normas ir dabar jos siekia 2,50–3,25 proc. Tuo metu populiari Lietuvoje 6 mėn. trukmės tarpbankinė palūkanų norma „Euribor“ dar trečiadienį kirto 3 proc. ribą.
Visas N. Mačiulio įrašas socialiniame tinkle: