Naujienos pradžiugino ne visus
Nors penktadienio popietę priimti sprendimai daugeliui įžiebė viltį, kad Nacionalinio stadiono statybų planai Vilniuje pagaliau virs realybe – ši naujiena pradžiugino tikrai ne visus. Vienas tokių – tinklaraštininkas Skirmantas Malinauskas. Jis paaiškino, kodėl į dabar priimtus sprendimus žvelgia kiek kritiškai.
„Sprendimas tikrai būtų pradžiuginęs, jeigu Arvydas Avulis būtų atėjęs gelbėti stadiono, bet jis ateina užsidirbti ir tai, kas šiuo metu vyksta su stadiono projektu – tai yra sunkiai paaiškinama, kalbant apie įstatymus ir apie sveiką protą.
Aš tik priminsiu – mes tiek kalbame apie tuos šimtus milijonų, kad žmonės turbūt pamiršo, kad pirmą kartą šį konkursą laimėjo „Axcess Industries“, tai yra „Icor“ dukterinė įmonė, ir tuo metu šito projekto kaina, už kurią buvo įsipareigota pastatyti ir vykdyti koncesiją, buvo 87 milijonai eurų. Tada buvo kalbėta, kad tai yra didelė kaina“, – kalbėjo tinklaraštininkas.
Jis priminė ir daugiau detalių.
„2021 metais „Axcess Industries“ pasitraukia, yra sukuriama dukterinė įmonė „Venetus Capital“, kuriai perduodama būtent visos koncesininko funkcijos, akcijos ir taip toliau, ir ji yra parduodama „BaltCap“. Štai – „BaltCap“ nusiperka ne tik projektą, kuriame niekada nedalyvavo, bet jis ir eina, derasi iš naujo su savivaldybe. Jūs matėte – kaina padidėja iki 154 milijonų, plius koncesininko pajamos 22-25 metams, tad bendra kaina gaunasi 280 milijonų. Kas vyksta dabar? Trečią kartą ateina nauja bendrovė, kuri išvis nedalyvavo jokiuose viešuosiuose pirkimuose ir mes jau turime nebe 87, nebe 154, o 226 milijonus. Aš nežinau, kaip tai reikėtų vertinti bet kuriam vilniečiui“, – teigė S. Malinauskas.
Anot pašnekovo, situacija kelia daug klausimų.
„Klausimas – kas tai per projektas ir statinys, kad mes turime už tokią kainą verstis per galvą ir kodėl privačios bendrovės tiesiog laiko už gerklės paėmusios mūsų valdininkus, o jie neturi jokios galimybės priešintis? Kuo jis yra toks svarbus, kad mes turėtume taip neprotingai elgtis?“, – kalbėjo jis.
S. Malinausko manymu, už tokią kainą pastatytas projektas bus tarsi antkapis politiniam skaidrumui.
„Dauguma žmonių sako, kad tokiomis sąlygomis nebereikia mums tokio stadiono. Aš sutinku. Mes perkame už labai brangiai, labai sudėtingu laikotarpiu, visiškai nesuprasdami, kokie yra prioritetai, kodėl to reikėtų, lyg trūktų erdvių, lyg nebūtų Kauno stadiono. Aš manau, kad tai yra tik politinis susitarimas. Aš manau, kad yra užkulisiniai susitarimai, yra suvaikščioję kažkokie didžiuliai pinigai, jeigu taip laikaisi įsikabinęs ir negali iš viso manevruoti“, – įžvalgomis dalijosi jis.
Pasigenda skaidrumo
Pastebėjimai dėl išaugusios Nacionalinio stadiono statybų kainos jau girdimi ir visuomenėje. Šioje vietoje savo įžvalgomis pasidalijo ir ekonomistas, premjerės patarėjas prof. Raimondas Kuodis.
„Vilnius turi baisią, ilgą, klaikią istoriją su visokiomis partnerystėmis, su visokiais pusbandičiais. Prisimename šilumos ūkius, prisimename Vilniaus vandenų privatizavimų istorijas, Balsių mokyklą ir taip toliau. Kalbant sporto terminais, turime tokį boksininką, kuris gavęs krūvas raudonų kortelių jau ant suolo sėdėtų ir neturėtų iš viso dalyvauti šiame projekte, juo labiau, kuris vadinasi Nacionaliniu stadionu. Aišku, jis nėra joks Nacionalinis, bet čia jau kitas klausimas“, – kalbėjo jis.
Pašnekovas pridūrė, kad valdžia ir verslas, šiuo atveju, jo manymu, veikia išvien.
„Vilniaus valdžia buvo tas pats, kas verslas. Vilnius su tokia istorija turėtų sėdėti ant suolelio, o toks projektas turėtų eiti per kažkokią centrinę agentūrą, kur tikrai daug kas pasižiūrėtų į viską per kaštų naudos prizmę“, – teigė R. Kuodis.
Taigi, ekonomisto teigimu, visoje šioje istorijoje yra akivaizdu, kad skaidrumo – trūksta, o jo trūksta todėl, kad, kaip teigė R. Kuodis, trūksta inteligencijos ir sąžinės.
„Šie du dalykai – bukumas ir korupcija – yra pagrindiniai Lietuvą skandinantys dalykai ir už tai turime tokį jovalą, kuris tęsiasi toliau ir neturime Nacionalinio stadiono. Nugriovėme seną, kuris tikrai galėjo būti Nacionalinis. Velnias žino, kodėl mes jį nugriovėme, kodėl mes tas visas atramas, kurios buvo padarytos, nugriovėme. Jos nebetiko stadionui? Romos Panteonas 2000 metų stovi iš betono padarytas, jeigu ką. Tokie klausimai iškyla man, kaip piliečiui ir vilniečiui“, – teigė R. Kuodis.
Kaip teigė S. Malinauskas, sprendimai, kurie yra priimami dabar, yra ne tik sunkiai suprantami, bet ir teiksiantys milžinišką naštą ateityje.
„Aš žinau, kad 50-100 milijonų valstybei nėra neįkandama suma, tad, jeigu yra sutarimas, kad iš tikrųjų reikia Nacionalinio stadiono – galbūt buvo galima ir dabar yra galima nuimti visas šitas nesąmones nuo stalo, ir tiesiog rasti tą 100 milijonų, galbūt pasiskolinti tai pačiai Vyriausybei ar kažkam, tiesiog padaryti pirkimą ir pasistatyti paprastą stadioną, ką, iš esmės, pasidarė ir Kaunas. Dabar mes įdėjome tiek daug pastangų, kad būtų maksimaliai išauginta kaina ir, kai mes kalbame apie tokius laikotarpius, kaip 25 metai ir sumas 300 milijonų – be jokios abejonės, tai bus milžiniška našta, o aš jau nekalbu, ką būtų galima su tokiais pinigais padaryti, kai iš tikrųjų pinigų trūksta ir mes kalbame apie mokesčių kėlimą“, – kalbėjo tinklaraštininkas.
Jam antrindamas, R. Kuodis išsakė ir daugiau galimų situacijos sprendimo variantų.
„Jeigu šalis neturi gebėjimų tokiems projektams, tai kam į juos veltis? Šiaip, partnerystė yra tada, kai kažkokia sinergija yra tarp kažko. Kai statai kažką – kame sinergija čia? Kad tu pinigų neturi, o tau duos? Čia nereikia partnerystės. Yra skaidrūs būdai: pasiskolinti iš banko pinigų, už skaidrias palūkanas pasistatyti ir tiek žinių. Kam tos partnerystės kažkokios?“, – pastebėjimais dalijosi jis.
Tarybos nariai neįtraukiami į diskusijas
Pasigendantis skaidrumo teigė ir opozicinis Vilniaus miesto tarybos narys Aleksandras Nemunaitis.
„Vyksta ypatingai neskaidrūs dalykai, o apie tai, kad planuojama kažkokia panaši schema – aš pradėjau kalbėti jau spalio mėnesį, nes žinojau, kad gautas tas koncesininkų raštas su neva indeksavimu, nors indeksavimas, mano žiniomis, jau tada nebuvo įmanomas. Indeksavimas įmanomas tik vieninteliu būdu – tik tada, kai dėl kažkokių savivaldybės veiksmų mes neišduodame leidimų, pratęsiame projektą, bet dėl savivaldybės kaltės vyksta tas užtęsimas. To kaip ir neįvyko“, – kalbėjo jis.
Jis atkreipė dėmesį ir į kitas svarbias detales.
„Lygiai taip pat, sužinojau, kad vyksta tokie dalykai, kaip tos arenos planavimas, bet čia – ne apie pačią areną. Čia gavosi taip, kad jau tada „BaltCap“ planavo pasitraukti iš šito sandorio ir ieškojo, kam perduoti. Padarius apklausą rinkoje, jie žinojo, kad jiems reikia tiek pakelti kainą, tiek prailginti laikotarpį, nes niekas nenorėjo apsiimti per metus pastatyti stadiono.
Tada buvo sugalvota daryti tuos pakeitimus projekte, kurie būtų su oficialia priežastimi, nes, kaip skamba dabar, mes užsisakome papildomus darbus. Dėl to, kaip jau girdėjote, bent jau dabar planuojama pastatyti 2026-2027 metais ir būtent tam yra užsakomi papildomi darbai. Ar tai būtų arena, ar dar keturi darželiai – čia buvo pretekstas“, – teigė A. Nemunaitis..
„Aš jau tada, gruodžio 4 dieną, paprašiau ir oficialiai kreipiausi, kad parodykite tą raštą, su kuriuo koncesininkas kreipėsi. Man tyčia neatsakinėjo, paskui buvo atsakyta, kad pateiksime tada, kada reikės, kai ateis laikas, o tas laikas, kaip matote, vis dar neatėjo. Aš jau ir į apygardos teismą kreipiausi, bet vis dar nepateiktas man tas raštas. Noriu pasakyti, kad viskas vyksta ypatingai neskaidriai ir tarybos nariai niekaip neįtraukiami net į diskusiją“, – pridūrė A. Nemunaitis.
Pašnekovas įvardijo, kas priima tokius sprendimus.
„Meras Benkunskas ir administracijos direktorius Bužinskas – du žmonės, kurie koordinuoja šią akciją“, – teigė A. Nemunaitis.
Nors pateikti tam tikrą informaciją jie privalės, A. Nemunaičio teigimu, tam – jau per vėlu.
„Bus per vėlu keliems dalykams. Yra ir įstatyme, ir tarybos veiklos reglamente aprašyta, kad apklausas galima daryti su gyventojais – jau nebelieka tokiems dalykams laiko. Be to, jie atneš viską taip arti tarybos, kad jau nebeliks laiko ir apskųsti kažkokioms institucijoms, kurios galėtų įsikišti ir sustabdyti ar bent jau pristabdyti šitą procesą. Tai yra daroma tyčia. Net ir dabar nėra pateikti skaičiai, ir aš negalėčiau jums pasakyti, kiek tiksliai brangs“, – teigė A. Nemunaitis.
Be to, pašnekovą nustebino ir dar vienas dalykas.
„Susitikimai tiek su „BaltCap“, tiek su ponu Avuliu vyko neoficialūs. Mero darbotvarkėje turi būti tokie susitikimai, sutinkate? Ministras irgi vieną dieną komunikuoja, kad jis neturi žinių apie tai, kad nusitemps terminai, o sekančią dieną jis jau spaudžia ranką ir praneša apie tai, kad terminai jau prailginami ar planuojami prailginti, nes, nepamirškime, taryba dar turės pritarti, dar nepriimtas šis sprendimas. Tai irgi pasako, kad net pats ministras nedalyvauja šiame procese. Matomai, kažkas dar aukščiau kuruoja viską, bet ministras nedalyvauja šiose derybose“, – atkreipė dėmesį jis.
Pakankamai galių statyboms turėjo ir „BaltCap“
Įspūdžiais apie esamą situaciją ir priimtus sprendimus pasidalijo ir Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas. Tiesa, jis atkreipė dėmesį į prieš tai Nacionalinio stadiono statybas vesti įsipareigojusios įmonės veiklą.
„Pirmiausia, turbūt reikėtų pasakyti, kad tie statybininkai, kurie buvo išrinkti statyti stadioną, tikrai yra mūsų asociacijos viena iš pajėgiausių kompanijų ir tikrai gali pastatyti laiku, ir už sutartą kainą. Ir dabar buvo galima pastatyti, jeigu rangovas būtų laikęsis savo įsipareigojimų, nes jie tikrai yra kompetentingi ir yra pastatę, jeigu neklystu, ir Švedijoje stadioną, ne mažesnį, negu planuojama Vilniuje, bet jie turi už nugaros padarytų darbų“, – „BaltCap“ darbą komentavo D. Gedvilas.
Anot pašnekovo, dabar susidaro įspūdis, kad nesėkmę Nacionalinio stadiono statyboms neša būtent statyboms parinkta vieta.
„Čia tik mano asmeninė nuomonė, bet, jeigu būtų galima, aš tą stadioną projektuočiau kažkur prie Gariūnų, o šią žemę parduočiau kažkur aukcione, nes tikrai čia nelaiminga ta vieta. Čia gali įsikurti kažkoks viešas paslaugas teikiantis komercinis centras, savivaldybė gali gauti ir solidžią sumą už šį žemės sklypą, ir tas lėšas nukreipti statyboms ten, kur nekiltų kažkokių didžiulių infrastruktūrinių iššūkių, jeigu vyktų renginys toje vietoje, nes, praktiškai, Fabijoniškių, Šeškinės gyventojai didelius koncertus ar rungtynes galės stebėti sėdėdami namuose, ar klausytis visų tų emocijų“, – pastebėjimais dalijosi Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas.
Taigi, D. Gedvilo manymu, svarbūs ne tik tie iššūkiai, kurie kyla dabar, bet ir tie, kurie laukia ateityje.
„Manau, kad ir gyventojai turės didelių iššūkių, ir pats stadiono operatorius, ko gero, turės galvoti, ką daryti su garso visomis problemomis ir taip toliau. Čia tik mano, kaip piliečio, nuomonė“, – teigė jis.
Anot pašnekovo, iššūkių gali kilti ir dėl kitų dalykų.
„Pirmiausia, bus infrastruktūros klausimas – ar transporto infrastruktūra yra pritaikyta tokiam žmonių susibūrimui? Čia bus didžiulis susitelkimas, jeigu vienu metu ten 15 ar 18 tūkstančių žiūrovų atvažiuoja į vieną vietą, tad yra klausimas, kaip bus sprendžiami logistikos klausimai, transporto klausimai, žmonių patekimas.
Aš manau, kad čia yra didžiulis iššūkis, o aš kol kas nemačiau jokių viešų pasisakymų, kaip bus sprendžiami šie klausimai. Statybos klausimai – girdėjau, skaičiau, mačiau, kalbėjau su rangovais, bet kaip bus su transporto infrastruktūros tobulinimu – šito nemačiau ir nežinau sprendimų, kaip tai bus įgyvendinama“, – aiškino D. Gedvilas.
Tiesa, jis atkreipė dėmesį ir į skaidrumo klausimą, kuris šiandien skamba kone garsiausiai.
„Žinote, norinčių statyti atsirastų nemažai. Ko gero, atsirastų ir nemažai norinčių būti operatoriumi. Nemačiau sutarties, tad dokumentų neskaitęs negaliu komentuoti, kas ten yra pasirašyta toje koncesijų sutartyje, kokį sprendimą priėmė miesto taryba nematęs negalėčiau komentuoti. Reikia žiūrėti į dokumentus, žiūrėti, ar yra teisė perleisti konkurso nugalėtojo visas atsakomybes ir prievoles“, – teigė D. Gedvilas.
Visą pokalbį rasite Žinių radijo portale:
