Mažesnių miestų NT rinka atspindi Lietuvos tragediją

Mokslo metai išjudino nekilnojamojo turto rinką didžiuosiuose šalies miestuose. Registrų centro paskelbtais negalutiniais duomenimis, liepos mėnesį Lietuvoje pirkimo sandoriais įsigyta apie 10,3 tūkst. nekilnojamojo turto objektų, 5,5 proc. daugiau nei šiemet birželį ir 24,4 proc. daugiau nei 2012-ųjų liepą. Kaip nekilnojamojo turto įmonės laikosi Alytuje? Ar žmonės aktyviai nuomoja ir nuomojasi, perka butus ar statosi namus?

Nekilnojamojo turto agentūros „Maribūstas“ darbuotojo Žilvino Reklaičio teigimu, jokio rinkos pakilimo nesijaučia: „Visų pirma, nors kiek juntamam rinkos pakilimui reikėtų žmonių, kurie šią rinką keltų, o tokių Alytuje nėra.“ Net ir ateinantis rugsėjis nepagyvina butų nuomos ar pardavimų skaičių.

Paklaustas, ar alytiškiai dažniau nuomojasi, ar perka butus, agentūros atstovas atsakė, kad perka, tačiau visi skaičiai nėra dideli. Butą žmonės dažniausiai renkasi ne pagal vietą, o pagal komunalinių mokesčių dydį.

Kitos Alytaus nekilnojamojo turto agentūros „Miroda“ vadovė Rima Mitkienė sakė, nors ir nematanti tokio sujudimo, kuris jaučiamas sostinės nekilnojamojo turto rinkoje, tačiau esamos situacijos stagnacija vadinti neketinanti. „Kad ir koks nedidelis, tačiau sujudimas yra ir pirkimų, ir pardavimų srityse.

Kainos nei kyla, nei krinta, iš tiesų kainoms jau nebėra kur kristi“, – esamą situaciją komentavo R.Mitkienė. Paklausta apie nuomojamus butus, „Mirodos“ direktorė atskleidė, jog butai nuomojami dažniausiai be agentūros pa­galbos, nes nuomotojai stengiasi tiesiog padengti komunalinių mokesčių išlaidas.

Trys pirkimų kategorijos

„Nekilnojamojo turto pirkimą galima skirstyti į tris kategorijas. Pirmoji – pirkimai iki 35–40 tūkstančių litų. Tai vieno, dviejų kambarių butai, mažesni sklypai, sodai. Antra kategorija – iki 60 tūkstančių litų: dviejų, trijų kambarių butai, didesni žemės sklypai ir sodybos. Trečioji – per 70 tūkstančių litų – tai komerciniai objektai, keturių kambarių butai, dideli žemės plotai. Būtent ši kategorija sulaukia mažiausiai dėmesio, tačiau tai nėra keista, nes Alytuje tik maža dalis žmonių gali leisti sau pirkti nekilnojamąjį turtą už tokią kainą“, – apie perkamo turto pasiskirstymą pasakojo „Mirodos“ direktorė.

Paklausta apie ryškiausiai matomas nekilnojamojo turto tendencijas, ji atsakė: „Jau bene dešimt metų pastebiu individualių namų statybos augimą. Mieste nedidelį sklypą galima nusipirkti už maždaug 25–30 tūkstančių litų, dažniausiai tokie sklypai perkami iš santaupų, o tada jau statomas namas.“

Nors didžiuosiuose šalies miestuose gana populiarūs naujos statybos butai, agentū­ros atstovė teigia, kad Alytuje jų paklausa nebūtų didelė: „Naujos statybos butai kainuotų apie 200–300 tūkstančių, o už tokią kainą galima jau ir namą pasistatyti.“

Alytaus miesto savivaldybės administracijos Architektūros, urbanistikos ir žemėtvarkos skyriaus vyriausioji specialistė Simona Vidūnaitė patvirtina, kad kasmet yra išduodama vis daugiau leidimų nekilnojamajam turtui statyti: „2011 metais naujų gyvenamųjų namų statybai iki rugpjūčio mėnesio buvo išduoti 9 leidimai, per visus metus – 31. 2012 metais iki rugpjūčio mėnesio buvo išduoti 16, per visus metus – 33 leidimai. Šiais metais iki rug­pjūčio mėnesio jau išduota 30 leidimų, tad skaičiai akivaizdūs“.