Didžiausia Baltijos šalyse statybų įmonė „Merko Ehitus“ vykdo dvi pagrindines veiklas – generalinė ranga ir gyvenamosios paskirties pastatų statybos vystymas. Šias veiklas bendrovė vykdo visose Baltijos šalyse. Lietuvoje AS Merko Ehitus veiklą vykdo per dukterines įmones UAB „Merko statyba“ ir UAB „Merko būstas“.
Praėjusių metų grupės apyvarta – 337 mln. Eur, o grynasis pelnas sudarė 16,3 mln. Eur. S. Putrimas pažymi, kad Lietuvoje veikiančios „Merko statybos“ apyvarta pernai buvo 60 mln. Eur.
Šiemet planuoja pastatyti 300 naujų butų
S. Putrimas pasakoja, kad pernai būsto paklausa buvo itin didelė, tad bendrovė nespėjo tenkinti pasiūlos. 2019 m. įmonė pardavė 280 butų, o šiemet Vilniuje planuoja pastatyti 300 naujų butų, tačiau kaip seksis pardavimai – nežinia.
„Praeiti metai mums patiems buvo netikėti dėl paklausos būsto rinkoje. Tai buvo rekordiniai metai. Pirmi šių metų du mėnesiai irgi buvo rekordiniai – pardavėme 100 naujų butų“, – sako S. Putrimas ir priduria, kad su džiaugsmu laukė balandžio-gegužės mėnesių, kai rinkoje aktyvėja pardavimai, tačiau sulaukė kovo mėn. pandemijos.
Kaip teigia „Merko statyba“ vadovas, pagrindinė verslo specifika – inertiškumas: „Jei kovą turėjome karantiną ir pandemiją, tai statybų sektoriuje pirmų dviejų ketvirčių rezultatai tikrai tos įtakos rodys minimaliai, finansiniai rezultatai priklausys nuo finansinio įdirbio, objektai bus baiginėjami. (...) Kai kovą krito paklausa, mes pasiūlos momentiškai nei sumažinti, nei padidinti negalime. Žinome, kad kažkokia įtaka bus, bet kokia – patys šiandien dar nežinom.“
Naujus projektus atidėjo trims mėnesiams
Anot S. Putrimo, kovo vidury bendrovė priėmė kelis svarbius sprendimus. Pirmiausiai akcininkai esą nusprendė neišsimokėti dividendų, nors kaip kasmet buvo tokių planų.
„Visi dividendai buvo palikti įmonėje, nes visi supranta, kad šie metai bus pilni iššūkių, tad buvo palikta didesnė kapitalo bazė“, – aiškina jis.
Dar vienas „Merko statybos“ sprendimas – pabaigti visus pradėtus statyti objektus. Tačiau suplanuotus, bet dar nepradėtus statyti, projektus įmonė sustabdė mažiausiai trims mėnesiams.
„Lietuvoje planavome vieną nemažą objektą – 200 butų statybas pradėti balandžio-gegužės mėnesiais. Tačiau startą atidėjome.
Mūsų pagrindinė problema – matome paklausos sumažėjimą, o pasiūlai mes turėsim įtakos tik po metų. Mūsų sprendimai pristabdyti naujus projektus kol kas trim mėnesiams. Žiūrėsim, kaip situacija klostysis toliau, kokia bus paklausa. Mes šiandien neapibrėžtomis sąlygomis priimame sprendimus, kurie turės įtakos kitiems metams“, – pasakoja S. Putrimas.
Be to, S. Putrimas tikina, kad „Merko“ statomuose ar jau pastatytuose projektuose nenumato kainų pokyčių.
„Šiuo metu 4 projektuose Vilniuje turime 150 neparduotų butų. Kiekviename projekte priklausomai nuo lokacijos, vaizdo per langus, išplanavimo yra ir pigesnių, ir brangesnių butų, galima rasti butų pagal poreikį ir finansines galimybes“, – sako jis.
Antrąjį pusmetį tikisi sulaukti didelių iššūkių
Pasakodamas apie generalinės rangos projektus jis pažymi, kad nemaža dalis potencialių užsakovų kovo-balandžio mėnesiais pranešė pristabdantys visus objektus, kuriuos planavo pradėti statyti gegužės-birželio mėnesiais.
„Pusė mūsų užsakovų, kaip ir mes, įjungė on hold (liet. sulaikymo) režimą. Antrąjį šių metų pusmetį turėsim nemažai iššūkių statybų sektoriuje“, – Lietuvos verslo forume kalbėjo S. Putrimas.
Palaiko idėją sugrįžti prie valstybės užsakymų
Diskusiją moderavęs Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius priminė, kad 2008-2009 m. krizės metu viena iš išeičių NT vystymui buvo viešosios-privačios partnerystės projektai (angl. public and private partership, PPP). Tuomet buvo pasiūlyti šeši pilotiniai projektai. „Merko“ esą įgyvendino vieną pirmųjų projektų, kurį iki šiol vado, – pastatė Balsių mokyklą.
„Modelis sulaukė kritikos, bet pats principas nebuvo sabotuojamas. Pasigirdo kalbų, kad NT sektoriui tai irgi galėtų būti viena iš išeičių – grįžti prie užsakymų kartu su valstybe. Tai būtų ne vien valstybiniai užsakymai, bet darbas ranka rankon su valstybe, t. y. nemažą rizikos dalį prisiimant verslui, bet turint tvarų ir patikrintą finansavimo modelį, koncesija ar kitus PPP modelius“, – atkreipė dėmesį M. Statulevičius.
„Merko statyba“ vadovas sutinka, kad būtų patrauklu grįžti prie valstybės užsakymų. Kaip jis aiškina, kol yra neapibrėžtumų, privatus verslas savarankiškai nėra linkęs investuoti ir tęs „on hold“ režimą.
„Statybų sektorius turės tikrai nemažą sukrėtimą. Valstybės veiksmai, Vyriausybės lyderystė itin svarbu. Buvo imtasi priemonių išspręsti einamosios paklausos klausimą. (...) Mes tą poveikį dėl inercijos pajusim rugsėjį-spalį. Būtent čia reikalinga Vyriausybės stipri lyderystė.
Viena iš krypčių – skatinti valstybės investicijas į infrastruktūrą, statybą. Yra tokių pavojų, kad mokesčių apimtis gali trauktis. Jeigu savivaldybės savo biudžetus mažinsis, atlyginimų šiam sektoriui tikriausiai nemažins, tai kad netaptų taip, kad savivaldybė ir valstybė mažins investicijų apimtis. Tai būtų itin blogas sprendimas, nes investicijų apimtis turi tik didėti.
O privatus verslas, jei yra valstybės lyderystė, ir jei per PPP projektus paklausa užtikrinama – rodomas tikėjimas ateitimi, tai tikrai verslas turi pinigų, žinių ir galimybių pats prisidėti savo pinigais. Bankai, priešingai nei praeitos krizės metu, pinigų turi, neatsisako skolinti“, – dėsto S. Putrimas.
Anot jo, PPP priemonė leidžia valstybei užtikrinti statybų sektoriaus tvarumą ir investicijas be pinigų trumpuoju laikotarpiu. Verslininkas tikina, kad verslas kartu su banku tikrai pasirengęs į šiuos PPP projektus investuoti, mat šiandien tai ypač aktualu.
„Kaip ir tai, kad valstybė didintų viešųjų pirkimų kiekį, nes statybų sektorius su nerimu laukia antro šių metų pusmečio, nes smūgį pajusime pavėlavę – kai visi verslai po truputį atsigaus, visi grįš į darbus, tai statybų sektoriuje užsakymų skaičius ims sparčiai mažėti. Tikrai visi susidursime tiek su efektyvumo, tiek darbuotojų kiekio iššūkiais“, – akcentuoja jis.
Estijos statybų bendrovių grupė „Merko Ehitus“ pranešė per pirmąjį šių metų ketvirtį gavusi 56 mln. eurų pajamų – 27 proc. mažiau nei prieš metus, rašo BNS.
Grupės pirmojo metų ketvirčio pelnas iki mokesčių, palūkanų ir amortizacijos atskaičiavimų (EBITDA) krito nuo 3,5 mln. iki 2,8 mln. eurų, grynasis pelnas – nuo 2,8 mln. iki 2,0 mln. eurų.
Per pirmus tris šių metų mėnesius pasirašyta 87 mln. eurų vertės naujų sutarčių (prieš metus – 32 mln. eurų), o neužbaigtų darbų vertė laikotarpio pabaigoje siekė 193 mln. eurų (190 mln. eurų).