Kaip rašoma savivaldybės pranešime spaudai, iki šios dienoms seniūnijoms pranešta apie beveik 2000 nukeltų garažų iš 10700.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Povilo Poderskio įsakymu, artėjant numatytam garažų nukėlimo terminui – rugsėjo 30-ajai, nustatyta, kad jis gali būti pratęsiamas seniūno sprendimu, suderinus su savivaldybe.
„Terminą galėsime pavėlinti tiems, kas jau realiai pradėjo nukėlimo darbus, bet dėl rimtų priežasčių nespėja baigti. Tas priežastis savininkai turės įrodyti seniūnams“, – komentavo P. Poderskis.
Pratęsimo terminas turi būti siejamas su aplinkybių, trukdančių nukelti garažą ar garažus, pasikeitimu. Esant išskirtinėms objektyvioms aplinkybėms galutinis su visais pratęsimais garažo ar garažų iškėlimo iš valstybinės žemės terminas negali būti vėlesnis kaip 2020 m. gruodžio 31 d.
Su kai kuriomis bendrijomis jau anksčiau pradėta derėtis dėl kitokių garažų iškėlimo sąlygų. Pavyzdžiui, Šnipiškių seniūnijos Kernavės g. įsikūrusių garažų savininkai savivaldybės paprašė pratęsti garažų iškėlimo terminą, kol bendrija susitvarkys sutartis ir perkels turtą į Vilniaus rajone esančius privačius sklypus. Pratęsus terminą, savininkai įsipareigoja patys organizuoti iškėlimą ir sutvarkyti visas atliekas.
Savivaldybės pagalba – tik bendradarbiaujantiems
„Akivaizdu, kad savivaldybės sprendimas dėl termino atidėjimo negali tapti priežastimi atidėti problemos sprendimą, juolab kad tik nukėlus garažus iki rugsėjo 30 d., savivaldybė nemokamai padės sutvarkyti paliktą teritoriją, užlyginti duobes. Garažų savininkai, nekreipiantys dėmesio į raginimus, turės teritoriją sutvarkyti be pagalbos arba sulauks reikalavimo atlyginti teritorijos tvarkymo išlaidas, kai tai už juos padarys savivaldybės įmonė „Grinda“, – sakė Vilniaus miesto vicemeras Vytautas Mitalas.
Dėl metalinių garažų masyvų, kurių dauguma Vilniuje yra tapę sąvartynais, trūnija ir kelia grėsmę aplinkai, Vilniaus miesto savivaldybės administracija kreipėsi ir į Aplinkos ministeriją. Pasak V. Mitalo, ministerija remia Vilniaus miesto iniciatyvą ir tiesia pagalbos ranką: garažų masyvuose atliks patikrinimus, fiksuos juose esančius pažeidimus dėl aplinkos teršimo, padės užtikrinti, kad būtų laikomasi aplinkos apsaugos įstatymų.
Informuojama, kad sostinės administracija yra susitarusi su atliekų supirkimo įmone „EMP Recycling“, kuri palengvino tvarkymąsi toms Vilniaus garažų bendrijoms, kurios nedelsiant ėmėsi organizuoti garažų nukėlimą, – jose įrengė mobilias atliekų supirkimo stoteles. Iki rugsėjo 30 d. mobilios supirktuvės 4 didžiuosiuose masyvuose veiks pagal suderintą grafiką. Naujausią informaciją apie atliekų supirkimą garažų bendrijose galima rasti adresu garazai.vilnius.lt.
Savivaldybė primena, kad už garažų nenusikėlimą laiku savininkams gali grėsti administracinė bauda už savavališką žemės užėmimą (naudojimąsi ja neturint teisinio pagrindo). Tokia bauda siekia nuo 300 iki 560 eurų, o už pakartotinį nusižengimą – nuo 550 iki 1200 eurų.
„Raginame nepasikliauti „įžvalgomis“, kurios pastaruoju metu plinta garažų bendrijose, neprarandančiose vilties išsaugoti status quo. Savivaldybės sprendimai paremti įstatymais, o visa, ką galima tokiu atveju laimėti – tai kelerius metus bylinėjimosi ir papildomų išlaidų“, – sakė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius P. Poderskis.
Garažų vietoje – viešosios erdvės
Nuo garažų atlaisvinta valstybinė teritorija yra reikalinga miesto plėtrai ir bus panaudota atsižvelgiant į gyventojų poreikius. Kai kuriuose masyvuose projektai jau yra suplanuoti, kituose – dar planuojami.
Karoliniškėse iš Sietyno gatvės patraukus garažus bus nutiesta trūkstama 250 m ilgio gatvės atkarpa tarp V. Maciulevičiaus ir R. Jankausko gatvių. Šnipiškėse, nukėlus 80 arų sklype įsikūrusius garažus tarp Giedraičių ir Kintų gatvių, atsiras aikštė renginiams, pėsčiųjų takai, mažosios architektūros elementai, apšvietimas, vaikų žaidimų ir sporto aikštelės. Užbaigus Kernavės g. esančių metalinių garažų nukėlimą, bus baigta vykdyti Širvintų g. rekonstrukcija.
Šiuo metu Vilniuje stovi apie 10700 nelegalių metalinių garažų, kurie užima 51 ha valstybinės žemės. Garažų masyvų užimamas plotas prilygsta maždaug 71 futbolo aikštei arba beveik trečdaliui Vingio parko teritorijos.
Garažų masyvai trukdo plėtoti trūkstamą miesto infrastruktūrą – kurti viešąsias poilsio erdves, tiesti naujus kelius automobiliams, pėstiesiems ir dviratininkams.
Laikini metaliniai garažai Vilniuje ir kituose Lietuvos miestuose pradėjo kurtis dar sovietmečiu. Tuomet metaliniams garažams buvo leista valstybinėje žemėje įsikurti laikinai – 3–5 metams. Tačiau garažai liko dešimtmečiams stovėti valstybinėje teritorijoje.
Vilniaus miesto savivaldybė pateikia atsakymus į dažniausiai garažų savininkams iškylančius klausimus ir pamąstymus:
1. Nukelti garažų neprivalu, nes jie pastatyti teisėtai ir stovi valstybinėje žemėje, o sprendimą nukelti garažą gali priimti tik teismas.
Atsakymas. Išties tik teismas gali priimti sprendimą dėl priverstinio garažų nukėlimo, todėl savivaldybė be teismo sprendimo pati garažų ir nenukėlinėja. Bet savivaldybė ragina garažus nukelti, geranoriškai suteikdama terminą tą padaryti. Praleidus savivaldybės nustatytą terminą, bus kreipiamasi į teismus, į kuriuos bus traukiamas kiekvienas garažo savininkas, per nustatytą terminą nenukėlęs savo garažo. Dėl teisminio proceso garažų savininkai patirs nepatogumų, turės samdytis advokatus, patirs kitų finansinių išlaidų.
Savivaldybė turi teisę reikalauti nukelti garažus ir tai pripažįsta valstybinės žemės patikėtinė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Laikinus metalinius garažus laisvoje valstybinėje žemėje buvo leista statyti pagal tuomečius Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto sprendimus. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto funkcijų vykdymą iš esmės perėmė savivaldybės. Tuo tarpu remiantis galiojančio Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 40 str. 3 d., laikini statiniai (šiuo atveju – metaliniai garažai) yra nugriaunami per viešojo administravimo subjekto, išdavusio statybą leidžiantį dokumentą, ieškinio pagrindu priimtame teismo sprendime nurodytą terminą. Taigi savivaldybė turi teisę kreiptis į teismą dėl metalinių garažų nugriovimo.
2. Savivaldybė neturi teisės skirti piniginių baudų.
Atsakymas. Savivaldybės administracijos pareigūnai pagal susitarimą su Nacionaline žemės tarnyba (NŽT) pateiks šiai institucijai informaciją apie pažeidėjus (metalinių garažų savininkus / naudotojus), kurie po savivaldybės nustatyto termino nebus atlaisvinę valstybinės žemės. NŽT Vilniaus miesto skyrius atliks administracinių nusižengimo tyrimus bei spręs dėl administracinės atsakomybės pažeidėjams taikymo. Remiantis Administracinių nusižengimų kodekso 110 str., už savavališką žemės užėmimą arba naudojimą skiriamos baudos nuo 300 iki 1200 Eur.
3. Verta palūkėti, kol teismas patenkins pateiktą skundą dėl savivaldybės reikalavimo nukelti garažus.
Atsakymas. Joks teismas nėra nusprendęs sustabdyti savivaldybės inicijuotą garažų nukėlimą – tokie metalinių garažų bendrijų prašymai yra atmetami visų grandžių teismų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teisės aktai nesuteikia metalinių garažų bendrijoms teisių (įgaliojimų) atstovauti jos nariams. Todėl metalinių garažų bendrijos neturi teisės ginti metalinių garažų savininkų interesų teismuose, į teisminius procesus bus traukiamas kiekvienas metalinių garažų savininkas.
Nors teisminiai procesai gali užtrukti ilgiau nei metus, tačiau teisminė praktika dėl metalinių garažų nukėlimo yra aiški ir nuosekli – metaliniai garažai privalo būti nukelti. Garažų savininkams piktybiškai neatlaisvinant valstybinės žemės, jiems bus skiriamos baudos, skaičiuojami mokesčiai už naudojimąsi valstybine žeme. Be to, per visą teisminį nagrinėjimą garažų savininkai patirs ir kitų išlaidų, susijusių su bylų nagrinėjimu teismuose, pavyzdžiui, išlaidas advokatams. Garažų savininkams nevykdant įsiteisėjusių teismų sprendimų, bus pasitelkiami antstoliai, kurių išlaidas taip pat turės atlyginti garažų savininkai.