S. Gentvilas kalbėdamas apie daugiabučių namų renovaciją sakė, kad valstybė mokesčių mokėtojų pinigais labiau nori remti efektyvesnius namus.
„Valstybė remia energetiškai efektyvius namus ir jeigu naujai statybai mes reikalaujame A++, tai renovuojant (senesnės statybos-red.) norisi, kad būtų pasiektas rezultatas, o C klasė jau yra nebe šio dešimtmečio energetinio efektyvumo, o praeito dešimtmečio, todėl valstybė mokesčių mokėtojų pinigais nori remti efektyvesnius namus“, – kalbėjo ministras.
Jis aiškino, kad daugiabučiai, turintys aukštesnę energetinio efektyvumo klasę, vis daugiau galutinės savo suvartojamos energijos turi iš atsinaujinančių energetikos išteklių.
„Natūralu, kad yra standartai, tvirtinami pagal varžą, tai yra, kiek šilumos su lyg kiekviena energetine klase suvartoja pastatai, bet nuo šių metų pastatuose prie kiekvienos energetinės klasės yra pririštas ir atsinaujinančios energetikos procentas.
Tai, kaip pavyzdys, C klasėje reikalavimas yra 25 proc. galutinės savo suvartojamos savo energijos turėti iš atsinaujinančių energetikos išteklių.
B klasėje – 30 proc., o tas intensyvumas didėja su kiekviena klase. Tai svarbu ne tik šiluma, kiek sutaupoma, bet ir kiek atsinaujinančios energetikos yra galutiniame pastato suvartojime“, – teigė jis.
Paklaustas, ar seniems daugiabučiams išvis įmanoma pasiekti B klasę ir ar tai apsimoka, ministras paaiškino, kas kainuoja daugiausiai.
„Tai yra labai paprasta, niekam nekelia problemų. Jų turi gal tie, kurie turi pasidarę C klasės projektus ir jiems reikia atnaujinti planus, suplanuoti papildomas priemones ir investicijas.
Bet ar apsimoka, tai reikia suprasti, kad pagrindinė renovacijos sąmatos dalis, kodėl ji didėja, yra darbo užmokestis. Mūsų statybininkų kaina tampa vis didesne dalimi viso renovacijos biudžeto, o medžiagų kaina dabar tampa vis mažesne“, – teigė jis ir aiškino, kad turint omeny naują kompensavimo eilę daugiabučių renovacija netrukus galėtų brangti 5-10 proc. intervale.
Pasak ministro, bendrai kalbant, valstybė negali imti ir nuspręsti nugriauti senų daugiabučių ir vietoj jų pastatyti naujus, ekonomiškai naudingesnius.
„95 proc. butų Lietuvoje yra privati nuosavybė. Jeigu jie yra avarinio stovio, tai yra savininkų apsisprendimo reikalas juos perstatinėti ar ne.
Atsiranda avarinio stovio pastatų, ypač medinės statybos daugiabučiai iš tarpukario, tai iš tikro gyventojai kažkada turės priimti sprendimą, bet ką valstybė remia, tai yra šilumos sąskaitų mažinimą.
Tam mes turime pinigus ir jie vadinami renovacijos pinigais. Mes investuojame į energetinį efektyvumą, ne į pastato būklės atnaujinimą, nes žmonės turi prižiūrėti savo turtą, kaip tai daro gyvenantys privačiuose namuose. Gyventojai turi kaupti įnašus, prižiūrėti, nes pastatas yra inžinerinis statinys, o valstybė prisideda prie energetinio efektyvumo didinimo“, – teigė S. Getvilas.
Ministras aiškino, kad yra padarytos tam tikros studijos, ar kai kuriuos namus išvis verta renovuoti.
„Dabar darome studiją, kaip būtų galima perstatyti namus, iš esmės, sukurti modelį, kaip gyventojai galėtų kolektyviai apsispręsti persistatyti namą. Apie tai kalbama, bet kritinės situacijos šiandien neturime. Mes gyvename gana seismiškai stabilioje žemėje <...>, masinio perstatymo poreikio nėra“, – kalbėjo jis.
„Renovuoti iš esmės galima kiekvieną namą, bet pats standartas namo, kaip jis suprojektuotas, nebeatliepia šiandieninio žmogaus poreikių dėl parkavimo aikštelių, dėl multifunkciškumo“, – teigė jis.
Delfi primena, kad Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) gruodžio 12 d. skelbs naują kvietimą teikti paraiškas seniems daugiabučiams atnaujinti. Šiam kvietimui skirta 100 mln. eurų suma statybos rangos darbų pastato energinį efektyvumą didinančioms ir kitoms pastato atnaujinimo (modernizavimo) priemonėms. Kvietimo pabaiga – 2023 m. balandžio 14 d.
Vienas svarbiausių šio kvietimo naujovių – aukštesni reikalavimai teikiant valstybės paramą energinio efektyvumo didinimo priemonėms.
Nuo šiol valstybės parama bus skiriama tik projektams, pasiekusiems B ar aukštesnę pastato energinio naudingumo klasę.
„Šiems projektams numatomas lengvatinis kreditas, 100 proc. subsidija faktinėms išlaidoms apmokėti, neviršijant Vyriausybės nustatytų dydžių (statybų techninei priežiūrai, projekto parengimo dalims, administravimo išlaidoms), 30 proc. kompensacija bei papildoma 20 proc. kompensacija įgyvendinus projektą“, – rašoma pranešime.
Įgyvendinus daugiabučio namo atnaujinimo projektą ir pasiekus C pastato energinio naudingumo klasę, teikiamas tik lengvatinis kreditas bei 100 proc. subsidija faktinėms išlaidoms apmokėti, neviršijant Vyriausybės nustatytų dydžių.
Namai, įtraukti į kvartalų energinio efektyvumo didinimo programas ir planuojantys siekti maksimalių energinio efektyvumo didinimo rodiklių, gaus papildomą balą vykdant projektų reitingavimą bei įtraukiant projektus į finansuojamų projektų sąrašą.