„Vyksta viešieji pirkimai. Daug bus įtraukta suinteresuotą grupių, specialistų, į tas galimybių studijas stengiamės žiūrėti rimtai, kad būtų efektyvus sprendimas“, – BNS sakė Simonas Kairys.
„Tikrai norime realios galimybių studijos, kuri pasufleruotų galimą kelią, kokia veikla juose galėtų būti“, – pabrėžė jis.
Vasarį Vyriausybė nusprendė, kad Kultūros ministerija iki rudens privalo parengti galimybių studijas dėl Kauno ir Klaipėdos centrinio pašto pastatų pritaikymo visuomenės poreikiams.
Ministras sakė, kad kol kas yra garantuotas dėl Kauno centrinio pašto pastato panaudojimo.
„Man asmeniškai yra daugiau aiškumo, kokia galėtų būti Kauno centrinio pašto ateitis. Juoba, kad labai aiškus ir bendruomenės lūkestis, 2022 metais ten dalį savo veiklų numato „Kaunas – Europos kultūros sostinė“. Kitaip tariant, šis pastatas turės gyvybės ir bus aktualus. Klaipėdoje gal yra mažiausiai sugalvota koncepcija“, – BNS teigė jis.
S. Kairio teigimu, studijos turėtų atsakyti ir į klausimą, kam priklausytų minėti pastatai.
„Jeigu jie lieka Lietuvos pašto balanse, sprendimai yra sudėtingi. Tiesiog reikia sugalvoti būdą, kad jie būtų iš ten išimti, ir sugalvoti, kur juos laikinai padėti, kad būtų galima atiduoti tvariam procesui. Tam reikalingos galimybės studijos“, – tvirtino kultūros ministras.
Anksčiau Lietuvos paštas buvo nusprendęs parduoti tris pastatus Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, tačiau dalis politikų, taip pat paveldosaugininkai pasisakė už jų išsaugojimą visuomenės reikmėms.
Vilniaus centrinio pašto pastato aukcionas įvyko 2019 metų gruodį.
1932 metais atidarytas garsaus architekto Felikso Vizbaro projektuotas Kauno centrinis paštas yra vienas svarbiausių tarpukario valstybės reprezentacinių ir modernizmo statinių. Jis reikšmingas architektūriniu, inžineriniu ir istoriniu požiūriu, tapęs vienu ryškiausių architektūrinių laikinosios sostinės akcentų.
Prieš 126 metus statytas Klaipėdos centrinis paštas buvo įsikūręs Klaipėdos pašto stoties statinių komplekse.