„Turime simbolinę dieną, pradedami griauti daug dešimtmečių Vilniuje stūksoję ir net tam tikra nacionaline gėda virtę nebaigto statyti stadiono likučiai, griuvėsiai.
Tai įžanga į būsimo daugiafunkcio komplekso statybas. Tam, kad būtų įgyvendinta rudenį pasirašyta sutartis su koncesininku, reikia paruošti visą teritoriją. Pirmiausia, turime sunaikinti tai, kas nereikalinga ir trukdo veikti“, – antradienį žurnalistams sakė V. Benkunskas.
Jis dėstė, kad griovimo darbai vyks 4 mėnesius ir etapais.
„Pirmuoju etapu bus suformuoti tam tikri pylimai, dengiantys teritoriją nuo prekybos centro ir gatvės. To reikia tam, kad būtų mažesnė intervencija į kasdienį gyvenimą, būtų mažiau dulkių ir triukšmo. Vėliau aikštelė bus valoma intensyviau.
Patys statybų darbai turėtų prasidėti šių metų pabaigoje arba kitų metų pradžioje, kai bus baigtas techninis projektas, kuris šiuo metu rengiamas. Griovimo darbų kaina siekia 300 tūkst. eurų (be PVM), o tai yra įtraukta į jau pasirašytos sutarties sąmatą. Už viską sumokėsime po to, kai objektas bus išvystytas ir atiduotas eksploatacijai“, – sakė vicemeras.
V. Benkunskas dar pridūrė, jog miestas jau seniai yra pradėjęs planuoti infrastruktūrinius pakeitimus aplink būsimą stadioną, t. y. išplatinant eismo juostas, pertvarkant sankryžas ir pan. Prognozuojama, kad statybos turėtų būti baigtos 2024 metų pabaigoje.
„Šiuo metu dar svarstoma 3 tūkst. padidinti stadiono vietų skaičių, iki 18 tūkst. Viena vertus, dėl sklandesnio projekto įgyvendinimo, būtų patogiau nieko nebekeisti. Kita vertus, matant, kad aikštynas gali būti panaudojamas daug platesne apimtimi, tokia opcija galima pasinaudoti.
Beje, tai, kas bus nugriauta, 99 proc. bus panaudota kitur. Tas betonas bus kitose statybose, metalo dirbiniai, kurie čia gausiai sudėti, irgi bus panaudojami. Tai leidžia atpiginti statybos kaštus“, – sakė jis.
Darbus atliekančios įmonės „Vilniaus BDT“ direktorius Giedrius Masalskas sakė, kad jie nėra sudėtingi.
„Tai tikrai sunkios, stiprios konstrukcijos, palyginus su paprastais pastatais, kuriuose gyvename. Lyginant su gamyklose esančiais pamatais arba specifiniais objektais, jos yra gana nesudėtingos“, – sakė jis.
Vadovas paaiškino, kad po darbų šioje vietoje nebeliks nieko.
„Bus tiesiamos komunikacijos. Galbūt buvo galima palikti kažkokią dalį, bet kadangi šiuo metu projektas nėra iki galo išbaigtas, tai negalime“, – sakė jis.
G. Masalskas dar pridūrė, kad susprogdinti objektą būtų per brangu.
„Šiais laikas visas griovimo procesas yra iškart ir rūšiavimas, o po to perdirbimas. Jei stadiono konstrukcijas nuvežtume į Vilniaus sąvartyną, pridavimas (praėjusių metų kainomis) būtų 6 mln. eurų“, – sakė jis.
„Vilniaus BDT“ direktorius išdėstė, kad pirmiausia bus išardytos dabar styrančios konstrukcijos.
„Tada iškart formuosime maždaug 5–6 metrų aukščio pylimą nuo „Akropolio“ ir gyventojų pusės. Tada atsikasinėsime pamatus, pradėsime juos ardyti“, – sakė jis.
Daugiafunkcio komplekso istorija prasidėjo dar 1984 metais, kai buvo paskelbtas konkursas stadiono projektui. 1987 metais statybos pradėtos, bet 1993 metais užkonservuotos. Idėja buvo bandoma atgaivinti 2008 ir 2014 metais, tačiau nesėkmingai.
Daugiafunkcį kompleksą sudaro 8 dideli objektai ir beveik 30 sporto bei kultūros objektų bei erdvių juose. Tai – 15 tūkst. vietų nacionalinis stadionas su UEFA 4 hibridine danga; 3 futbolo aikštės; lengvosios atletikos stadionas su 3 tūkst. žiūrovų vietų; sporto kompleksas, kuriame bus gimnastikos, rankinio, tinklinio, bokso, 6 krepšinio salės; bendruomenės ir kultūrinio ugdymo centras su biblioteka; darželis su ne mažiau 300 vietų; sporto muziejus.
Pats stadionas kainuos 39,225 mln. eurų, o bendros investicijos (su PVM) sieks 93,187 mln. eurų. Vyriausybės ir savivaldybės mokėjimai koncesininkui „BaltCap“ per 25 metų laikotarpį turėtų siekti 155,9 mln. eurų. Tuo metu bendra koncesijos vertė per 25 sutarties metus, įskaitant savivaldybės, Vyriausybės, paties koncesininko investicijas ir išlaidas yra 338,8 mln. eurų (280 mln. eurų be PVM).
