„Muziejus turi gana informatyvią monitoringo sistemą, kuri stebi ir poslinkius, ir posvyrius, bet vienas labai svarbus kriterijus yra vandens kiekis kalne. Praėjusią savaitę buvo užfiksuotas padidėjęs vandens kiekis. Viskas priklausys nuo orų, kaip toliau klostysis situacija, bet tikimės, kad orai šiek tiek gelbės mus“, – pirmadienį žurnalistams sakė LNM atstovas.
„Šiemet tikrai orai buvo labai nepalankūs, tai pirmiausia dėl to, kad nesusidarė pakankamas įšalas ir sniegas tirpsta pamažu ir jis labai geriasi į viršutinį žemės sluoksnį. (...) „Aišku, dar žiema nesibaigė, pavasaris neatėjo. Visko gali būti ir toliau“, – paaiškino V. Petrokas.
Jis patikino, kad nuošliaužos padaryta žala nėra didelė, ji mažesnė nei tų, kurios įvyko 2016 ir 2017 metais, vis tik muziejus „imasi suplanuotų priemonių šitai mažai avarijai likviduoti“. Pasak V. Petroko, specialistai jau įvertino kalno būklę ir parengus būtinųjų darbų aprašą, veiksmų imsis specialiai į tokias situacijas reaguoti LNM pasamdytas rangovas.
V. Petroko teigimu, vis dėlto panašių „mažų incidentų ir nuošliaužų“ gali būti ir ateityje tol, kol nebus imamasi ilgalaikių priemonių. Šių priemonių, pasak muziejaus atstovo, imtis negalima, kol neišspręstas teisinis LNM ir „Hidroterra“ ginčas dėl pastarosios bendrovės esą netinkamai parengto kalno tvarkymo darbų projekto.
„Ilgalaikių sprendimų klausimas yra teisme. Po teismo sprendimo būtų aišku, ar reikia papildomo leidimo, ar ne. Tai leistų mums pajudėti su ilgalaikėmis priemonėmis, kurios kompleksiškai spręstų kalno slinkimo problemas“, – sakė LNM atstovas.
Anot jo, prieš sutvarkant kalną būtina turėti aiškų projektinį planą, kuriame būtų nurodyti visi kalnui sutvarkyti būtini tvarkybos ir statybos darbai.
„Tai yra projektavimas, kur yra suprojektuoti gabionai, kurie turėtų prilaikyti kalno slinkimą, turėtų būti stiprinami aukštutinės pilies rūmų pagrindai, gynybinės sienos pagrindai. Labai svarbu drenažo sistema. Tai yra pagrindinės priemonės, kurios buvo projektuojamos visame kompleksiškame Gedimino kalno tvarkybos ir statybos projekte“, – kalbėjo V. Petrokas.
ELTA primena, kad pirmadienį Gedimino kalno pietrytiniame šlaite po kelias savaites trukusių itin nepalankių oro užfiksuota nuošliauža. Blogėjanti kalno būklė buvo stebima jau nuo praėjusios savaitės, todėl kalną tvarkantis Lietuvos nacionalinis muziejus praneša iš anksto pradėjęs ruoštis galimoms nuošliaužoms. Avarijos likvidavimo darbai jau pradėti, o įvykusi nuošliauža nekelia grėsmės kalno stabilumui, teigia muziejus.
Įvykusios nuošliaužos vietą apžiūrėję specialistai rengia stabilizavimo planą, projektuojamos papildomos priemonės šlaito stabilizavimui ir deformacijos plėtimosi stabdymui. Darbai pradėti nedelsiant pagal nuolatinę ekstremaliosios situacijos avarinių darbų sutartį.
LNM tikina nuolat stebį situaciją ir jei atsirastų naujų plyšių, jie nedelsiant būtų taisomi prevencinėmis priemonėmis.
Kiti kalno šlaitai šiuo metu yra stabilūs, tačiau didžiausią nerimą kelia kasdien matuojamas kalne susikaupusio vandens lygis, kuris pradeda išsikrauti per šlaitus ir taip mirkyti nestabilų supiltinį gruntą.
Tikimasi, kad suveiks taikomos laikinos stabilizavimo priemonės ir pokyčių kalne neįvyks, tačiau naujų įtrūkių ir nuošliaužų galimybė neatmetama. Kaip ir šiuo atveju, tai neįvyktų netikėtai – apie galimus pokyčius iš anksto įspėtų kalne įdiegta monitoringo sistema ir būtų galima tam pasiruošti.
Kalno situaciją su LNM direktore Rūta Kačkute pirmadienį aptarė ir kultūros ministras Simonas Kairys. Jo teigimu, į šią „nemalonią žinią, kuriai buvo pasiruošta“ reikia žvelgti su nerimu, bet be panikos, kadangi muziejus buvo iš anksto pradėjęs ruoštis tokiam galimai scenarijui.
Anot LNM, Gedimino kalno nuošliaužų tvarkymas sustojo, kadangi darbų projektą parengti turėjusi „Hidroterra“ tą esą padarė netinkamai – visus projektuojamus darbus priskyrė tvarkybai, nors Statybų inspekcija nurodė, kad daliai jų privalomas leidimas atlikti statybos darbus.
Nacionalinis muziejus atsisakė projektuotojams sumokėti visą atlygį už parengtą projektą ir skaičiavo delspinigius, todėl „Hidroterra“ padavė muziejų į teismą.
Nuo 2017 m. gruodžio Gedimino kalno teritorijoje paskelbta valstybinio lygmens ekstremalioji situacija.