DELFI domėjosi, kokių pigiausių namų šiuo metu galima rasti skelbimų portaluose. Visgi posakis, kad kaina atitinka kokybę bent jau nekilnojamojo turto rinkoje tikrai ne iš piršto laužtas. Dauguma būstų – apgriuvę, reikalaujantys kapitalinio remonto arba tinkami nugriauti.
Nagrinėjant Lietuvos skelbimų portalus, galima pastebėti, kad prie daugumos namų ir butų įrašytos juokingos sumos – 1 euras, 1000 eurų. Tačiau, kaip ir galima tikėtis, įėjus į skelbimą, jame rašoma, kad kaina yra derinama. DELFI pabandė atrasti tokių, prie kurių nėra parašyta, kad parduodamo nekilnojamojo turto kaina yra derinama.
Štai portale „Alio.lt“ Rokiškio rajone rąstinį namą galima nusipirkti vos už 1900 eurų.
„Vienas kambarys paremontuotas, naujos lubos. Iki tvenkinio 600 metrų, geresnio ežero – 3 kilometrai. Bendras namo plotas 66 kv. m“, rašoma skelbime.
Namo skelbimas papildytas įspūdingomis gamtos nuotraukomis, tačiau pats namo vidus – nė iš tolo neprimena tą, kuriame galima patogiai gyventi.
Bene pigiausia kaina nurodyta portalo aruodas.lt skelbime. Čia Šakių r. savivaldybėje, Zuikinės kaime už 1497 eurų parduodama rąstinė sodyba. Nors sodyba ir nutręšusi, aprašymas įspūdingas:
„Apsuptas žalumos vieno aukšto rąstinis 1958 m. statybos. Bendras plotas 63 kv.m. Šildomas kietu kuru: koklinis pečius ir krosnis. Medinės grindys. Elektra. Sandėlys – malkinė 5 kv.m. Ūkiniai pastatai. Namas remontuotinas. Galimybė įsirengti pirtį. Galimi įvairūs keitimo variantai.
Prie namo 14 arų sklypas. Derlinga žemė. Sutvarkyta aplinka. Rami vieta, gražus kraštovaizdis. Aplinkui miškai. Sklype prūdas. Ideali vieta praleisti poilsį ar gyventi ekologiškoje aplinkoje. Nuostabus gamtos kampelis laukia Jūsų!“
Skelbimu viso susidomėję buvo apie 3000 žmonių, tačiau nuo kovo mėnesio namo parduoti dar nepavyko.
Štai Kupiškio rajone Subačiuje galima nusipirkti namą už 2500 eurų. Skelbimo autorius praneša, kad name yra padaryta dalinė apdaila, sode auga vaismedžiai ir vaiskrūmiai. Nurodyta, kad vanduo išgaunamas iš šulinio, o tualetas – lauke. Iki Panevėžio – vos 30 kilometrų.
Iš namo nuotraukų galima spręsti, kad jis dar gyvenamas, kai kurios sienos perdažytos, virtuvėje viena siena gana jaukios rožinės spalvos. Vis tik namą, kaip ir daugelį pigių namų, reikia iš esmės remontuoti.
Portale skelbiu.lt galima rasti dar vieną namą Subačiuje. Tiesa, jis kiek brangesnis – 2750 eurų.
Skelbime rašoma, kad reikalingas remontas, tualetas – kieme, yra šulinys, daržas.
Be kita ko paminima, kad už 200 metrų teka upelis Vašuoka, o už 2 kilometrų yra dideli tvenkiniai, kuriuose karštą vasaros dieną galima atsigaivinti. Pats namas supelijęs, prie kurio reikėtų gerokai paplušėti, o geriausia įsirengti naujai, tačiau mėgstantys gamtą gali šiuo skelbimu ir susivilioti.
Tame pačiame portale galima rasti namą už 2100 eurų Pakruojo rajone. Tačiau skelbimas gana lakoniškas.
„Šalia sklypo yra 90 arų žemės ūkio veiklai tinkamos žemės, kurią galima įsigyti už papildomą kainą“, rašoma skelbime. Pats namo sklypo plotas – 25 arai, namo plotas – 50 kv. metrų“, rašoma jame ir pateikiamos pora nuotraukų, nė iš tolo neprimenančių svajonių būsto.
Portale alio.lt Radviliškio rajone, Beinoriškyje už 2300 eurų galima nusipirkti gyvenamąjį 59 kv. m namą. Nors nuotraukos tikrai neviliojančios, skelbiama pranešama: „Namui reikalingas kosmetinis remontas“.
Taip pat pranešama, kad dar yra ūkinis pastatas, du garažai, tvartas, sandėliukas, stoginė ir lauko tualetas. Prieš du mėnesius įkeltas skelbimas sulaukė daugiau nei 3000 susidomėjusiųjų peržiūrų.
Radviliškio rajone stovintis 60 kv. m namas parduodamas už tokią pačia – 2300 eurų siekiančią kainą. Skelbime nurodoma, kad kambarių name yra 2 , namas rąstinis, o sklypo plotas – 18 arų.
Daugiau jokios informacijos nėra paminėta, tik tai, kad namą parduoda privatus asmuo.
Nors namas peržiūrėtas jau beveik 15 tūkst. kartų, galima spręsti, kad jo niekaip nepavyksta parduoti. Skelbimas patalpintas prieš metus, o redaguotas vos prieš tris dienas.
O štai Akmenėje parduodamas namo dalis, priklausanti valstybei, elektroninio aukciono būdu. Kol kas nurodyta kaina – 1386 eurai.
Skelbime pranešama, kad žemės sklypas po parduodamais statiniais nuosavybės teise priklauso privačiam asmeniui. Būsto plotas – 42, 31 kv. m, tėra du kambariai. Namas šildomas kietu kuru, akivaizdu, kad jam reikalingas kapitalinis ar bent kosmetinis remontas.
Plytinis namas iš išorės atrodo netgi gana simpatiškai, tačiau namo vidų „puošia“ pelėsis.
Parduoti tokį namą – tikras uždavinys
Nerijus Čaplikas Nekilnojamojo turto agentūros „Capital" Alytaus biuro vadovas Nerijus Čaplikas teigė, kad nusipirkti namą su sklypu ir pakloti iki 5 tūkst. eurų yra labai realu.
„Pigiausi namai dažniausiai būna už miesto, kokių 10-20 km nuo jo, ir jie būna labai apleisti, nes gyveno žmonės, numirė ir jie šiuo metu negyvenami.
Paprasčiausia tai būna seni namai, kokio ir 100 metų senumo gali būti, kuriame seniai niekas negyvena, jis nėra strateginėje vietoje, nėra jokių aptarnavimų, paslaugų. Toks namas gali ir 2-3 tūkst. kainuoti“, – komentavo jis.
Jis pažymėjo, kad tokie namai dažniausia būna parduodami su mažiausiai 6 arų sklypu, tačiau sklypas aplink namą gali būti ir 10 ar net 20 ir daugiau arų.
„Patys pigiausi būna tie, kurie nesiriboja su vandens telkiniu ar iki jo reikia penkis kilometrus žvyrkeliu važiuoti“, – sako jis.
Vis dėlto N. Čaplikas pripažįsta, kad tokie namai tikrai nėra graibstomi, o pirkėjo gali tekti laukti metų metus.
„Remax“ vyresnysis nekilnojamojo turto brokeris Tadas Račkauskas sako, kad nors tokia kaina didžiųjų miestų gyventojams yra labai maža, tokių namų pirkėjai paprastai būna iš mažųjų miestų, taigi jiems kaina nėra tokia jau juokinga.
„Gal vilniečiams ta kaina atrodo nedidelė, bet mažesnių miestų gyventojams tie, pavyzdžiui, 3000 eurų, grįžtant prie konversijos, t. y. apie 10 tūkst. litų, gali atrodyti visai daug, nes vis tiek jų pajamos yra gerokai mažesnės“, – teigia jis.
Jis atkreipia dėmesį, kad tokio nekilnojamojo turto pirkėjas paprastai būna specifinis: „Dažniausiai tai bus arba vietinis gyventojas, arba tas, kuris ten kažkada gimęs, augęs, todėl parduoti tokius namus išties sudėtinga.“
T. Račkauskas pažymėjo, kad lietuviai yra gana prisirišę prie savo žemės ir nors gyvena didžiuosiuose miestuose, neatsilaiko ir nusiperka sklypą gimtojoje vietoje.
„Jie gyvena Vilniuje, bet renkasi kitas tolimesnes vietas. Tai gali būti sentimentų vedami žmonės, gimę augę toje vietovėje. Paprastai jie statosi naują pastatą, rekonstruoja nebent jei istorinė dalis yra name ar pan. Labai retas atvejis, kad atstato namą šiaip. Tada jau žaidžia emociniai dalykai, ne loginiai, skaičiai jau net nežaidžia tame“, – sako jis.