Paketo derinimo pažymoje pastebima, kad decentralizavus valstybinės žemės valdymą, tikėtina, kad savivaldybių sprendimai gali būti priimami neatsižvelgiant į bendrąjį valstybės ir visuomenės interesą, būti nevienodi, atitinkantys tik vienos socialinės grupės ar atskirų asmenų interesus ir poreikius.
„Teiginys, kad perdavus valstybinę žemę valdyti savivaldybėms bus iš esmės eliminuota korupcija, neatitinka tikrovės, ką parodo ir neseniai Specialiųjų tyrimų tarnybos atlikti tyrimai Kauno miesto savivaldybėje ir Vilniaus miesto savivaldybėje“, – primenama dokumente.
Kaip skelbta, 2021 metų lapkritį STT pranešė apie atliekamą stambaus masto ikiteisminį tyrimą dėl įtariamos korupcijos teritorijų planavimo ir statybų valstybinės priežiūros srityse, vyko kratos Vilniaus miesto savivaldybėje.
2022 metų kovą teisėsauga pranešė pradėjusi ikiteisminį tyrimą, kuriame korupcija įtariamas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Vilius Šiliauskas.
Siekia tvarkos
Gegužės 4 dieną Vyriausybė pritarė, o gegužės 17 dieną Seimui pateikė 20 įstatymų paketą. Jame pagrindinis yra naujos redakcijos Žemės įstatymas, nustatantis žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykius bei žemės tvarkymą ir administravimą Lietuvos teritorijoje.
Kartu teikiama dar 19 įstatymų projektų, siūloma, kad jie įsigaliotų 2023 metais. Kaip dėstoma paketo lydraštyje, reforma sprendžiamos kelios didelės problemos.
Pirma, tai – neefektyvus politikos formavimas.
„Teritorijų planavimo, urbanistikos ir statybos sritys priskirtinos Aplinkos ministerijos politikos formavimo kompetencijai, tačiau su šių procesų įgyvendinimu susijusią žemės tvarkymo ir administravimo, žemėtvarkos, geodezijos, kartografijos, erdvinių duomenų rinkinių tvarkymo, Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros plėtojimo ir nekilnojamojo turto kadastro srityse politiką formuoja Žemės ūkio ministerija – procesas vienas, politiką formuoja dvi ministerijos.
Susiformuoja praktika, kai turime atskirus duomenis, apimančius tą pačią informaciją, bet nėra šių duomenų valdymo ir naudojimo vienodumo ir nuoseklumo. Procesą valdant vienai institucijai, galima sukaupti suderintus, apibendrintus ir tikslesnius duomenis, jie bus pritaikomi efektyviau“, – aiškinama dokumente.
Antra problema – kad Nacionalinė žemės tarnyba pati kontroliuoja savo sprendimų teisėtumą.
„Tai prieštarauja teisėtumo ir kitiems principams, įtvirtintiems Teisėkūros pagrindų įstatyme. Neefektyviai ginamas viešasis interesas, kuris reguliuojamoje srityje apima ne tik valstybinės žemės valdymą, bet ir minėtus skirtingų visuomenės interesų derinimo tikslus. Sutelkus valstybinės žemės valdymo ir šioje srityje priimamų sprendimų kontrolės funkcijas vienoje institucijoje, atskyrus jas nuo kompleksinių plėtros sprendimų, nesudaromos sąlygos užtikrinti ir suderinti visuomenės interesus“, – aiškina autoriai.
Trečioji problema – ilgos, perteklinės, administracinę naštą kuriančios valstybinės žemės sklypų perdavimo savivaldybei procedūros, stabdančios teritorijų planavimo, urbanistikos ir statybos procesus.
„Žemės informacijos centrui“ įstatymu perduodama patikėjimo teise valdyti visus Lietuvoje esančius valstybinius žemės ūkio paskirties žemės sklypus (išskyrus, esančius miestų administracinėse ribose), taip pat numatomi saugikliai keičiant žemės ūkio paskirties žemės paskirtį.
Priėmus siūlomus įstatymų pakeitimus, planuojama peržiūrėti žemės naudojimo valstybinės kontrolės funkcijas bei šiuo metu NŽT vykdomas funkcijas, inicijuoti pakeitimus dėl šių funkcijų skaidresnio ir efektyvesnio vykdymo“, – priduriama dokumente.
Paketo aiškinamajame rašte nurodoma, kad dalį NŽT pareigybių (127 etatus) perimtų Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, dar dalis pereitų dirbti į savivaldybių administracijas.
„Preliminariai skaičiuojama, kad valstybinės žemės sklypų perdavimui neatlygintinai naudoti (panaudai), nuomai, sprendimams dėl žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimo, nuosavybės teisių atkūrimo, sutikimų, derinimų ir kt. funkcijų vykdymui gali būti perkeliama nuo 206 iki 298 darbuotojų (preliminariai skaičiuojama, kad vidutiniškai kiekvienoje savivaldybėje bus reikalingi 2–4 darbuotojai, didmiesčiuose – 5–6 darbuotojai)“, – rašoma dokumente.
Be kita ko, tvirtinama, jog įstatymų įgyvendinimui papildomų valstybės biudžeto lėšų neprireiks.
„Siūlomų pakeitimų įgyvendinimui numatoma skirti ne daugiau biudžeto lėšų, nei šiuo metu naudojama“, – nurodoma aiškinamajame rašte.
Pastebėjo pažeidimų
Tačiau neįvardijama reformos kaina neįtikina NŽT darbuotojų profesinės sąjungos vadovo Audriaus Gelžinio.
„Sodros“ duomenimis, gegužės 23 dieną ši įstaiga turėjo 847 darbuotojus, kuriems kovą mokėtų atlyginimų vidurkis siekė 1725,28 euro (apie 1085 eurai „į rankas“).
„Darome tokio dydžio reformą, o nežinome, kiek ji kainuos ar kiek iš jos bus naudos. Pavyzdžiui, yra funkcija – valstybinės žemės kontrolė. Žmogus parašo skundą, kad jam užtvėrė privažiavimą prie upelio, prie ežero ar kapinių, kaimynas tvorą pasistatę. Tokį skundą dabar gauna NŽT.
Po reformos tai turės daryti savivaldybė arba „Žemės informacijos centras“ (dar net nesukurtas). Tokių skundų per metus būna kelios dešimtys tūkstančių. Reiškia, kad savivaldybė turės turėti žmogų, kuris sugeba dirbti su specialiais prietaisais, važiuoti į vietą, patikrinti, surašyti aktą, priimti sprendimą, administracinę nuobaudą išrašyti“, – įspėjo A. Gelžinis.
Jis dar pridūrė, kad Vyriausybė paketą patvirtino pažeisdama darbo reglamentą.
„Prieš teikiant Seimui tokius dokumentus, jie turi būti suderinti su suinteresuotomis institucijomis. Šis paketas suderintas nebuvo.
Aplinkos ministerija teigia, kad suderino, bet tai sako apie ankstesnes pataisas. Buvo visai kita versija. Jie ją prasuko pro institucijas. Institucijos parašė pataisas, per vieną naktį viskas pasikeitė. Iš ryto atsirado visiškai naujos pataisos ant Vyriausybės stalo. Iš esmės skirtingos“, – tvirtino jis.
STT pateikė pastabų
Viena pastabas teikusių institucijų – STT. Jos komunikacijos skyriaus viršininkė Renata Keblienė „Delfi“ sakė, kad jų pateiktoje antikorupcinio vertinimo išvadoje taip pat atkreiptas dėmesys, jog projekto turinys dar nebuvo suderintas su suinteresuotomis institucijomis.
„Projektui pateiktos trys kritinės ir trys kitos antikorupcinio pobūdžio pastabos, taip pat pateikta ir kito pobūdžio pastaba. Atlikus projekto antikorupcinį vertinimą padaryta išvada, kad projektu siūlomas teisinis reglamentavimas gali būti ydingas antikorupciniu požiūriu, kadangi:
Projektu neapibrėžiamas savivaldybių – valstybinės žemės patikėtinių – patikėjimo teisių turinys, todėl projekto nuostatos gali būti interpretuojamos dviprasmiškai;
Panaikinus kriterijus kokioms reikmėms savivaldybėms, kaip valstybinės žemės patikėtinėms, gali būti perduodami valstybinės žemės sklypai, savivaldybėms iš esmės sudaromos sąlygos tokiais žemės sklypais disponuoti savo nuožiūra vadovaujantis visuomeninės naudos kriterijumi, kuris savo turiniu yra itin abstraktus, todėl gali būti plačiai interpretuojamas;
Dalis projektu siūlomų nuostatų yra svarstytinos teisinio aiškumo (t. y. kaip nuostatos turėtų būti taikomos ir įgyvendinamos) ir suderinamumo su kitais įstatymais (galimai prieštarauja Vietos savivaldos įstatymo nuostatoms) aspektais;
Aktualu yra ir tai, kad savivaldybėms suteikus patikėjimo teisę į visą valstybinę žemę savivaldybės teritorijoje, priimant sprendimus dėl tokių žemės sklypų valdymo ir disponavimo jais galima rizika, kuomet savivaldybės savo sprendimais pirmiausiai sieks užtikrinti savo (savivaldybės ar vietos bendruomenės), o ne viešojo valstybinio masto interesus“, – perdavė ji.
R. Keblienė sakė, kad Seime užregistruotas jau patobulintas projekto variantas, kuriuo iš dalies atsižvelgta į STT pateiktas pastabas.
„STT šiuo metu atlieka šio (patobulinto) projekto ir susijusių statymų antikorupcinį vertinimą. Nors preliminariai galima teigti, kad į dalį STT pastabų atsižvelgta ir antikorupcinio vertinimo išvadoje paminėtų kai kurių korupcijos rizikos veiksnių yra galimai išvengta, galutiniam įvertinimui būtina kompleksiškai išanalizuoti projektu ir susijusiais įstatymų projektais siūlomą teisinį reglamentavimą. Tai numatoma atlikti artimiausiu metu“, – sakė ji.
Istorinis pasiekimas
Tuo metu Lietuvos savivaldybių asociacija Seimui priėmus svarstyti naujosios žemės reformos įstatymų paketą, tai pavadino istoriniu pasiekimu.
„Ši Vyriausybė pagaliau padarė tai ko, nepavyko nei vienai kitai per pastaruosius 12 metų. Dažniausiai siūlymai pavesti savivaldybėms savarankiškai valdyti valstybės žemę taip ir likdavo pažadais bei dar vienomis neišpildytomis programų nuostatomis. Savivaldybės, siekusios tokios teisės jau porą dešimtmečių, vertina sprendimą pagaliau pristatyti pataisas Seimui ir galimybes, kurios bus atvertos viešųjų paslaugų plėtrai jei reformai bus pritarta,“ – pranešime cituojamas asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius.
Jis akcentavo, kad turėdamos galimybę valdyti valstybinę žemę savivaldybės pagaliau galės savarankiškai ir efektyviai planuoti vietos teritorijas, sparčiau įgyvendinti statybų procesus, pritraukti daugiau investicijų, palengvinti biurokratinę naštą verslui ir suteikti kokybiškesnes viešąsias paslaugas gyventojams.
„Derėdamiesi dėl investicijų, galėtume siūlyti konkrečius pritraukimo argumentus – vietą, terminus, infrastruktūrą. Taip pat ir su viešosiomis investicijomis – jei kurioje nors teritorijoje bendruomenei yra būtinas darželis, savivaldybė tai galėtų išspręsti greitai ir efektyviai, o ne per trečiąsias institucijas, kurių koridoriuose yra užstrigę daug puikių projektų“, – pranešime cituojamas Tauragės rajono meras Dovydas Kaminskas.
Savo ruožtu savivaldybių asociacijos patarėja viešiesiems ryšiams Indrė Vilūnienė „Delfi“ pasakė, kad teiks siūlymus, jog reforma būtų vykdoma platesne apimtimi
„Tai yra, kad disponuoti valstybės žeme savivaldybės galėtų ne tik miestuose, bet ir miesteliuose bei visur, kur savivaldybės vysto infrastruktūrą. Tiek miestuose, tiek miesteliuose teritorijų vystymo, investicijų ar viešųjų paslaugų gerinimo poreikis yra vienodas“, – paaiškino ji.
Komentuodama STT pastabą, kad savivaldybės gali labiau siekti savo, o ne valstybės interesų, I. Vilūnienė atsakė:
„Svarbiausias tikslas yra žemės įveiklinimas. Neturėdama jokios funkcijos, ji valstybei ir jos žmonėms nėra naudinga, o mokesčių mokėtojai dar ir moka už jos tvarkymą, palaikymą.
Ar žemės sklypas naudojamas privataus asmens, ar vietos plėtrai – tai irgi yra valstybės interesas, pirmu atveju mokami mokesčiai, antru – kuriamos geresnės darbo ir gyvenimo sąlygos bendruomenėms bei verslui. Bet kokiu atveju viešajam interesui savivaldybės atstovauja kur kas geriau nei tai iki šiol darė NŽT, nes būtent savivalda gali efektyviausiai įvertinti vietos plėtros, ekonominius ir socialinius poreikius.
Be to, visus valstybinės žemės administravimo veiksmus savivaldybės vykdys įstatymų nustatyta tvarka ir veikiant tiek vidiniam, tiek įstatyme numatytam papildomam išoriniam kontrolės mechanizmui“.