Priežastis – Palangos valdžia vis dar nerado norinčiųjų valdyti Koncertų salę, nes, verslininkų manymu, kurorto savivaldybės norai gali nuvesti į bankrotą.
Labiau reklamuos konkursą
Palangos savivaldybė kartą jau paskelbė konkursą išrinkti Koncertų salės operatorių. Tačiau jis neįvyko, nes konkursui pasiūlymų nepateikė nė vienas dalyvis.
Šiuo metu paskelbtas antrasis konkursas, pasiūlymų laukiama iki sausio 4-osios. Jei konkursas vėl neįvyks, anot Palangos savivaldybės administracijos direktorės Akvilės Kilijonienės, jis bus skelbiamas iš naujo – tol, kol atsiras koncesininkas.
„Kad greičiau pasiektume norimą rezultatą, planuojame suintensyvinti informacijos apie Palangos koncertų salės koncesijos konkursą sklaidą nacionalinėse ir tarptautinėse žiniasklaidos priemonėse“, – teigė A. Kilijonienė.
Tačiau potencialūs tokio konkurso dalyviai, jau valdantys Lietuvoje pastatytas arenas, įsitikinę, jog Palangos koncertų salės koncesijos konkursas gali ir niekada neįvykti, nes jo sąlygos verslininkams yra labai nepalankios.
„Konkurso sąlygose numatyti keisti reikalavimai, potencialiems konkurso dalyviams sudarantys įspūdį, jog yra siekiama, kad niekas nelaimėtų konkurso ir jį valdytų savivaldybės įmonė. Kitų miestų pavyzdžiai rodo, kad panašų turtą valdant savivaldybėms, kyla korupcijos, piktnaudžiavimo pareigomis ar neteisėto įdarbinimo skandalai, pavyzdžiui, garsioji Druskininkų istorija, kur savivaldybės įmonėse dirba daug savivaldybės politikų giminių“, – teigė Vilniaus „Siemens“ areną valdančios bendrovės „Universali arena“ vadovas Juras Vėželis.
Išlaidos viršytų pajamas?
Jo teigimu, keisčiausia yra tai, jog Palangos savivaldybės paskelbtame konkurse išrinkti Koncertų salės valdytoją yra sąlyga, kad šis per metus į kurorto savivaldybės biudžetą turi sumokėti 257 tūkst. eurų. Ir taip – 10 metų, nes tiek truktų koncesijos sutartis.
„Tokie skaičiai yra kosminiai. Visi suprantame, kad ne sezono metu pritraukti renginių į Palangą ir išnuomoti naująją salę būtų labai sudėtinga. Todėl pats optimistiškiausias variantas toks, kad per metus joje vyktų apie 60 renginių.
Skaičiuokime, kad salės nuoma vienam renginiui vidutiniškai kainuotų apie 2-3 tūkst eurų, nes tokios rinkos kainos. Vadinasi, iš nuomos per metus pavyktų uždirbti iki 180 tūkst. eurų, o tai yra gerokai mažiau nei privalomas sumokėti koncesijos mokestis. Nepamirškime, kad koncesininkas dar turi ir išlaikyti Palangos koncertų salę – mokėti už jos priežiūrą, šildymą, padengti kitas išlaidas.
Kad ir kaip skaičiuotume, verslininkams tapti Palangos koncertų salės valdytojais neapsimoka. Niekas nedalyvaus konkurse, kai aišku, kad uždirbti galima mažiau nei išleisti“, – konstatavo J. Vėželis.
Palangos savivaldybė numatė, jog koncesininkui bus taikomi nuliniai valstybinės žemės nuomos mokesčio bei Nekilnojamojo turto mokesčio tarifai.
Nori, kad padengtų paskolą
Anot A. Kilijonienės, tai, kad pirmasis konkursas neįvyko, nestebina, nes visoje Lietuvoje yra per 15 naujų objektų, kuriems koncesininkai dar neatsirado.
Palangos savivaldybės administracijos direktorė tikino, jog Palangos koncertų salės koncesijos mokestis buvo nustatytas atsižvelgiant į atliktą investicinį projektą, kuriame, įvertinus planuojamas gauti pajamas ir objekto išlaikymo išlaidas, buvo suskaičiuota, kad šis projektas yra finansiškai gyvybingas ir atsiperkantis.
Tam pritarė ir Centrinė projektų valdymo agentūra.
„Verta pabrėžti, kad Palangos koncertų salės statybai buvo skirta ES (2,89 mln. eurų), valstybės (2 mln. eurų) ir savivaldybės lėšų. Savivaldybė į šį projektą investavo beveik pusę viso projekto vertės – 4,422 mln. eurų, ir didžioji dalis šių lėšų yra pasiskolinta iš banko. Tad reikia ne tik grąžinti paskolą, bet ir mokėti palūkanas.
Kadangi maždaug 75 proc. projekto vertės finansuota valstybės ir savivaldybės lėšomis, natūralu, jog sąlygos būsimam koncesininkui kiek kitokios, nei tuose objektuose, kurie finansuoti beveik vien ES lėšomis. Palangos savivaldybė, turėdama įsipareigojimus bankui, koncesininkui nemokamai šio objekto neatiduos, juo labiau kas mėnesį neprimokės koncesininkui, kuriam bus perduotas visiškai naujas, modernus objektas. Siekiama, kad koncesininkas padengtų su kreditu susijusias išlaidas“, – teigė A. Kilijonienė.
Ji neneigė, jog kituose Lietuvos miestuose yra ir kitokios praktikos pavyzdžių. Vienas iš jų – už 75 mln. litų pastatyta nauja arena, kurios 85 proc. išlaidų finansavo ES, o 15 proc. skyrė miesto savivaldybė. Negana to, iš miesto biudžeto koncesininkui kas mėnesį dar mokama 750 tūkst. litų. „Tačiau Palangos savivaldybė šiuo keliu neis – Palangos savivaldybės biudžetas dėl naujosios Koncertų salės neturi patirti nuostolių“, – pabrėžė A. Kilijonienė.
Sąlyga – įdarbinti po 5 vyrus ir moteris
J. Vėželis stebėjosi dar viena koncesijos konkurso sąlyga. „Numatyta, kad koncesijos konkurso laimėtojas turi įdarbinti 10 žmonių – 5 vyrus ir 5 moteris.
Darbo sutartys turi galioti visus metus. Jei salėje, pavyzdžiui, vėlyvą rudenį ar ankstyvą pavasarį nevyksta renginiai, kam reikalingi darbuotojai? Tai tik papildomos išlaidos darbo užmokesčiui. Tiesą sakant, dar nė viename konkurse nemačiau tokios sąlygos, todėl ir kyla įtarimų, jog konkurso sąlygos parašytos taip, kad niekas jame nedalyvautų“, – samprotavo J. Vėželis.
A. Kilijonienė nieko neatsakė į potencialių verslo subjektų, kurie galėtų tapti Palangos koncertų salės valdytojais, pasvarstymus, jog savivaldybė specialiai sukūrė tokias konkurso sąlygas, kad nė vienas dalyvis jame nenorėtų dalyvauti, nes verslui tai neapsimokėtų, o taip esą siekiama sukurti atskirą Palangos savivaldybės įmonę, kuri ir valdytų Koncertų salę, o tada toje įmonėje įdarbinti savus žmones.
„Konkurso sąlyga sukurti 10 naujų darbo vietų nėra šiaip sau sugalvota. To reikalauja ES struktūrinių fondų taisyklės“, – paaiškino A. Kilijonienė.
Paklausta, kada ir kokie artimiausi renginiai vyks Palangos koncertų salėje, nes juk šventinis periodas, ar per Naujuosius metus žiūrovai bus kviečiami į Koncertų salę, pašnekovė tikino, kad kalėdiniu laikotarpiu naujoje salėje jau įvyko du dideli renginiai, sukvietę maždaug 4,5 tūkst. žiūrovų. Tie renginiai vyko gruodžio 6-7 dienomis ir tai buvo Palangos koncertų salei skirtas koncertas, į kurį rinkosi kviestiniai svečiai, palangiškiai.
„Tai ir rodo, kad Palangos koncertų salei reikia valdytojo, kuris turi patirties, pažinčių, galėtų pritraukti renginių organizatorių. Kitaip ta salė taip ir stovės tuščia. Galima tik stebėti, kad savivaldybė pirmiausia pasistato ypač brangią koncertų salę, o paskui ieško, kas sumokės paskolą, kurios reikėjo statyboms. Gal reikėjo prieš tai galvoti, ar tokia prabangi Koncertų salė buvo reikalinga“, – kalbėjo J. Vėželis.