2010 m. projekto įgyvendinimo bendrovė „Akropolis“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su reikalavimu daugiau nei perpus sumažinti sklypo prie Vingio parko kainą. Kiek netikėtai, teisėja Rita Kisielienė ieškinį tenkino visiškai. Tada prasidėjo tikras trileris – likviduojama Vilniaus apskrities viršininko administracija niekaip nesugebėjo apskųsti R. Kisielienės sprendimo. Vis dėlto tai buvo padaryta kone paskutinę akimirką.
Antros instancijos teisme „Akropolio“ statytojų apetitas staiga dingo. Nepaisant pergalės pirmajame teisminiame ginče, jie savo ieškinio atsisakė. Vis dėlto prieš kiek mažiau nei metus Vilniaus taryba priėmė sprendimą, kuris kišenėje turėtus ir prarastus milijonus kompensavo su kaupu.
Teisėja skaičiavo 80 mln. Lt
„Akropolio“ statytojai buvo įsipareigoję investuoti ne tik į patį prekybos centrą ir jo prieigas, bet ir į miesto infrastruktūrą. Šia aplinkybe – ir milžiniška būsimų investicijų suma – savo sprendimą prieš ketverius metus iš dalies aiškino ir teisėja R. Kisielienė.
„Teritorijos plėtos sutartyje numatyta sutvarkyti gretutines teritorijas, pavyzdžiui, šalia yra 162 hektarų ploto Vingio parkas, jo aptarnavimui net nėra automobilių stovėjimo aikštelių, buvo atliktos gretutines gatvių apkrovos ekspertizės, ir su ieškovu pasirašyta sutartis, kad jis finansuos darbus – gatvių įrengimo, išplečiant Gerosios Vilties gatvę, požeminės perėjos, kitus objektus. Ieškovas pateikė įrodymus, kad tų darbų vertė yra daugiau nei 80 mln. litų“, - naujienų agentūra BNS tada sakė R. Kisielienė.
Kilus triukšmui, „Akropolio“ statytojai savo pretenzijų atsisakė. Tačiau pernai spalį viskas pasikeitė.
Nauja sutartis, nauji įsipareigojimai
Praėjusių metų spalio 16 d. posėdyje Vilniaus taryba palaimino naują sutartį dėl „Akropolio“. Dabar šį projektą plėtoja 2010 m. įsteigta bendrovė „Geležinio Vilko projektas“ (GVP). Ji buvo suformuota skaidant jau minėtą bendrovę „Akropolis“: įsteigtos dvi naujos įmonės – GVP ir „Nikola Mushanov projektas“.
GVP netiesiogiai, per užsienyje registruotas ofšorines kompanijas, valdo turtingiausias Lietuvos žmogus Nerijus Numavičius ir dar keli buvę vadinamojo „VP dešimtuko“ nariai.
O Vilniaus taryba nusprendė nutraukti 2008 m. vasario 28 d. sudarytą sutartį su „Akropolio“ statytojais. Vietoj jos išdygo nauja sutartis su naujais įsipareigojimais, kurie nė iš tolo nepanašūs į teisėjos R. Kisielienės minėtus 80 mln. Lt.
„Preliminarios Investuotojo investicijos į Investuotojo Projektą, Teritoriją ir Teritorijos aplinkinę infrastruktūrą yra apie 400 000 000 (keturi šimtai milijonų) litų su PVM, iš jų į Teritorijoje planuojamo kvartalo viešą susisiekimo infrastruktūrą ir inžinerinius tinklus investicijų suma preliminariai sieks 16 500 000 (šešiolika milijonų penki šimtai tūkstančių) litų su PVM“, - teigiama sutartyje.
Už tokios sutarties palaiminimą balsavo 26 Vilniaus tarybos nariai: meras Artūras Zuokas ir jo bendražygiai bei didelė dalis koalicijoje taip pat esančių „darbiečių“, socialdemokratų bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos politikų. Dar 19 politikų – opoziciniai konservatoriai ir „tvarkiečiai“ bei pavieniai valdantieji – balsavo prieš arba susilaikė.
Dar vienas skaičius: nuo 20 iki 40 mln. Lt
Svarstant sutarties pakeitimus, Vilniaus tarybai akcentuota, esą „Akropolio“ statytojai žada perpus mažinti sklypo prie Vingio parko užstatymo intensyvumą – tai buvo vienas motyvų, dėl kurių esą reikėtų pritarti naujai sutarčiai su mažesniais investuotojo įsipareigojimais.
Tvirtinant naują sutartį nebuvo pakeistas detalusis planas, taigi ir jame nustatytas leistinas užstatymo intensyvumas. Būtent taip savo vadovaujamo Miesto plėtros komiteto nepritarimą naujai sutarčiai aiškino valdančiosios koalicijos narys, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) atstovas Gžegožas Saksonas.
„Investicijų mažinimas infrastruktūrai, deklaruojant, kad intensyvumas mažėja ir jų teritorijoje – nuo 3,4 iki (…) 1,7. Bet detalusis planas nėra koreguojamas“, - tarybos posėdyje teigė G. Saksonas.
Tarybos narys DELFI teigė, kad pagal ankstesnius įsipareigojimus „Akropolio“ statytojai turėjo, pavyzdžiui, savo lėšomis pastatyti viaduką į Geležinio Vilko gatvę. Šio reikalavimo atsisakyta, mažinant sumą, kurią verslininkai buvo įsipareigoję investuoti į miesto infrastruktūrą.
„Ten (ankstesnėje sutartyje – DELFI) buvo numatyta gerokai didesnė suma miesto infrastruktūrai. Buvo apie 40 mln. Lt pagal ankstesnę sutartį. O pagal dabartinę sutartį investuotojas į miesto infrastruktūrą investuoja 16,5 mln. Lt“, - skaičiavo G. Saksonas.
Tarp miesto infrastruktūros projektų, kurie turėtų pagerinti susisiekimą su „Akropoliu“, yra ir planas statyti naują tiltą per Nerį. Anot G. Saksono, prie šio projekto „Akropolio“ statytojai finansiškai neprisidės.
Kitas LLRA atstovas Arturas Liudkovskis tarybos posėdyje pabrėžė, kad Vilniaus valdžia atsisako solidžių pinigų, kuriais „Akropolio“ statytojai buvo įsipareigoję finansuoti miesto infrastruktūros projektus.
„Savivaldybė praranda nuo 20 iki 40 mln. Lt investicijų. (…) Mes tiktai pakeičiame sutartį. Mes nekeičiame nei techninio projekto, nei detalaus plano“, - stebėjosi A. Liudkovskis.
Analogiškas abejones kėlė ir opozicija. Konservatorius Gediminas Švilpa pareiškė, kad po tokios įsipareigojimų peržiūros „Akropolio“ statytojai „tik susitvarkys privažiavimus“ prie būsimojo prekybos centro, o žadėtųjų investicijų į aplinkinę infrastruktūrą nebus.
Detaliojo plano nekeis, nes negali
„Be žemės savininkų iniciatyvos teritorijos detalusis planas negali būti keičiamas“, - DELFI teigė Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento direktoriaus pavaduotoja Rūta Matonienė.
Pasak jos, „visi apribojimai užstatymo intensyvumui yra numatyti sutartyje“.
R. Matonienės teigimu, tikslios sumos, kuria sumažintos „Akropolio“ statytojų investicijos į miesto infrastruktūrą, apskaičiuoti neįmanoma.
„Sutartyje nebuvo nustatyta naujai projektuojamų ir statomų objektų kaina, taip pat nebuvo numatytos ir bendrovės planuojamos investicijos į naujai statomą objektą“, - teigė savivaldybės specialistė.
„Akropolio“ investicijos „tapo nebeaktualios“
R. Matonienė akcentuoja būsimas naujoves Vilniaus veide, ypač – naujo tilto per Nerį projektą. Esą dėl pasikeitusios miesto vizijos „Akropolio“ įsipareigojimai, numatyti ankstesnėje sutartyje, „tapo nebeaktualūs“.
„Savivaldybei parengus iš esmės naują transporto mazgo koncepciją (Geležinio Vilko g. rekonstrukcija, įrengiant dviejų lygių sankryžą su Gerosios Viltie g. ir atsisakant požeminės pėsčiųjų perėjos bei transporto viaduko į Investuotojo teritoriją bei Gerosios Vilties gatvės pritaikymas naujai viešojo transporto rūšiai) bei planuojant naują viešojo transporto, pėsčiųjų ir dviračių tiltą per Nerį dalis minėtų 2008 m. investuotojų įsipareigojimų tapo nebeaktualūs. Kita dalis įsipareigojimų perkelta į 2013 m. sutartį arba jau įvykdyta“, - tvirtino R. Matonienė.
Savivaldybės Miesto plėtros departamento direktoriaus pavaduotoja taip pat paaiškino, kokie anksčiau numatyti infrastruktūros projektai buvo išbraukti iš „Akropolio“ statytojų prievolių sąrašo.
„Teritorijos plėtojimo sutartis (…) be kitų įsipareigojimų numatė Akropolis, UAB savo lėšomis įrengti privažiavimus ir praplatinti Geležinio Vilko g. bei Gerosios Vilties g. greitėjimo/lėtėjimo juostoms įrengti, požeminę pėsčiųjų perėją po Geležinio Vilko g. į Vingio parką bei automobilių kelių viaduką nuo Gerosios Vilties g.“, - išvardijo R. Matonienė.
Ragina nesieti ieškinio su tarybos sprendimu
„Sklypo Geležinio vilko g. 2 vertės nustatymas ir investuotojų įsipareigojimai dėl infrastruktūros vystymo yra du skirtingi ir tarpusavyje nesusiję dalykai. 2010 m. ieškinys dėl naujo buvusios „Velgos“ suvirinimo gamyklos teritorijos vertės nustatymo buvo atsiimtas. Bendrovė, pagal su atsakingomis institucijomis iš anksto sudarytą grafiką, vykdo mokėjimus už šį sklypą“, - aiškino R. Veikalas.
„Akropolio“ atstovo žodžiais, pernykštis tarybos sprendimas turi „aiškiau apibrėžti“ prekybos centro statytojų pareigas.
„Visi investuotojai, patvirtinus detalųjį teritorijos planą, privaloma tvarka pasirašo Teritorijos plėtojimo sutartis. Tai buvo padaryta ir dėl sklypo Geležinio vilko g. 2. Šiose sutartyse preliminariai numatomi infrastruktūros gerinimo darbai, kuriuos gali reikėti atlikti teritorijoje bei aplinkiniuose rajonuose. Kadangi per pastaruosius 6 metus iš esmės keitėsi Vilniaus miesto savivaldybės transportiniai sprendimai šiame rajone, pernai kreipėmės į Vilniaus miesto tarybą, kad, atsižvelgiant į šiuos pokyčius, būtų aiškiau apibrėžti investuotojo įsipareigojimai“, - tęsė R. Veikalas.
Paklaustas, kokią sumą „Akropolio“ statytojai į miesto infrastruktūrą turėjo investuoti pagal ankstesnę sutartį, jis teigė to negalįs padaryti – esą pirminėje sutartyje buvo numatyti konkretūs darbai, bet ne jų piniginė išraiška.
„Nei 2008 m. sutartyje, nei ankstesnėje (…) finansinės investicijų į miesto infrastruktūrą apimtys nebuvo fiksuotos. Buvo numatomi preliminarūs darbai, kuriuos finansuoti turėjo investuotojas ir miestas, tačiau, kaip minėjau, šių darbų apimtys, priklausomai nuo miesto plėtros ir transporto infrastruktūros sprendinių, ne kartą kito. Pernai pasirašytoje sutartyje jau numatoma ir konkreti investuotojo infrastruktūros vystymui numatoma skirti suma – 16,5 mln. litų“, - dėstė „Akropolio“ atstovas.
Jis taip pat išvardijo, kokie darbai numatomi už minėtą sumą.
„Sutartyje numatyta, kad investuotojas savo lėšomis vykdys Giraitės gatvės, Eigulių gatvės, Laisvės pr. dalies rekonstrukciją, įrengs teritorijos gatvių tinklą, sutvarkys Neries pakrantę, įrengiant čia pėsčiųjų-dviračių takus bei juos sujungiant su „Eurovelo“ tinklu, įrengs bendrojo naudojimo tinklus teritorijoje. Tai pat investuotojas turi atlikti esamų statinių ir konstrukcijų teritorijoje griovimo bei sutvarkymo darbus ir išvalyti teritoriją nuo užteršto grunto ir jį utilizuoti.
Pastarieji darbai atliekami šiuo metu. Tai didelės apimties darbai, kuriuos numatoma baigti iki 2015 metų pabaigos. Kitų viešosios infrastruktūros objektų atlikimo terminai ir tvarka bus derinami su atsakingomis Vilniaus miesto institucijomis“, - teigė R. Veikalas.
Naujas „Akropolis“ – ne daugiau 110 tūkst. kvadratinių metrų
Klausimas dėl žadėto sklypo užstatymo užstatymo intensyvumo sumažinimo – vis dar atviras. Paklaustas, ar „Akropolis“ ketina kreiptis į savivaldybę dėl mažesnio intensyvumo nustatymo detaliajame plane, R. Veikalas konkretaus atsakymo negalėjo pateikti. Anot jo, tebevyksta svarstymai.
„Šiuo metu dirbame prie naujos sklypo Geležinio vilko g. 2 vystymo koncepcijos. Vienas iš svarstomų variantų yra ir užstatymo intensyvumo sumažinimas. Jei šis variantas bus pasirinktas į savivaldybę dėl teritorijos detaliojo plano keitimo kreiptis nereikės, nes sąlygos numato maksimalias užstatymo intensyvumo ribas ir neriboja investuotojo pasirinkimo statyti mažesnius ar mažiau pastatų“, - aiškino R. Veikalas.
Kokio dydžio bus naujasis „Akropolis“, pasak jo, dar neaišku.
„Mūsų valdomas sklypas Geležinio vilko g.2 yra kiek didesnis nei 14 hektarų. Šiuo metu, atsižvelgiant į rinkos poreikius, kintančią ekonominę situaciją, yra vystoma nauja teritorijos koncepcija. Tik po to paaiškės, kokio dydžio prekybos ir pramogų centrą čia reikėtų statyti. Bet kokiu atveju jis nebus didesnis už 110 000 kv. m. ploto Vilniaus „Akropolį“, - teigė R. Veikalas.
„Akropolis“ – tik pradžia?
Vilniaus taryba naujai sutarčiai pritarė. Be to, kadangi „Akropolio“ statytojai savo prašymą peržiūrėti įsipareigojimus grindė finansų krize, sostinės politikai prie sprendimo pridėjo protokolinį nutarimą, pagal kurį į Vilniaus valdžią galėtų kreiptis ir kiti verslininkai, prieš krizę prisiėmę, jų manymu, per didelius įsipareigojimus miestui.
„Reikėtų tuos pačius principus taikyti ir kitiems ūkio subjektams, kurie buvo gavę panašius įsipareigojimus iki ekonominės finansų krizės 2007-2008 m. Ir jeigu tie projektai įgyvendinami prasidėjus ar tęsiantis krizei“, - protokolinį nutarimą perskaitė meras A. Zuokas.