Tokia tendencija jau kurį laiką pastebima Dzūkijos sostinėje. Alytusplius.lt kalbinti nekilnojamo turto specialistai sutartinai tvirtina, kad pirkti būstą Alytuje, o vėliau jį išnuomoti ryžtasi ne tik alytiškiai, bet ir žmonės iš kitų miestų, net – iš Baltarusijos.
Nekilnojamo turto rinka Alytuje yra stabili, tačiau nekilnojamojo turto ekspertai išskiria kelias šiuo metu pastebimas tendencijas.
Padaugėjo iš kaimo į miestą persikeliančių žmonių
Kad ir kaip būtų liūdna, pasak nekilnojamo turto agentūros „Miroda“ vadovės Rimos Mitkienės, Alytuje jau kurį laiką pastebimas miesto senėjimo procesas. Prie to paskutiniu metu prisideda ir senyvo amžiaus žmonių persikėlimas gyventi iš kaimo į miestą.
„Garbaus amžiaus žmonės iš Alytaus, Prienų, Lazdijų rajonų dairosi vieno, dviejų kambarių butų pirmame aukšte ir senatviniam gyvenimo periodui ieško šiltesnio, patogesnio, mažiau priežiūros reikalaujančio būsto“, - sakė R. Mitkienė.
Anot jos, sunku pasakyti, kaip tai atsilieps nekilnojamo turto rinkai po penkerių ar septynerių metų, nes demografinės padėties kaita, žmonių senėjimas Alytuje itin jaučiamas.
R. Mitkienei antrino ir kitos nekilnojamo turto agentūros „Capital Alytus“ vadovas Nerijus Čaplikas. Anot jo, butai pirmuose aukštuose, anksčiau buvę labai nepopuliarūs, dabar turi didelę paklausą tarp senyvo amžiaus žmonių, kuriems labai svarbu, kad patekti į būstą būtų patogu, nereikėtų lipti laiptais ir eikvoti savo sveikatos.
Jis pastebėjo, kad vis daugiau žmonių, įvertindami tai, kad bankai už indėlius moka labai mažas palūkanas, pinigus investuoja i nekilnojamą turtą Alytuje.
Įsigiję vieno, dviejų, trijų kambarių butus ir juos išnuomoję, žmonės kas mėnesį gauna nuo 80 iki 300 eurų. Taip jie užsitikrina pastovias pajamas.
„Atsiperkamumas yra labai neblogas“, - sakė N. Čaplikas. Jis pastebėjo, kad į nekilnojamą turtą Alytuje investuoja ne tik vietos gyventojai, bet ir žmonės iš kitų miestų, ir net šalių, pavyzdžiui, Baltarusijos.
Alytų dažnai renkasi ir jaunos šeimos, kurios įvertina būsto kainas, infrastruktūrą, darželius, kuriuose vietą savo vaikui labai lengva gauti, mokyklų tinklą. Šie kriterijai, kaip pastebi nekilnojamo turto ekspertai, dažnai nulemia jaunų žmonių pasirinkimą kurtis ir gyventi Dzūkijos sostinėje.
Butų nuomos kainos pakilo 20-30 procentų
Butų nuomos kainos Alytuje nuo euro įvedimo pakilo apie 20-30 procentų. Tokį kainų pokytį įvardijusi R. Mitkiene teigė, kad nors nuomos kainos ir yra ne mažos, tačiau pasiūla vis tiek yra maža. „Vieno kambario butą galima išnuomoti už 80 eurų, dviejų kambarių butų nuomos kainos svyruoja nuo 120 iki 150 eurų, centre dviejų kambarių buto nuomos kaina gali siekti ir 300 eurų“, - sakė R. Mitkienė.
N. Čaplikas, kalbėdamas apie būsto nuomą Alytuje, sakė, kad vos tik atsiradęs laisvas butas nuomai greitai randa naujus šeimininkus, kiek ilgiau nuomotojų reikia ieškoti brangesniems, miesto centre esantiems butams.
O norintys nusipirkti būstą, pasak N. Čapliko, vis dažniau atsigręžia į renovaciją. Gyventojų jau negąsdina papildomos įmokos už renovacijos paslaugas, jie, įsigydami nekilnojamą turtą, teiraujasi, ar namas bus renovuojamas ir kada.
„Vieno kambario butą Alytuje galima įsigyti nuo 8 iki 16 tūkst. eurų. Kaina svyruoja priklausomai nuo aukšto daugiabutyje ir rajono, kuriame jis yra.
Dviejų kambarių butų kainos svyruoja nuo 15 iki 30 tūkst. eurų, trijų – nuo 20 iki 60 tūkst. eurų. Apie 50 procentų Alytuje nuperkamų būstų įsigyjami už iš bankų pasiskolintas lėšas“, - sakė N. Čaplikas.
Komercinių patalpų pasiūla menka
Itin ryškių pokyčių nekilnojamo turto ekpertai nepastebi biurui ar prekybai pritaikytų patalpų rinkoje. R. Mitkienė teigė, kad Alytuje prekybai tinkamų, pirmame aukšte esančių patalpų, nėra daug. Anot jos, dažniau be nuomininkų užsistovi tos patalpos, kurios yra strategiškai nepatogioje vietoje, neturi automobilių stovėjimo aikštelės arba tos, su kurių savininkais sunku susitarti.
Laisvų biurų patalpų Alytuje yra, tačiau čia vyksta natūrali kaita: vienas patalpas išsinuomoja, kitos atsilaisvina, bet miesto tuštėjimo tendencijos R. Mitkienė nepastebi.
N. Čaplikas teigė, kad biurams žmonės dažniausiai ieško nedidelių nuo 30 iki 50 kvadratinių metrų ploto patalpų, prekybai renkasi apie 100 kvadratinių metrų ploto patalpas.
„Tokių patalpų nuomos kaina siekia apie 4-6 eurus už kvadratinį metrą“, - kalbėjo N. Čaplikas.