Naujakurių skundus šiuo metu nagrinėja valstybės institucijos. Tuo tarpu projekto statytojai gyventojų pretenzijas atmeta kaip nepagrįstas ir tvirtina su savo nuosavybe galintys elgtis taip, kaip nori.
Tikėjosi privatumo, baiminasi dėl „skruzdėlyno“
Į DELFI kreipėsi Vilniuje plėtojamo nekilnojamojo turto projekto „Bajorų perlas“ gyventojai. Rinkdamiesi būstą jie susidomėjo nauju projektu ir statytojų siūlytais privalumais.
„Naujas ir modernus butas mažaaukštės statybos name yra puikus pasirinkimas tiems, kurie vertina privatumą ir ramybę. Dažnai gyvenant daugiabutyje vargina iš visų pusių apsupantys kaimynai. Mažaaukščiuose namuose yra du aukštai, iš kurių kiekviename yra po butą. Namuose yra du aukštai, iš kurių kiekviename yra po butą. Tai suteikia komfortą ir privatumą“, – iki šiol internete taip reklamuojamas minėtas projektas (kalba netaisyta).
Tačiau pirmieji juo susivilioję gyventojai, regis, neilgai džiaugsis žadėtais privalumais. Neseniai juos nustebino pasirodę skelbimai, kad erdvūs butai perstatomi į smulkesnius ir juose norima apgyvendinti dvigubai daugiau gyventojų.
„Pirmiausia, tokie veiksmai yra nepagarba pirmiesiems kvartalo gyventojams. Nepadalytus butus jie įsigijo dėl tų priežasčių, kurias patys statytojai ir deklaruoja: komfortas ir privatumas; kiekviename namo aukšte tik po vieną butą, nedaug kaimynų“, – kalbėjo vienas iš kvartalo gyventojų.
Vis dėlto, jam, kaip ir kaimynams, daugiausia nerimo kelia kai kurie nenumatyti praktiniai dalykai.
„Išeina, kad dvibučių namų kvartalas verčiamas daugiabučių kvartalu. Dėl to kyla akivaizdžių techninių problemų: trūksta stovėjimo aikštelių, prasta garso izoliacija, bendros ventiliacijos šachtos ir angos, taip pat kiti nepatogumai. Kvartalas statytas pagal dvibučių namų projektą, tad jis negali tapti daugiabučiu vien tik įstatant duris „naujam“ butui“, – nuogąstavo pašnekovas.
Anot jo, dalis butų pirkėjų buvo įspėti, kad įsigiję sumažintą butą formaliai jie bus tik bendraturčiais, o ne visaverčiais savininkais – taigi negalės visiškai laisvai disponuoti turtu.
„Tačiau vėliau prasidėjo tokie atvejai, jog tik atvykę pas statytojo nurodytą notarą, pirkėjai sutartyse pirmą kartą pamatydavo, jog taps bendraturčiais. Panašu, kad šiuo atveju pirkėjams nepaaiškinta, ką tai reiškia“, – sakė vilnietis.
Gali būti skirta bauda arba rekomendacija
Prašydama įvertinti, ar statytojų veiksmai neprieštarauja teisės aktams, „Bajorų perlo“ gyventojų bendrija kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą ir Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją.
Jos patvirtino gavusios gyventojų skundų dėl kvartalą plėtojančios „Greitistos statyba“, tačiau kol jie nagrinėjami, situacijos plačiau nekomentavo.
Vartotojų teisių apsaugos tarnyba informavo, kad bendrovei bus nustatytas terminas pateikti paaiškinimą bei argumentus dėl vartotojų skunduose nurodytų aplinkybių.
„Prekes ir paslaugas, taip pat ir nekilnojamąjį turtą įsigyjantiems vartotojams informacija turi būti pateikiama aiškiai ir suprantamai. Esminės informacijos nepateikimas gali būti laikomas jos neatskleidimu. Tik atlikus tyrimą, bus nustatyta, ar bendrovės veiksmai atitiko teisės aktuose reglamentuotus draudimus“, – paaiškino tarnybos Vartotojų konsultavimo, asmenų aptarnavimo ir komunikacijos skyriaus vedėjos pareigas laikinai einanti Giedrė Nenartavičiūtė.
Jos teigimu, už nesąžiningą komercinę veiklą Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba gali skirti nuo 289 Eur iki 8688 Eur baudą. Kai pažeidimas yra mažareikšmis, juo nepadaroma esminės žalos vartotojų interesams, tarnyba reklamos skleidėjui gali taikyti įspėjimą ar rekomendaciją.
Statytojai: ką norėsim, tą darysim
„Greitistos statybos“ direktoriui Egidijui Sekorskui gyventojų nusiskundimai nebuvo naujiena. Esą jie valstybinėms institucijoms jau yra pateikę dešimtis raštų, į kuriuos visus bus atsakyta.
„Supraskit, ten yra mūsų projektas, norime jį užbaigti. Taip, ten yra dideli butai, jei galėsime, juos skaldysime, pardavinėsime. Ten yra mūsų privati žemė, mūsų stovėjimo vietos, kam norėsime, tam parduosime. Dėl kažkokių tinklų... Ateis laikas, juos priduosim“, – žėrė E. Sekorskas.
Jis pabrėžė, kad į projektą investuoti pinigai ir bendrovė juos siekia susigrąžinti.
„Žinote, žmonės nori viską gauti, na, bet nebūna taip. Jie nusipirko butą ir tegul turi. O mūsų projektas nebaigtas. Kur leidžiamos statybos, ten mes jas darysim pagal įstatymus“, – aiškino direktorius, kurio įsitikinimu, esama padėtimi tik vienas suinteresuotas žmogus – bendrijos pirmininkas.
E. Sekorskas tvirtino, kad statytojams galima didesnius butus dalinti į mažesnius ir juos parduoti. Tačiau kol kas esą tik tiriama rinka, aiškinamasi kokie butai bus patrauklesni potencialiems pirkėjams.
„Mes ar buto dalį, ar namo dalį galime parduoti, jei tai nemaišo. Ten yra atskiri įėjimai, atskiri namai. Jei reikės, darysim taip, nereiks kitaip darysim. Mes gi vystytojai esame, jei neima didelių butų, vadinasi, perpus dalinsim, žiūrėsim“, – sakė verslininkas.
Jo teigimu, jau pastatytų namų gyventojai turi savo terasas, balkonus, stovėjimo vietas – tai jų nuosavybė. Visa kita, esą, yra statytojų nuosavybė, į kurią gyventojai nepagrįstai reiškia pretenzijas.
Viešai skelbiama, kad du darbuotojus turinti bendrovė dėl minėtų statybų jau turėjo bylinėtis teismuose.
Pernai Vilniaus apygardos teismas priėmė nutartį nekeisti žemesnės instancijos teismo sprendimo, įpareigojančio pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti namo terasos atraminę sienutę ir balkoną, mat šie buvo pastatyti per arti kito žemės sklypo. Tačiau, pasak „Greitistos statybos“ direktoriaus, su jo savininkais šiuo metu „sudarinėjama“ taikos sutartis.