„Parengę galimybių studiją ir priėmę sprendimus dėl tolimesnio teritorijos vystymo, nutarėme griauti senąjį pastatą, tačiau susidūrėme su neplanuotomis kliūtimis“, - pasakojo „Lidl“ komunikacijos vadovė Agnė Gaižauskienė.
Pasak jos, prekybos tinklo „Lidl“ atstovai Lietuvoje gavo pretenziją iš Lietuvos architektų sąjungos. Joje - rekomendacija pritaikyti senąjį pastatą naujai funkcijai, integruojant jį į būsimą kompleksą. Tuo metu Kultūros paveldo departamentas nusprendė pradėti pastato apsaugos procedūrų inicijavimą.
„O netrukus po to Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsisakė išduoti mūsų bendrovei leidimą griauti statinį“, - pasakojo šiemet parduotuves Lietuvoje atidariusio prekybos tinklo atstovė.
Išklausiusi architektų ir bendruomenės nuomonę „Lidl Lietuva“ kartu su Vilniaus miesto savivaldybe, Lietuvos architektų sąjunga bei Kultūros paveldo departamentu pasirašė ketinimų protokolą, pagal kurį turėjo būti organizuojamas architektūros konkursas.
„Buvome aptarę, kad konkurso dalyvių pasiūlyti kūrybiniai sprendimai galėtų padėti suderinti suinteresuotųjų pusių pageidavimus dėl sklypo bei pastato ateities ir drauge leistų atsakyti į klausimus dėl galimybės išsaugoti dabartinio pastato elementus. Neatsižvelgdama į tai ir neinformuodama mūsų, birželį Vilniaus miesto savivaldybės nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba patvirtino buvusio Kelių policijos pastato vertingųjų savybių projektą“, - pasakojo A. Gaižauskienė.
Kokį apsaugos lygį bus bandoma suteikti pastatui, paaiškės spalio 17 d. Kultūros paveldo departamento posėdyje.
„Įsigyjant pastatą buvo neįmanoma prognozuoti, kad jį bus bandoma pripažinti nekilnojamąja kultūros vertybe. Jis nėra urbanistiškai jautrioje teritorijoje, neatitinka ir įstatymų nustatytų kriterijų, taikomų vertybėms: amžiaus cenzo, reikalavimo, kad autorius būtų miręs, o pastatas – apdovanotas tarptautinėmis ar valstybinėmis premijomis. Buvęs Kelių policijos pastatas pastatytas prieš mažiau nei 50 metų, vienas iš jo autorių yra ir dabar kuriantis architektas Kęstutis Pempė, pats pastatas – apdovanotas viename TSRS architektų konkurse, tačiau jokių valstybinių ar tarptautinių premijų negavęs“, - argumentais dalijosi „Lidl“ atstovė.
Bendrovė bijo, kad pastatą paskelbus saugomu, jį bendrovė galėtų tik remontuoti, o pastato išvaizda turėtų būti išlaikyta tokia, kokia yra dabar. Kartu būtų saugomas ne tik pastatas, bet ir jam paskirta teritorija (2,2 ha).
„Lidl Lietuva” susirūpinusi, kad tokie sprendimai iš esmės pakeistų žemės sklypo panaudojimo galimybes. Be to, tai sumažintų turto vertę.
„Žemės įstatymas numato, kad nustačius naujas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, – o nekilnojamojo kultūros paveldo vertybės statusas ir yra specialioji žemės naudojimo sąlyga, – valstybė turi visiškai atlyginti nuostolius turto savininkui. Šitaip susiklosčius aplinkybėms, to ir siektume“, - teigė A. Gaižauskienė.
Šiuo metu minėta teritorija yra įtraukta į apleistų teritorijų sąrašą.
„Jaučiamės tapę situacijos įkaitais. Kreipėmės į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymu išbraukti mums priklausantį pastatą iš šio sąrašo: mes negalime sutvarkyti mums priklausančios teritorijos ne dėl to, kad būtume neatsakingi ar neūkiški, bet negaudami tam būtino pačios Savivaldybės leidimo“, - pridėjo ji.
Kaip teigė A. Gaižauskienė, situaciją sunkiai supranta ir mažmeninės bendrovės akcininkai Vokietijoje.
„Lidl Lietuva“ į šį objektą planavo investuoti apie 45 mln. eurų.
Neprieštarauja investicijoms
„Atsakydama į žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją, neva Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsisako išduoti leidimą griauti buvusį Kelių policijos pastatą Giraitės g. 3, kurio vietoje UAB „Lidl Lietuva“ planuoja statyti biurų pastatą, savivaldybė pabrėžia, kad leidimo griauti pastatą išdavimą pristabdė ne savo iniciatyva", - rašoma Vilniaus miesto savivaldybės pranešime spaudai.
Dar balandžio mėnesį savivaldybė gavo Kultūros paveldo departamento prašymą neišduoti pastatui Giraitės g. 3 statybą leidžiančių dokumentų, kol departamentas apsispręs, ar pastatas Giraitės gatvėje yra kultūros vertybė. Taip pat, pasak pranešimo, buvo gautas ir Lietuvos architektų sąjungos kreipimasis dėl šio pastato išsaugojimo. Savivaldybės paveldo komisija apsvarstė Lietuvos architektų sąjungos vertingųjų pastato savybių nustatymo aktą ir pasiūlė galutinį sprendimą priimti Kultūros paveldo departamentui.
Pasak Vilniaus miesto mero Remigijaus Šimašiaus, visiškai nepateisinama situacija, kad kol pastatas buvo valstybės rankose, į jokius paveldo sąrašus jis nebuvo neįtrauktas, o kai tik buvo privatizuotas, iš karto atsirado interesas jį paversti kultūros vertybe.
„Tikiuosi, kad galiausiai Kultūros paveldo departamentas nuspręs teisingai – kad toks manipuliavimas yra negalimas, ir tai leis šią vietą paversti vilniečių naudojama miestui tinkančia erdve”, – pranešime sako Remigijus Šimašius.
Pranešime nurodoma, kad savivaldybės Administracija supranta investuotoją, kuris įsigijo iš valstybės sklypą su galimybe statyti jame pastatą, o vėliau sulaukė valstybės institucijų keliamų nekorektiškų reikalavimų, kurie yra smarkiai pavėluoti.
„Šioje situacijoje savivaldybė tapo savotiška situacijos įkaite, nes pati jau buvo kartu su „Lidl Lietuva“ ir Lietuvos architektų sąjunga bei Kultūros paveldo departamentu pasirašiusi ketinimų protokolą, pagal kurį turėjo būti organizuojamas architektūros konkursas.
Savivaldybės žiniomis, sprendimą, ar buvęs Kelių policijos pastatas Giraitės gatvėje yra kultūros vertybė, Kultūros paveldo departamentas žada priimti kitą savaitę. Kai tik savivaldybė sulauks Kultūros paveldo pritarimo, iškart išduos leidimą griauti pastatą", - tvirtinama pranešime.