Mat taupydami darbdaviai pagaili ir priemonėms, užtikrinančioms saugų darbą. Kaip saugą darbe pakoregavo sunkmetis ir kokia padėtis dabar, „Statyba ir architektūra“ kalbina Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) vadovą Vilių Mačiulaitį.
– Kaip, žvelgiant Jūsų akimis, būtų galima bendrai apibūdinti situaciją statybų sektoriuje? Ar neapima neviltis išgirdus apie eilinį nelaimingą atsitikimą statybvietėse?
Padėtis tikrai nėra tokia, kad reikėtų pulti į neviltį. Statyboms visuomet skirdavome nemažą dėmesį. Tačiau ne visada pasiteisindavo tokia praktika, nes tas dėmesys kartais būdavo spontaniškas, ne visai kryptingas. Keisdami kontrolinės veiklos modelį kitais metais dirbsime pagal nustatytas prioritetines veiklos kryptis. Atsižvelgdami į turimą duomenų bazę tvarkysimės su rizikingiausiais veiklos sektoriais. Statybų sektorius garantuotai bus priskirtas prie prioritetinių.
Šį rudenį surengėme tikrai gausius statybviečių tikrinimus. Rezultatai nelabai džiugina, tačiau negalima sakyti, kad ir pernelyg nuvilia. Mūsų tikslas – priversti statybininkus labiau pasitempti darbų saugos ir sveikatos srityje. Tam tikrais laikotarpiais rengsime tikrinimus, tose pačiose statybvietėse mūsų inspektoriai apsilankys ne po vieną kartą, bus atvykstama dažniau.
– Ar VDI tikslas yra nubausti kuo daugiau saugos darbe reikalavimų nesilaikančių statybininkų?
Anaiptol, tokio tikslo tikrai neturime, tikrinimus rengiame ir rengsime ne dėl to, kad skirtume kuo daugiau baudų. Norime, kad statybos įmonių vadovai įvertintų tikrąją padėtį, pamatytų, kurioje vietoje yra didžiausi trūkumai. Galbūt vadovams trūksta metodinės medžiagos, kokių priemonių reikia siekiant užtikrinti saugų darbą.
Tačiau pastebėjome, kad nereikėtų dėl pažeidimų kaltinti tik darbdavius ar už saugą atsakingus darbuotojus. Viena vertus, pasitaiko atvejų, kai darbuotojai būna iš tiesų aprūpinti saugos priemonėmis, tačiau jomis nesinaudoja, nes esą nepatogu dirbti. Kita vertus, atsakingi už saugą žmonės privalo įskiepyti būtinybę naudoti reikiamas priemones. Tikrai yra statybos įmonių, kurios gali būti laikomos pavyzdinėmis vertinant darbų saugą. Tokiose darbuotojams nekyla klausimų, ar tikrai reikia dėvėti apsauginius šalmus, ar būtina naudoti kitas priemones.
Pasiūlėme įmonėms atlikti profilaktinius tikrinimus. Jų metu VDI inspektoriai parodė taisytinas vietas, pakonsultavo, kokių priemonių trūksta. Šių tikrinimų metu nebuvo rašomi pažeidimų protokolai ir skiriamos baudos. Praėjusiais metais tokia galimybe pasinaudojo vos keli įmonių vadovai, o šiemet pasikonsultuoti su darbo inspektoriais išvengiant sankcijų dėl galimų pažeidimų panoro daugiau kaip pusantro šimto darbdavių. Įmonės bet kada gali pasikviesti darbo inspektorius. Džiugu, kad darbdaviai iš tiesų norėjo sužinoti, ar jų vadovaujamose įmonėse viskas yra gerai, ar nereikia pasirūpinti papildomomis priemonėmis.
– Kokia, Jūsų nuomone, didžiausia problema, kodėl vis dar neišvengiama nelaimingų atsitikimų statybvietėse?
Didžiausia problema – skubėjimas ir perdėtas taupymas. Suprantama, įrengti kolektyvines saugos priemones kainuoja nemažai, bet juk daug svarbesnis rezultatas – apsaugoti žmones nuo nelaimingų atsitikimų. Kai kalbame apie įmones, kurioms pavyksta išvengti nelaimingų atsitikimų, kai kurie gali pasakyti, kad joms tiesiog pasisekė. Manyčiau, galimas ir kitoks vertinimas: darbdaviai rūpinosi reikiamomis priemonėmis, saugojo savo darbuotojus, dėl to ir džiaugiasi tokiu rezultatu.
– Ar sunkmetis statybose padėjo spręsti nelaimingų atsitikimų klausimą? Gal sumažėjus statyboms sumažėjo ir čia dirbančių žmonių, o kartu ir problemų, susijusių su darbų sauga?
Per sunkmetį nelaimingų atsitikimų gal kiek ir sumažėjo, tačiau padaugėjo kitų darbo santykių problemų. Dabar statybos atsigauna, vėl reikia daugiau darbuotojų. Per krizę nemaža dalis patyrusių statybininkų emigravo, darbdaviai priversti samdytis naujų darbuotojų, turinčių nedaug patirties arba jos visai neturinčių. Būtent dėl šios priežasties didėja nelaimių skaičius. Statistika rodo, kad dažniausiai nukenčia patirties neturintys arba jau labai seniai statybose dirbantys žmonės. Pirmi dėl nepatyrimo ir nežinojimo, kur labiausiai reikėtų būti atidiems, o antri dažnai praranda savisaugos instinktą.
– Ar artimiausiu metu numatoma kokių nors pasikeitimų darbų saugos srityje?
Taip, pasikeitimų nusimato jau po Naujųjų metų. Įmonių darbuotojai, atsakingi už darbų saugą, bus labiau tikrinami, darbdaviai privalės skirti dėmesio, kad šie darbuotojai būtų kokybiškai mokomi atlikti savo funkcijas. Vien pasirašyti žurnaluose, kad darbuotojai susipažino su saugos darbe reikalavimais, nebeužteks. Pirmiausia reikės išmokti dirbti, o kartu tai daryti saugiai. Nes čia viskas kainuoja vieną akimirką.