Bet yra ir toks posakis – gerai gyventi neuždrausi. Kai kam jis labiau tinka, mat nemažai butų minėtame daugiabutyje jau išpirkti. O jei nori gyventi dar geriau... stok į eilę socialiniams būstams gauti. Plungės rajono savivaldybė planuoja šioje eilėje esančius asmenis apgyvendinti auksiniuose butuose, kurių kiekvienas atsieis po 120–150 tūkst. eurų.
Idėja su užmoju
Apie 40 tokių butų Savivaldybei kainuos net 5 milijonus eurų. Tiesa, mažą dalį šios sumos – 1,5 mln. eurų – tikimasi gauti iš Europos Sąjungos (ES) fondų, o likusius kaštus ketinama dengti iš paskolos.
Apie tai, kad Plungės technologijų ir verslo mokyklos (TVM) valdomą vieną bendrabučių ketinama paversti socialiniais būstais, pradėta kalbėti visai neseniai. Akivaizdu, kad prieš metus toks planas nė nebūtų išvydęs dienos šviesos. Apie jį nė žodeliu neužsiminta ir 2023–2025 metų Savivaldybės strateginiame veiklos plane, tačiau po pavasarį vykusių rinkimų pradėję pūsti nauji vėjai ėmė ir atpūtė naują iniciatyvą.
Kai po rinkimų Savivaldybės taryboje daugumą suformavo Liberalų sąjūdis, staiga nei iš šio, nei iš to imta kalbėti, kad žūtbūt reikia gelbėti laukiančiuosius socialinio būsto. Lyg tyčia, ir tinkamas pastatas tam yra – liberalo Audriaus Misiūno vadovaujamos mokymo įstaigos valdomas vienas bendrabučių, kuris, pasirodo, jau kelerius metus yra nenaudojamas ir tik ir laukia progos atgimti.
Ta proga kaip tik pasitaikė dabar, kai Savivaldybei atsirado galimybė per Telšių regiono plėtros tarybą gauti 1,5 mln. eurų ES paramos socialinio būsto plėtrai. Kaip per praėjusią savaitę vykusį Tarybos posėdį pristatė Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėja Žaneta Vaitkuvienė, apeliuojant dėl paramos galima rinktis: statyti naujus gyvenamus būstus, renovuoti senus ar įsigyti iš privačių asmenų.
Pasak vedėjos, Mažeikiai nutarė pirkti butus ir pritaikyti juos socialiniam būstui, Telšių ir Rietavo savivaldybės pasirinko renovuoti senus pastatus. Panašu, kad eiti pastaruoju keliu jau yra nusprendusi ir mūsiškė Savivaldybė, tik jos užmojai tikriausiai pranoks ir kaimynų, mat ketinama neapsiriboti jau minėtais 150 tūkst. eurų, bet kilniam tikslui išleisti gerokai daugiau.
Broliai kurmiai – paskaičiuokim
Tęsdama idėjos pristatymą, Ž. Vaitkuvienė paminėjo, kad šiuo metu eilėje socialinio būsto laukia 304 asmenys arba 172 šeimos, iš jų neįgalūs – 48 (arba 37 šeimos). Kadangi minėtos ES paramos tikslinė grupė – būtent neįgalieji ir daugiavaikės šeimos, paramos lėšomis Plungės TVM bendrabutyje jiems būtų įrengta 18 butų pastato pirmame ir antrame aukštuose.
Bet ties tuo Savivaldybė neketina sustoti. Planuojama iš pagrindų atnaujinti visą 4-ių aukštų pastatą, kurio bendras plotas – 2 822 kvadratiniai metrai. Kaip kalbėjo meras Audrius Klišonis, likę butai (iš viso bendrabutyje numatyta įrengti nuo 32 iki 42 butų) pasitarnautų siekiant pritraukti į Plungę čia trūkstamų medikų ir mokytojų, kultūros darbuotojų. Žinoma, jei juos viliotų socialiai remtinų asmenų kaimynystė.
Vis tik, reikia pripažinti, vaizdelis piešiamas gražus. Dar įspūdingesnės sumos, kurias ketinama išleisti šiam sumanymui įgyvendinti. Ž. Vaitkuvienės skaičiavimais, šių dienų kainomis viso bendrabučio rekonstrukcija atsieitų 4,9 mln. eurų, o tai reiškia, kad į vieną butą ketinama investuoti nuo 120 iki 150 tūkst. eurų.
Opozicija – prieš
„Kai pradedi skaičiuot, baisūs dalykai gaunasi. Niekaip nesueina skaičiai su rinkos dėsniais. Esam kaip sanitarai kokie: pamatom seną pastatą ir būtinai jį reikia suremontuot. Normali pasaulio praktika yra griauti senus ir statyt naujus. Šiuo atveju mums dar geriau – savininkas atiduotų bendrabutį Turto bankui ir lai tvarkosi“, – nesukti galvos dėl svetimo turto likimo ragino Tarybos narys Robertas Endrikas.
Jam antrino ir kitas Tarybos narys Liudas Skierus, suskaičiavęs, kad pasiskolinusi 3,5 mln. eurų Savivaldybė vien už palūkanas kasmet sumokėtų 175-is tūkst. eurų, o už tiek būtų galima nupirkti dar du ar tris butus.
„Tai mes tokią kilpą sau užsiveršim... Nė vienas verslas apie tokį projektą šiandien negalvotų“, – tęsė politikas ir verslininkas.
Tiek jis, tiek kiti opozicijos nariai siūlė eiti kitu keliu – pirkti butus iš gyventojų ir juos pritaikyti socialiniam būstui. Tačiau Ž. Vaitkuvienė akcentavo, kad jų rinkoje nėra tiek, kiek reikia. Esą liepos 21-ąją interneto portaluose buvo paskelbta apie 46-is Plungės miete parduodamus butus, iš jų pirmame aukšte yra tik vienas. Be to, esą papildomai kainuotų ir perkamų butų pritaikymas.
Vis tik tarybos narys Adomas Zamulskis atkreipė dėmesį į tai, kad butų pritaikymui reikalingos lėšos nė iš tolo neprilygsta toms, kurias ketinama sukišti į bendrabutį, o ir patys parduodami butai – gerokai pigesni.
„Tas pritaikymas ne kažkoks kosmoso mokslas. Pinigų tam skiria valstybė, laiptų kopiklis ar nuovaža kainuoja 1,5–3 tūkst. eurų, buto pritaikymas – iki 5-ių tūkst. eurų. Pačių butų kainos Plungėje – nuo 930 iki 1 400 eurų už kvadratinį metrą. Be to, pamiršom socialinio būsto nuomą, Savivaldybė yra išsinuomojusi du butus ir jai apie 80 proc. nuomos mokesčio dengia valstybė“, – skaičiais kalbėjo buvęs Ekonomikos, finansų ir biudžeto komiteto pirmininkas A. Zamulskis.
Opozicijos lyderis Mindaugas Kaunas siūlė nepamiršti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos rekomendacijos nekoncentruoti socialinių būstų į vieną vietą. Esą tokių klaidų Plungėje jau buvo padaryta praeity: pastačius I. Končiaus g. 7-ąjį daugiabutį, didžioji dali butų buvo išdalinti kaip socialiniai, o dabar Plungės rajono policijos komisariatas šį daugiabutį įvardina kaip vieną iš probleminių taškų mūsų mieste. M. Kaunas ragino vėl nelipti ant to pačio grėblio.
Siūlė nusileisti ant žemės
Tačiau meras A. Klišonis toliau laikėsi savo ir tikino, kad renovuoti bendrabutį kainuos gerokai pigiau nei statyti naują daugiabutį. Ir su tuo nepasiginčysi. Plungė išgarsėtų per visą Lietuvą, jei pastatytų naujut naujutėlį daugiabutį socialiai remtiniems asmenims. Bet galime neabejoti ir tuo, kad nuskambėsime ir su savo auksiniu bendrabučiu.
Matydama, kur links krypsta reikalas, opozicija pasiūlė valdantiesiems nerengti balsavimo dėl šio klausimo.
„Jei galit taip lengvai į kairę ir į dešinę dalinti viešuosius pinigus, tada būkit drąsūs ir prisiimkit atsakomybę“, – ragino M. Kaunas, kiek vėliau socialiniuose tinkluose atkreipęs dėmesį į tai, jog už tuos 3,5 mln. eurų, kuriuos Savivaldybė ketina skolintis bendrabučiui renovuoti, Plungėje būtų galima pastatyti modernų darželį, kad galų gale į ikimokyklinio ugdymo įstaigas sutilptų visi eilėje laukiantys mažieji plungiškiai.
Dar daugiau variantų, kaip būtų galima išleisti tuos milijonus, pasiūlė politiko pasisakymą komentavę plungiškiai. Kai kas siūlė lėšas nukreipti keliams ir gatvėms remontuoti, o kai kas – nutiesti takelį nuo stoties iki autobusų sustojimo vietos, nes artėja ruduo, plungiškiams ir miesto svečiams vėl teks minti purvyną.