„Gruodžio viduryje į Vyriausybę turėtų ateiti sprendimas, kuriuo nuosavybė iš Lietuvos pašto šitų dviejų objektų – nes kalbame ne tik apie Kauno centrinį paštą, bet ir Klaipėdos – jau turėtų tapti kultūros ministerijos nuosavybe“, – žurnalistams Kaune pirmadienį sakė ministras.
Kalbėdamas apie Kauno centrinį paštą jis sakė, kad ruošiantis pastato perėmimui buvo ieškoma sprendimų dėl Europos Sąjungos lėšų skyrimo bei naujos įstaigos, kuri valdys šį pastatą, steigimo.
„Iki šiol didesnio pagreičio tikrai negalėjome imti, nes visgi ne mes šeimininkai šiuose pastatuose“, – pastebėjo jis.
Valstybei perėmus iš Lietuvos pašto abu pastatus, jie atsidurs Kultūros infrastruktūros centro, pavaldaus ministerijai, žinioje.
„Pamažu, žingsnis po žingsnio, tas visas valdymas bus sulietas su naująja įstaiga, ir manome, kad tuo būdu bus efektyviausiai tiek panaudotos ES lėšos, tiek tas pats procesas bus įmanoma greitas, nors tas greitis irgi bus toks pakankamai sąlyginis“, – kalbėjo S. Kairys.
Pasak jo, būsimas architektūros institutas, veiksiantis Kauno centriniame pašte, be kita ko tęs Kauno – Europos kultūros sostinės metais čia pradėtas veiklas, kai pastate veikė erdvės kūrinių eksponavimui, renginiams, ukrainiečių bendruomenei ir kūrėjams.
Remiantis anksčiau atlikta galimybių, Kauno pašte pasiūlyta steigti valstybės valdomą architektūros centrą, čia galėtų atsirasti muziejų, renginių, rezidencijų ar kitos erdvės. Pagal tris scenarijus, pastatas galėtų būti iš dalies ar visiškai pritaikytas visuomeninei paskirčiai.
„Mes bandome palikti kuo daugiau galimybių būsimai įstaigai, akivaizdu, kad tos funkcijos kristalizuosis ir aiškės, kada mes turėsime vadovą, turėsime aiškesnę struktūrą, bet šitame etape norisi kuo platesnį galimybių ratą palikti būsimai įstaigai“, – apie tai, kuris iš šių modelių galėtų būti įgyvendintas, sakė kultūros ministras.
Architekto Felikso Vizbaro projektuotas, 1932 metais atidarytas Kauno centrinis paštas yra vienas svarbiausių tarpukario laikotarpio valstybės reprezentacinių statinių.
Tuo tarpu Klaipėdos pašto rūmuose, galimybių studijos rengėjų siūlymu, būtų galima įkurti garsaus astronomo Friedricho Wilhelmo Argelanderio menų ir mokslo centrą, kitos numatytos alternatyvos – menininkų rezidencijos arba komunikacijos centras.