Lietuvos nekilnojamojo turto agentūros asociacijos prezidentas Vytas Zabilius sako, kad tokiu būdu kai kurie nekilnojamojo turto (NT) agentai kartais bando prisivilioti naujų klientų.
„Tai vadinama fiktyvaus objekto skelbimu, kai nurodoma mažesnė kaina turint tikslą prisivilioti daugiau klientų. Yra įdedamas objektas, kurio nėra, kuris neegzistuoja. Galbūt taip galėjo būti ir šiuo atveju. [...] Paskambina žmonės, norėdami butą išsinuomoti, o jiems sakoma, kad šis butas yra išnuomotas, bet turime kitų“, – svarsto V. Zabilius.
NT agentas: butas išnuomotas šiandien
Vilnietė Ilona pasakoja prieš kelias dienas nusprendusi pasidairyti, kokios nekilnojamojo turto kainos. Savo netikėtumui moteris pasakoja aptikusi skelbimą, kuriame pamatė savo buto nuotraukas. „Paskui dar patikrinau kelis skirtingus pagrindinius nekilnojamojo turto portalus ir visuose radau savo buto nuotraukas, pakankamai aukštose pozicijose, pačioje pradžioje – mažų mažiausiai pirmame penketuke“, – teigia Ilona.
Butą ji pirko prieš trejus metus ir per tą laikotarpį, kaip tikina, nė karto nedėjusi skelbimo, kad butas yra išnuomojamas. Moteris nėra tikra, ar skelbimą paskelbusi ta pati nekilnojamojo turto agentūra, iš kurios ji pirko butą. „Nežinau, ar tos nuotraukos buvo būtent tos agentūros, nes tuo metu, kai pirkau butą, jis buvo skirtinguose portaluose, skirtingų agentūrų pardavinėjamas tam tikrą laiką. Galbūt tai buvo ir tos agentūros nuotraukos. Bet taip – butą pirkau pagal tas nuotraukas“, – sako Ilona.
Ji pasakoja paskambinusi telefonu, nurodytu skelbime, ir sužinojusi, kad butas yra laisvas. Tačiau, susisiekus su nekilnojamojo turto agentu, jai buvo pranešta, kad butas esą išnuomotas šiandien. NT agentas Ilonai ėmė siūlyti kitą butą. „Uždaviau kelis klausimus apie patį butą ir paklausiau, kiek užtrunka pašalinti informaciją iš portalo. Man pasakė, kad pusvalandį [...]. Paklausiau, ar rytoj tos informacijos neberasiu. Jie iš tikrųjų truputį sutriko, nesuprato, kodėl užduodu tokius klausimus. Tada pasakiau, kokia yra esmė“, – pasakoja Ilona.
NT agentas tuo metu pradėjęs atsiprašinėti ir aiškinti esą galbūt tai – nesusipratimas, galbūt kažkas sumaišęs nuotraukas. Pagrindiniame agentūros portale informacija apie išnuomojamą butą buvo išimta per valandą. „O kituose portaluose, bent jau vakare, aš dar mačiau skelbimą“, – teigia Ilona.
Problema – nereglamentuota NT agentų veikla
Lietuvos nekilnojamojo turto agentūros asociacijos (LNTAA) prezidentas Vytas Zabilius sako, kad tokie atvejai jam girdėti. Jo teigimu, kartais, kai keičiasi darbuotojai, informacija neperduodama, neatnaujinama. Esą galbūt dėl klaidos, nekokybiško darbo agentūros portale galėjo likti parduoto buto nuotraukos.
„Bet yra ir tokių atvejų, kai be savininko žinios yra tikrai dirbama ir skelbimai dedami bandant parodyti – aš turiu daug objektų, turiu gerų objektų. Tai vadinama fiktyvaus objekto skelbimu, kai nurodoma mažesnė kaina turint tikslą prisivilioti daugiau klientų. Yra įdedamas objektas, kurio nėra, kuris neegzistuoja. Galbūt taip galėjo būti ir šiuo atveju. [...] Paskambina žmonės, norėdami butą išsinuomoti, o jiems sakoma, kad šis butas yra išnuomotas, bet turime kitų“, – teigia V. Zabilius.
Anot jo, problema yra ta, kad nekilnojamojo turto agentų veikla Lietuvoje niekaip nereglamentuota: „Kol nėra jokio reglamentavimo, yra laukinis kapitalizmas, ir mes susiduriame su apėjimu ir net neetiška, netaktiška veikla bei vartotojų klaidinimu.“ Pasak V. Zabiliaus, Lietuva yra viena iš trijų Europos valstybių, kuriose ši veikla niekaip nereglamentuota. LNTAA siūlo, kaip būtų galima tai padaryti.
„Mūsų siūlomas modelis nėra labai griežtas, bet bent jau taip būtų identifikuojami nekilnojamojo turto agentai, būtų reikalaujama etikos, kokybės ir rašytinio atstovavimo. Turi būti sutartis. Agentai objektą gali reklamuoti tada, kai turi sutartį ir atstovauja klientui. Ir tik remiantis sutartimi: kai ji pasibaigia, agentai nebegali reklamuoti objekto. Tai bent jau būtų minimalūs reikalavimai, kurių nevykdant ta veikla taptų neteisėta. Šiuo metu, gavus patentą, galima veikti teisėtai ir daryti ką nori. Iš esmės vienintelis argumentas, kuriuo galima kovoti, yra vartotojų klaidinimas“, – teigia V. Zabilius.
Jo teigimu, kai vartotojas mano esąs klaidinamas, jis gali kreiptis į Vartotojų teisių apsaugos tarnybą. Tačiau, net ir pripažinus nusižengimą, jį padariusiesiems taikomos labai nedidelės baudos. V. Zabiliui antrina Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (VDAI) direktorius Algirdas Kunčinas: „Pagal mūsų įstatymą skiriamos baudos yra ganėtinai mažos. Tačiau dabar, kai įsigalios Europos duomenų apsaugos reglamentas, tos baudos gali būti daug didesnės.“
VDAI direktorius: buvo pažeisti asmens duomenys
A. Kunčinas, išklausęs Ilonos istoriją, teigia, kad nekilnojamojo turto agentūra pažeidė Asmens duomenų teisės apsaugos įstatymą. Buto nuotraukos esą buto savininkės asmens duomenys, o šie buvo skelbiami be asmens sutikimo.
„Ilona labai teisingai pasielgė. Visų pirma ji kreipėsi į tą duomenų valdytoją, kuris paskelbė asmens duomenis, ir pareikalavo, kad jie būtų pašalinti. Visada pirmas žingsnis turėtų būti toks. O jei tie duomenys toliau lieka, galima kreiptis į VDAI su skundu, ir mes tą situaciją ištirsime“, – teigia A. Kunčinas.
Jis aiškina, kad įstatyme teigiama, jog asmens duomenys turi būti tikslūs. Jei butas parduotas, asmens duomenys (buto nuotraukos ir informacija apie jį) turi būti nedelsiant pašalinti. „Tai turi būti duomenys, kurie atitinka tikslią situaciją. Negalima kalbėti apie dienas, mėnesius ar metus. Tai gali būti valandų klausimas, kol įsigalioja pirkimo–pardavimo sutartis“, – pabrėžia A. Kunčinas.
Tačiau, anot jo, norint įrodyti savo teisumą teisme, reikia turėti įrodymus – interneto portalo nuotrauką, kurioje matyti įdėtas skelbimas ir jo peržiūros data.