„Nekilnojamojo turto rinką kasmet veikia sezoniškumas. Vasarą žmonės poilsiauja, todėl sandorių kiekis visada sumažėja. Tačiau vertinant Vilniaus pardavimus, sezoniškumo nesijaučia ir matosi rinkos suaktyvėjimas. Liepos mėnesį parduota 19 proc. daugiau nei birželį ir tai yra antras pagal rezultatus mėnuo šiais metais. Be to, šį mėnesį išsiskyrė kotedžų pardavimai – iš viso sudaryta 3,6 karto daugiau sandorių nei prieš mėnesį. Tai – didžiausias kiekis per pastaruosius 10 mėnesių“, – sakė „Citus“ investicijų ir analizės vadovas Šarūnas Tarutis.
Nepaisant nekilnojamojo turto rinką veikiančio sezoniškumo, Europos Centrinio Banko (ECB) planai mažinti bazines palūkanų normas gerina vystytojų lūkesčius. Skaičiuojama, kad liepą paviešinta daugiausia turtinių vienetų per šiuos metus.
„Liepos mėnesį Europos Centrinis Bankas nesumažino bazinių palūkanų normų, kaip ir buvo tikėtasi. Nepaisant to, šiai dienai „Euribor“ 6 mėn. siekia 3,59 proc., tad nuo piko sumažėjo kiek daugiau nei puse procento. Vyrauja prognozės, jog ECB palūkanų normas šias metais turėtų mažinti dar 2 kartus – rugsėjį ir gruodį. Dėl šios priežasties tikime, kad tai sugrąžins dalį pirkėjų, kurie vasarą ilsisi ir stebi rinką“, – dalinosi Šarūnas Tarutis.
Tokios prognozės kelia vystytojų lūkesčius bei nuotaikas. „Citus“ analitikų skaičiavimais, liepą pradėti aktyviau projektuoti ir viešinti nauji nekilnojamojo turto projektai, šį mėnesį paviešinta daugiausia turtinių vienetų per šiuos metus – 1243 vnt.
„Nauji projektai ne iš karto patenka į rinką. Dalis vystytojų pardavimus pradeda tik tam tikroje statybų stadijoje, iki to leidžia potencialiems pirkėjams susipažinti su būsimu projektu. Tai rodo, kad verslas pozityviai vertina esamą situaciją, ekonomikos būklę ir būsto rinkos augimo perspektyvą.
Be to, kurį laiką smarkiai besipildžiusi Vilniaus būsto pasiūla jau trečią mėnesį iš eilės yra nusistovėjusi ties maždaug 5,5 tūkst. turtinių vienetų riba. Vadinasi, jeigu paklausa atsigaus, plėtotojai bus pajėgūs ją patenkinti, tuo pačiu ją suvaldydami ir neperspausdami“, – teigė Š. Tarutis.
Anot eksperto, dviejuose didžiausiuose Lietuvos miestuose pasiūloje esančių butų kainos išlieka stabilios ir kilo minimaliai – apie 0,5 proc. Vilniuje vidutinės nekilnojamojo turto kainos siekė 3 355 Eur/kv. m. ir buvo 0,39 proc. aukštesnės nei birželį (3 342 Eur/kv. m).
„Tam įtakos turi pasiūlos struktūra, tačiau jau pastebime, kad projektuose, kurie susilaukia didesnio dėmesio, yra keliamos kainos. Kol kas plėtotojai nesiryžta imtis drastiškų veiksmų, kad neatbaidytų potencialių pirkėjų, tačiau būsto kainos dalyje naujų projektų kyla minimaliai, 1–3 proc. ribose. Tai – atsigaunančios rinkos ir gerėjančių plėtotojų lūkesčių ženklas, mat jau porą metų plėtotojai nuo tokių žingsnių susilaikydavo“, – teigė Š. Tarutis.
Daugiausia Vilniuje parduota ekonominės klasės būstų – 54 proc., vidutinės – 37 proc., prestižinės – 9 proc. Pagal pardavimus, Vilniuje Žirmūnai išlieka nr. 1 mikrorajonas. Jis pirmoje vietoje laikosi nuo kovo mėnesio. Tuo tarpu Kaune vidutinė nekilnojamojo turto kaina siekė 2672 Eur/ kv. m ir buvo 0.5 proc. didesnė nei pirmą vasaros mėnesį.
Vasaros sezoniškumas smarkiai paveikė laikinosios sostinės pardavimų rodiklius. Skaičiuojama, kad liepą Kaune preliminarių sandorių kiekis buvo 20 proc. mažesnis nei šių metų vidurkis. Be to, sandorių kiekis buvo 12 proc. mažesnis nei praėjusį mėnesį ir tai vienas iš prasčiausių rezultatų per šiuos metus.
„Nuo 2023 metų rugsėjo pasiūla Kaune ėmė mažėti ir tik šių metų gegužę ir birželį stebėjome pasiūlos pasipildymą, o liepą pasiūla vėl mažėjo iki 984 vnt. Be to, iš jų 211 būstų yra tokių, kurie pasiūloje stovi jau daugiau nei 2 metus, vadinasi, nelikvidus turtas sudaro net 21 proc. pasiūlos. Panašu, kad ribota laikinosios sostinės pasiūla gali turėti įtakos mažoms pardavimų apimtims“, – svarstė Š. Tarutis.
Šį mėnesį daugiausia parduota vidutinės klasės būstų, kurie sudarė 63 proc., ekonominės – 34 proc., prestižinės – 3 proc.
