Pasak jo, 2019 metų antroje pusėje plėtotojai aktyviau pradėjo didinti butų kainas, nes mažėjo neparduoto turto, o parduodama buvo vis dar daugiau nei pastatoma.
„Rinka nieko nebebijo, nes pirkėjai skuba pirkti. Kai kurie projektai buvo paleidžiami įprastomis kainomis, tačiau butų perkamumas buvo gerokai spartesnis nei planuota, pavyzdžiui, per du mėnesius padaryta apie 30 proc. rezervacijų, nors dar iš pamatų neišlipta. Natūralu, kad tuomet kainos pradedamos peržiūrėti, o kiti rinkos dalyviai mato tendencijas ir žino, kad reikia tikėtis kažko panašaus", – BNS sakė jis.
Anot jo, nauji projektai rinkai pristatomi vidutiniškai 5–8 proc. didesnėmis kainomis, tačiau pasitaiko ir atvejų, kai kainodara didėja 10–15 proc.
„Kiek matau, kartais už tokią kainą parduodama, bet kai kurie pirkėjai susiima už galvos, nes nesupranta tokių kainų. Pavyzdžiui, Šnipiškėse vidutinė kvadratinio metro kaina buvo 1,8-2 tūkst. eurų, dabar jau yra projektų, kur ji 2,5 tūkst. eurų. Skirtumas verčia nustebti. Tačiau rezervacijos vyksta ir, matyt, nuo žmonių priklauso", – sakė A. Antanavičius.
Pasak jo, dėl spartaus butų pardavimų sostinėje šiuo metu jau pastatytų butų dalis, iš kurių gali rinktis pirkėjai, yra labai nedidelė, todėl jie ryžtasi įsigyti dar tik pradedamus statyti ar statomus būstus.
„Jei nori gyvai pamatyti, kaip atrodys sienos, kaimynai, vaizdai pro langą, jie turės rinktis iš 20-30 proc. esančių butų ir jie nebebus patys geriausi, mažiau likvidūs. Todėl žmonės prisiima riziką pirkti iš brėžinių ir kartais pamatyti, kad po to realus vaizdas nebūtinai toks, kokio tikėjosi. Idealu būtų, kad pastatai stovi, ateini, įsivertini", – kalbėjo A. Antanavičius.
Tuo metu Kaune, anot analitiko, taip pat pradedami pirkti butai iš brėžinių, tačiau rinka nėra tiek įkaitusi, kaip sostinėje.
„Kaunas ne vienerius metus vijosi Vilnių ir tendencijos ten nebuvo tokios įkaitusios. Tačiau pardavimai nepastatytuose namuose jau pradeda lenkti senesnius projektus, o pirkėjai jau pakankamai drąsūs. Kaune tokio skubaus pirkimo nėra, bet yra tam tikrų kaitimo ženklų", - sakė jis.
Vis dėlto A. Antanavičius teigia potencialo kilti butų kainoms Kaune nematantis.
Kauno biurų rinkoje būtini dideli nuomininkai
Kelerius metus aktyviai vykusi Kauno modernių biurų plėtra nebuvo subalansuota: didelių tarptautinių nuomininkų mieste kuriasi mažai, o vietos verslas neišgali nuomotis A klasės pastatų. Nepritraukiant didelių nuomininkų, biurų nuomos kainos mieste gali gerokai koreguotis, sako nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Real Game“ partneris Ernestas Adomaitis.
„Per artimiausius porą metų A klasės biurų pasiūla Kaune išaugs beveik dvigubai. Vis dėlto rinka parodė, kad Kaunui labiau reikėjo B klasės biurų pastatų, nes vietos įmonės negali sau leisti mokėti didelių nuomų, o užsienio kompanijų nėra tiek daug, kiek buvo prognozuota“, – BNS sakė jis.
Bendrovės duomenimis, šiuo metu Kauno modernių biurų rinkoje yra apie 235 tūkst. kv. m nuomojamo ploto, kurio penktadalį sudaro A klasės biurai.
Pasak E. Adomaičio, Kaune labiausiai plėtėsi mieste jau anksčiau veikę paslaugų centrai, o nauji į miestą žengė formuodami nedideles darbuotojų komandas.
Pasak analitiko, Kaune šiuo metu yra apie 30 tūkst. kv. metrų neišnuomoto modernių biurų ploto, kurį galėtų greitai įsisavinti į rinką žengę didesni nuomininkai.
„Kaune neužimtumas auga, nes biurų pastatyta nemažai, o paklausa šiek tiek krenta, nuomos kainos taip pat šiek tiek koregavosi, nes atsirado konkurencijos. Šiuo metu atrodo, kad Kaune turime per daug ploto, bet yra tikimybė, kad atėjus 2-3 didesniems paslaugų centrams, jie užims tą plotą“, – sakė E. Adomaitis.
Jo teigimu, Kaune biurus planavę plėtotojai šiuo metu investicijas stabdo arba koreguoja.
„Šiandien plėtotojai stabdo planus statyti biurų pastatus Kaune. Pavyzdžiui, SBA pakeitė koncepciją ir vietoje dalies biurų statys būstus, kiti niekaip nepradeda statybų. Tai rodo, kad į Kauną reikėtų pritraukti didesnį paslaugų centrą“, – sakė analitikas.
„Vis dėlto, nors mes turime, kur jis galėtų įsikurti, klausimas yra dėl darbuotojų – ar nėra potencialas išnaudotas. Mums teko dirbti su Šveicarijos kompanija, kuri atėjo į Kauną labai pozityviai nusiteikusi, ieškojo aukšto lygio IT specialistų, bet nesurinkusi personalo, nusprendė plėtrą atidėti. Šiandien jie jau veikia Kaune, bet procesas ateiti į rinką truko metus“, - teigė E. Adomaitis.