NT ekspertai: rinkdamiesi būstą, pirkėjai dar vadovaujasi senais stereotipais

Rinkdamiesi būstą gyventojai atkreipia dėmesį į skirtingus kriterijus – atstumas iki darbo, aplinka, ar šalia švietimo įstaigos, koks susisiekimas su centru. Tačiau, ar įvertinamas būsto saugumas?

Nekilnojamo turto ekspertai teigia, kad gyventojai vis dar vadovaujasi senais stereotipais apie miestų saugius ir nesaugius rajonus.

Vadovaujasi stereotipais, o ne statistiniais duomenimis

Internetinio portalo kurgyvenu.lt duomenimis, daugiausia vagysčių Vilniuje užfiksuota Aguonų, Kruopų, Pylimo ir Šiaulių gatvėse esančių namų apylinkėse. Dėl vagysčių iš automobilių į policiją daugiausia kreiptasi dėl nusikaltimų sostinės Klaipėdos, Vilniaus, Pylimo gatvių prieigose. Plėšimų daugiausia užfiksuota Sodų, Pylimo, Gėlių, Šv. Stepono gatvėse. Automobilių vagysčių daugiausia įvyko juos laikant šalia Gabijos, Pavilnionių, Ukmergės gatvių esančių namų.

Nekilnojamo turto agentūros „Re/Max“ brokeris Mišelis Galeckas teigia, kad Vilniuje pirkėjai, rinkdamiesi būstą, nusikalstamumo statistikos nežiūri – daugiausia jie vadovaujasi iš senų laikų užsilikusiais stereotipais.

„Ai čia „krasnūcha“, čia blogai – sako. Tai nuo senų laikų likę stereotipai. Nes iš tiesų, man atrodo, kad ten nėra taip blogai. Gyventojai nemato, kad ten yra ir naujų namų, kur gyvena puikūs žmonės, viskas tvarkinga“, - pastebėjo nekilnojamo turto specialistas.

Pasak jo, rajonų į gyventojams saugius ir ne nereikėtų skirstyti – viename rajone gali būti ir saugių ir mažiau saugių gyvenviečių. „Pavyzdžiui, Perkūnkiemyje (Vilniuje – DELFI) nenori pirkti požeminio parkingo vietų, nes atseit vagia ten automobilius. Žinoma, tai problema su visais naujos statybos namais su požeminėmis aikštelėmis, jos uždaros, neturi kamerų, nesimato pro langus“.

Kalbėdamas apie saugumo įtaką buto kainai, M. Galeckas „pigesnių“ ir „brangesnių“ rajonų sostinėje neišskyrė, tačiau priminė, kad butų kainos priklauso nuo to, kuriame aukšte jis yra – pirmame aukšte nekilnojamas turtas dažniausiai pigesnis, nes labiau matomas praeiviams, prie liftų renkasi daugiau žmonių.

Saugumas – rajono reputacijos dalis

„Inreal“ konsultacijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius įsitikinęs, kad visgi gyvenamosios vietos saugumas yra svarbus nekilnojamo turto pirkėjams.

„Rajono saugumas įeina į rajono reputacijos apibrėžimą. Gyventojams tai yra aktualu ir renkantis būstą jie dažnai pasidomi, ypač jei keliasi į naują rajoną, kurio nepažįsta, pasidomi, kokia to rajono reputacija ir kokie įvykiai yra nutikę“, - kalbėjo nekilnojamo turto specialistas.

A. Antanavičius pasiūlė pasižiūrėti į jau minėtus Naujininkus, kur nekilnojamo turto kainos yra žemesnės. „Jei objekto kaina šiame rajone būtų tokia pati kaip geresniame rajone, būtų sunku jį parduoti“, - tikino pašnekovas.

Pasiteiravus, ar statistiniai duomenys svarbūs nekilnojamo turto ekspertams vertinant turtą, jei jais nesidomi gyventojai, „Inreal“ atstovas teigė: „Mes, kaip nekilnojamo turto specialistai, labai šių skaičiukų nesureikšminame, nes yra paradoksas. Pavyzdžiui, vienas didžiausias nusikaltimų skaičius yra fiksuojamas senamiestyje, nes ten vyksta daug smulkių plėšimų, muštynių, daug barų, kavinių, lankosi užsieniečiai, tačiau nekilnojamo turto kaina ir patrauklumas ten yra vienas iš didžiausių. Mes, kaip specialistai, žiūrime į konkrečią vietą, ir žinodami informaciją, kas aplinkui objektą vyksta, darome sprendimus“.

Kauniečiams svarbiau kaimynai

Informatikos ir ryšių departamento duomenimis, Kaune daugiausia vagysčių iš gyvenamųjų patalpų užfiksuota Pramonės pr., Sodų g., Savanorių pr. ir Partizanų g. esančių namų apylinkėse. Iš automobilių Kaune labiausiai buvo vagiama registruotais adresais J. Jablonskio g. Plėšimų sąraše pirmauja Vienybės g., o automobilių vagysčių – Jotvingių g. esantys namai.

Kauno nekilnojamo turto prekybos agentūros direktorius Almantas Pėstininkas teigė, kad gyventojams renkantis būstą rajono reputacija nėra pirmoje vietoje. „Manau, kad daugiau gyventojai kreipia dėmesį į kaimynystę. Pastebėtina, kad yra klientų, kurie atkreipia dėmesį, jog būstas būtų buvusiame kooperaciniame name, nes ten gyvenę žmonės labiau prižiūrėjo laiptinės teritoriją, - kalbėjo pašnekovas. - Stereotipai apie rajonus buvo anksčiau, bet šiai dienai, mano akimis, jie yra išblėsę“.

Kaip nepatrauklius pašnekovas įvardijo ne tam tikrus Kauno rajonus, bet buvusius bendrabučius, kur dažnai keičiasi gyventojai, todėl aplinka ir pastatai gali būti mažiau sutvarkyti.

A. Pėstininkas patarė saugumą gyventojams užsitikrinti patiems – bendraujant su kaimynais. „Kuo geriau kaimynai pažįsta vieni kitą, tuo geresnis ir kokybiškesnis gyvenimas. Gyventojai turi patys būti pasitempę. Juk prie kiekvieno objekto apsaugos darbuotojo nepastatysi. Turi būti bendras žmonių sąmoningumas saugoti turtą, turėti gerus santykius su kaimynais“, - šnekėjo kaunietis.

Klaipėdoje įtariai žiūri į Žvejybos uosto rajoną

Jei gyventojai tikėtų statistiniais duomenimis, Klaipėdoje vengtų būstą pirkti Naikupės, Minijos gatvėse esančiuose pastatuose. Plėšimų ir automobilių vagysčių daugiausia užfiksuota Statybininkų ir Taikos pr. adresais.

„BND būstas“ atstovybės Klaipėdoje brokeris Ramūnas Sobutas teigė, kad šios gatvės yra Žvejybos uosto rajone, vietinių gyventojų vadinamame „rybportu“, kuris turi užsiklijavęs nesaugaus rajono etiketę.

Pašnekovas pripažino, kad gyventojai visgi šį rajoną vertina atsargiau ir nekilnojamo turto kainos jame mažesnės.

„Kaina yra mažesnė nei kur nors kitur tokio pat projekto“, - pridėjo jis.

Šiauliuose dalis gyventojų neturi galimybės rinktis

Šiauliuose dirbantis „DNB būsto“ atstovas Viktoras Rakitinas teigė, kad saugumo kriterijus renkantis būstą gali būti visiškai nesvarbus, jei gyventojai neturi pakankamai lėšų.

„Yra kategorija gyventojų, kuriems susidaro tokia situacija, kad jie įsiskolina, parduoda būstą ir lieka tiek pinigėlių, kad perka bet kokiame rajone“, - sakė pašnekovas.

Jis taip pat patikino, kad rajono saugumas arba bent visuomenės nuomonė apie saugumą įtakos kainai turi.

Išgirdęs adresus, kur įvyko daugiausia nusikaltimų, nekilnojamo turto ekspertas teigė, kad jie – centre. „Tačiau tai visiškai suprantama, nes centras – prestižinis rajonas. O vagystės ten ir vyksta, nes stovi geresni automobiliai, daugiau turto būstuose“, - kalbėjo V. Rakitinas.

Kaip mažiausiai paklausius būstus pašnekovas paminėjo ne rajonus Šiauliuose, o bendrabučius namus.

Informatikos ir ryšių departamento duomenimis, Šiauliuose daugiausia vagysčių fiksuota Vilniaus, Vasario 16 gatvėse esančių namų apylinkėse. Vagysčių iš automobilių bei plėšimų koncentracija jaučiama P. Višinskio, Vytauto gatvėse.

Panevėžyje dėl saugumo neklausia

Panevėžyje įsikūrusios nekilnojamo turto agentūros „aSimonas“ direktorius Kęstutis Kazakevičius teigė, kad mažiau Panevėžyje paklausus nekilnojamas turtas senamiesčio dalyje, tačiau pašnekovas teigė, kad ne dėl saugumo, o dėl netoli esančios pramoninės zonos.

„Klausimų dėl saugumo iš klientų nebūna. Visur čia panašiai saugu. Dažniausiai klientams rūpi parkingas ir susisiekimas“, - teigė nekilnojamo turto specialistas.

Panevėžyje daugiausia vagysčių 0,5 km spinduliu užfiksuota J. Jablonskio, Utenos ir Nevėžio gatvėse esančiuose pastatų teritorijoje. Vagysčių iš automobilio - Dariaus ir Girėno g. Plėšimų - Projektuotojų ir Kniaudiškių g. Automobilių vagysčių - Ateities g.

Nusikaltimai 500 m atstumu

Straipsnyje pateikti duomenys parengti pagal Nusikalstamų veikų žinybinio registro duomenų žemėlapį (www.ird.lt/nvzrgis/map/). Nurodytu adresu registruojami nusikaltimai, padaryti 500 m atstumu. Koks pastatas slepiasi po adresu (gyvenamasis, pramoninis, biuras) nenustatyta. Duomenys registruoti nuo praėjusių metų sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.

Vilniuje iš statistikos duomenų pašalintas M. Katkaus g. 5 adresas, nes šiam adresui priskiriami visi nusikaltimai, kuriems nebuvo galima suteikti konkrečių koordinačių.

Informatikos ir ryšių departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos aiškina, kad nusikalstamų veikų žinybinio registro duomenų žemėlapyje atvaizduojamos registruotos nusikalstamos veikos (dėl kurių tyrimą atlieka visos ikiteisminio tyrimo įstaigos), t.y. veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

„Žemėlapyje atvaizduojamos tos veikos, kurias galima atvaizduoti geografiniu principu. Pavyzdžiui, veikų duomenys, kurių padarymo vietos koordinatės neužfiksuotos, bet žinoma gatvė, gyvenvietė, seniūnija ar savivaldybė, yra geokoduojami, t.y. tam įrašui suteikiamos koordinatės priklausomai nuo to, kokią informaciją apie vietą turime. Jei yra informacija iki gatvės, tai suteikiama gatvės centro linijos centrinio taško koordinatės, jei gatvės nėra, bet yra gyvenvietė, tada suteikiamos gyvenvietės ploto centro taško koordinatės, jei nėra gyvenvietės, bet yra seniūnija, tada seniūnijos ploto centro taško koordinatės, o jei ir jos nėra, tada savivaldybės ploto centro koordinatės. Veikų, kurių padarymo koordinatės žinomos, žemėlapyje nevaizduojame tiksliai“, - aiškina Informatikos ir ryšių departamentas.