„Todėl kaina, kurią galiausiai jums pasiūlys pirkėjai, gali reikšmingai skirtis nuo teorinės būsto vertės“, – bendrovės pranešime sakė ji.
E. Gudauskienės teigimu, visų pirma būsto vertė priklauso nuo jo vietos ir aplinkos. Ją reikėtų vertinti pagal kelis aspektus.
„Natūralu, kad vertingiausias būstas bus tose miesto ar šalies vietose, kuriose gyventi nori daugiausiai žmonių. Tačiau renkantis labai svarbu vertinti ne tik šiandieninį, bet ir ateities rajono potencialą. Pavyzdžiui, jei šiandien konkreti vieta yra itin paklausi, tačiau akivaizdu, kad ji nėra plėtojama tvariai ir ilgainiui joje ims trūkti tokių svarbiausių patogumų kaip mokyklos, darželiai, parduotuvės, žaliosios zonos, automobilių stovėjimo vietos, galima nuspėti, kad būsto vertė čia ateityje kils lėčiau arba netgi nebeaugs“, – teigė E. Gudauskienė.
Pasak ekspertės, ši taisyklė galioja ir priešingai: pastebėjus erdvę, kuri šiandien dar nėra itin populiari, tačiau turi potencialo ateityje tapti patraukli ir patogi, galima numatyti, kad joje būsto vertė augs itin reikšmingai.
„Tokius pavyzdžius Vilniuje prieš keletą metų stebėjome Naujamiestyje, Stoties rajone. Butų kainos juose ūgtelėjo itin ženkliai ir spėjusieji įsigyti būsto prieš rajonų patrauklumui išaugant yra laikomi padarę itin gerą investiciją. Šiuo metu sparčiausiai veidą keičia ir patraukliais rajonais su patogia infrastruktūra pamažu tampa Viršuliškės ir Šnipiškės. Šioms vietoms keičiantis būsto vertė bei paklausa sparčiau turėtų augti ir jose“, – sakė E. Gudauskienė.
Vertinant vietos patrauklumą, pasak ekspertės, reikėtų atsižvelgti į šiuos svarbiausius aspektus: patogus susisiekimas įvairiais būdais (gatvės, šaligatviai, dviračių takai, automobilių stovėjimo vietos, el. automobilių krovimo stotelės, viešojo transporto stotelės ir kita), aplinkinė paslaugų ir pramogų infrastruktūra (mokyklos, darželiai, parduotuvės, kavinės, sporto klubai, vaikų žaidimų aikštelės ir kita), atstumas iki žaliųjų erdvių (parkų, miškų, vandens telkinių), istorinė ir kultūrinė svarba bei saugumas.
Antras kriterijus, reikšmingai lemiantis būsto vertę, pasak E. Gudauskienės, yra pastato bei buto būklė.
„Itin didelę įtaką daro statinio amžius, todėl natūralu, kad naujesnės statybos būstas yra vertinamas labiau, tačiau tai nereiškia, kad turtui senstant, jis nuvertėja. Norint išlaikyti savo būsto vertę ir ją auginti, svarbu investuoti į savo turtą: jį remontuoti bei renovuoti, prižiūrėti pastato būklę ir neleisti jam irti“, – sakė ji.
„Omberg group“ atstovės teigimu, didžiausią įtaką būsto vertei daro bendrųjų namo konstrukcijų, stogo, sienų būklė, taip pat – vamzdynų būklė. Renovuotas, saugus, šiltas ir kokybišką vandens tiekimą užtikrinantis būstas bus patrauklus pirkėjams net jei pastatas – senas.
„Naujos statybos patrauklumas rinkoje auga ne tik dėl patogumo, ekonomiškumo bei kitų praktinių aspektų, tačiau – ir dėl besikeičiančių vertybinių visuomenės nuostatų, pavyzdžiui, dėmesio tvarumui. Aplinką tausojančios medžiagos ir statybos procesai, žaliosios energetikos sprendimai, vandenį ir energiją taupančios inovacijos ir kiti tvarūs naujos statybos aspektai ilgainiui taps tik dar populiaresni ir didins būsto vertę. Todėl apie tvarių sprendimų diegimą turėtų pagalvoti ir senesnį turtą turintys, bet jo vertę auginti norintys savininkai“, – teigė E. Gudauskienė.
Tarp vertę didinančių tvarumo pavyzdžių – ir žaliųjų zonų kūrimas aplink namus.
Pasak E. Gudauskienės, natūralu, kad būsto vertę lemia jo dydis, įrengimas bei išplanavimas.
„Jau ne vienerius metus didžiausią paklausą rinkoje turi dviejų kambarių butai. Tai – optimalus dydis tiek poroms, tiek – nedidelėms šeimoms, tiek – po vieną gyvenantiems žmonėms. Dviejų kambarių ir maždaug 52 kv. m. dydžio butai naujuose projektuose yra perkami aktyviausiai. Augantis Lietuvos didmiesčių patrauklumas turizmui bei inovatyvūs trumpalaikės nuomos sprendimai taip pat labai išaugino vieno kambario butų patrauklumą.
Stebint pasaulines tendencijas, galima spėti, kad tokių nedidelių būstų paklausa augs ir toliau. Europos ir JAV tendencijos rodo, kad vis daugiau žmonių Vakarų pasaulyje renkasi gyventi po vieną, toks gyvenimo būdas itin sparčiai populiarėja pastaraisiais dešimtmečiais ir jo įtaka jau reikšmingai juntama NT rinkose. Tikėtina, kad netruksime ją pajusti ir Lietuvoje“, – sakė ji.
Didelę įtaką vertei turi ir buto išplanavimas: jei kurį laiką visuomenė norėjo atvirų erdvių, mažiau sienų, sujungtų kambarių, tai karantinas sugrąžino atskirų erdvių, mažesnių kambarių poreikį. Taip pat šiuo laikotarpiu susiformavo ir dar viena ilgalaikė tendencija: darbo kambario ar darbo erdvės poreikis namuose.
„Būsto vertė aktualiausia tampa tuomet, kai norima jį parduoti ar išnuomoti. Todėl svarbu laikotarpį rinktis atsakingai ir vertinti rinkos situaciją. Būsto kainai ir vertei konkrečiu metu įtaką daro ne tik paties būsto būklė ir vieta, bet ir tokie aspektai kaip infliacija, palūkanų dydis, emocinė visuomenės būklė, ekspertų prognozės, šalies ekonominė situacija ir kita“, – teigė E. Gudauskienė.
Pardavimų ekspertė patarė, norint parduoti ar išnuomoti savo turtą, įvertinti aplinkinių sandorių vertes. Tai, kokiomis kainomis yra konkrečiu laikotarpiu parduodamas bei perkamas būstas aplinkiniuose pastatuose, tame pačiame rajone ar net tame pačiame name, yra labai aiškus ir naudingas indikatorius vertei nustatyti.
„Peržiūrėję skelbimus bei pasikalbėję su kaimynais sužinosite ne tik kokiomis sumomis rinkoje yra vertinamas į jūsiškį panašus būstas, bet ir jo patrauklumą pirkėjams – tai padės įvertinti, kaip greitai ir lengvai pavyks parduoti ar išnuomoti būstą bei priimti sprendimus dėl to, kada pradėti pardavimą ar nuomininkų paiešką“, – tikino E. Gudauskienė.