Panevėžyje būsto pasiūlos ir paklausos „žirklės“ yra didžiausios nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo laikų – 10:1. Dešimt pardavėjų kovoja dėl vieno pirkėjo. Dar šių metų pradžioje skirtumas buvo du su puse karto mažesnis – 4 :1.
Lengviausia dabar parduoti, anot pašnekovo, vieno kambario butą. Tačiau rinkai reikia pasiūlyti prieinamą kainą. Dabar protingai elgiasi tie pardavėjai, kurie už tokią prekę prašo iki 100 tūkstančių litų. Tokia šiuo metu ir yra vieno kambario buto vidutinė kaina.
Apskritai šiuo metu populiarus tik tas būstas, kurį galima nupirkti be banko paskolos. Dažniausiai sutaupytos žmonių sumos ir neviršija tų 100 tūkstančių. Vis aiškiau matyti, kad jaunimas ir vyresnio amžiaus žmonės traukiasi iš NT rinkos pirkėjų rato.
„Dabartiniai potencialūs pirkėjai – gerus darbus turintys keturiasdešimtmečiai, – teigė A.Bardauskas. – Dažniausiai jie apsieina be kredito. Prašantieji banko paskolos labai dažnai gauna neigiamą atsakymą. Panevėžyje bankininkai sako: jokių problemų, o iš Vilniuje esančių centrinių komercinių bankų biurų ateina kitoks atsakymas.“
Kainos stabilizuojasi
Kainos Panevėžio miesto ir rajono NT rinkoje, pasak rinkos analitikų, nors dar nėra stabilios, bet jau arti seklumos.
„Nuo praėjusių metų gruodžio butų kainos sumažėjo 30–40 procentų. Mes pavasarį taip ir prognozavome, tačiau tikėjomės, kad kainų mažėjimas šiek tiek atgaivins prekyba. Tačiau taip neįvyko, – paaiškino NTA „Jūra“ direktorius. – Per kitus metus kainos taip stipriai nebekris – tikėtinas 5–10 procentų sumažėjimas.“
Šiuo metu 2 kambarių butas Panevėžyje vidutiniškai kainuoja apie 130 tūkstančių litų: modernus – 160–170 tūkstančių, apleistas – 110 tūkstančių litų. Pernai tuo pačiu metu kainos atitinkamai buvo 180 tūkstančių litų (vidutinė), 220 tūkstančių litų (modernaus) ir 150 tūkstančių (apleisto). Vidutinė vieno kvadratinio metro kaina svyruoja nuo 2500 litų iki 3000 litų. Naujos statybos iš dalies įrengto buto kvadratinis metras kainuoja 3900 litų, o įrengto – 4500 litų.
Populiariausia – žemė
Naujos statybos namai Panevėžyje kainuoja apie 1 milijoną litų, senos – nuo 350 tūkstančių iki 600 tūkstančių litų. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, kainos vidutiniškai sumažėjo 20 procentų. Butų rinka stabtelėjo, o prekyba namais praktiškai stovi vietoje.
„Brangaus turto, o namai ir yra brangiausia visos NT rinkos dalis, be banko paskolos nenusipirksi. Todėl prekyba merdi, – tvirtino A.Bardauskas. – Namus nori įsigyti šimtai mūsų emigrantų ir net turi pradinius įnašus, kurių reikalauja bankai, tačiau kreditų maišas jiems užrištas ir dar užrakintas keturiomis spynomis.“
Emigrantai, nusižiūrėję pirkti namą ir susitarę pardavėjais, iš susitikimų su bankų vadybininkais labai dažnai grįžta įtūžę: jie nemano, kad tai – patikimi klientai.
Vis dėlto NT rinkoje yra viena niša, kurios pardavėjai jaučiasi užtikrinčiau. Žemės sklypai, kad ir kokios jie būtų paskirties, dabar labiausiai perkama NT prekė.
„Žemė liko patraukli investuotojams. Tiesa, kainos ir šioje rinkoje šiek tiek krito – maždaug 15 procentų, – sakė rinkos analitikas. – Namų valdos aras be komunikacijų kainuoja 4,5 tūkstančio– 5 tūkstančius litų. Nusipirkti 5–6 arų sklypą be banko tarpininkavimo gali kur kas daugiau žmonių, nei įsigyti būstą. Yra pirkėjų, kurie neslepia, kad sklypus perka norėdami apsaugoti pinigus nuo infliacijos.“
Prognozuojama, kad ir 2009 metais žemės sklypų rinka bus viena stabiliausių: namų valdos ir žemės ūkio paskirties sklypai gali atpigti 5–12 procentų.
Namų valdas žmonės dažniausiai perka tikėdamiesi apsaugoti savo pinigus, o žemės ūkio paskirties sklypai įsigyjami aktyviai naudoti. Ūkininkai skuba nusipirkti labiausiai ūkininkavimui tinkamas žemes, nes jas medžioja ir spekuliantai – nori perparduoti arba išnuomoti. Šiuo metu žemės ūkio paskirties hektaras kainuoja apie 6 tūkstančius litų, pernai jis buvo 2 tūkstančiais litų brangesnis.
Sodybos – tik turtuoliams
Dar viena NT rinkos dalis – sodybos rekreacijai – dabar taip pat turi savų ypatumų. Pardavimas krito 50 procentų, tačiau liko tie pirkėjai, kurie kišenėje turi pluoštus pinigų. Preliminariai (žodžiu) sudaromų sandorių efektyvumas yra didžiausias visoje NT rinkoje – beveik visi susitarimai virsta pardavimo-pirkimo sutartimis.
„Vėlgi kalbama apie protingas kainas ir turtą, kuris vertas to pavadinimo“, – sakė A.Bardauskas. – Sodybos, anot daugelio rinkos analitikų, domina ne tik verslininkus, bet ir prakutusius ūkininkus, ir gerokai didesnes nei vidutines pajamas gaunančius žmones. Į klausimą, kada grįš laikas, kai sodybą ant ežero ar upės kranto galės nusipirkti beveik visi panorėjusieji, NT ekspertai turi paruošę vienintelį atsakymą: „Vargu ar toks laikas apskritai kada nors pasikartos.“
Tačiau atokiau nuo rekreacinių teritorijų esančios sodybos pinga ir gali patekti į mažiau pasiturinčio pirkėjo pirkinių krepšelį.
Gruodį laukiama krustelėjimo
Tradiciškai vienas palankiausių NT prekybai mėnuo – gruodis ir šiemet nuteikia pesimistiškai. Tiesa, šiokio tokio pagyvėjimo laukiama – svarstoma, kur galėjo nusėsti iš komercinių bankų gyventojų šį rudenį paimti milijardai litų indėlių.
„Akivaizdu, kad milijardus litų indėlių žmonės pasiėmė turėdami vienokių ar kitokių planų. Turbūt pagrindinis jų – gelbėti pinigus nuo nuvertėjimo. Todėl tikėtina, kad dalis pinigų bus investuota į NT, ir gal būt jau šį gruodį, – spėja NTA direktorius. – Net ir numatant tokią įvykių eigą, reikia pripažinti, kad pirkėjas vis dar linkęs laukti, nes mato, kaip senka pardavėjų kantrybė.“
Pirkėjo ir pardavėjo dvikova, anot pašnekovo, dabar primena medžioklę: pirkėjas – medžiotojas, pardavėjas – užgainiotas žvėris.
„Tikri pirkėjai (ne smalsautojai) jaučia, kad pardavėjų kantrybė silpsta, ir medžiote medžioja ypač pavargusiuosius. Vos tik šis ima mažinti kainą ir ypač, jei pradeda kliedėti apie ypatingas nuolaidas ar Kalėdų akcijas, pirkėjas akylai seka jo skelbimus, – tvirtino A.Bardauskas. – Toks pardavėjo „kliedesys“ išduoda, kad jis visiškai palūžęs ir yra lengvai sudorojamas. Dar vienas skelbimas, ir jo prašomą kainą bus galima sumažinti kelis kartus.“