Registrų centro duomenimis, rugpjūtį buvo parduota daugiausiai butų nuo metų pradžios – 2743. Tačiau nors rugsėjį pardavimai šiek tiek sumažėjo, bet skaičius išliko panašus – 2650.
Tiesa, bendrai šių metų sandorių rodikliai prastesni nei praėjusių metų. Kaip nurodo Registrų centras, šiais metais visoje šalyje įregistruota 21,6 tūkst. butų pardavimų – 5,8 proc. mažiau nei 2023 metų sausį-rugsėjį, kai buvo įregistruota 22,9 tūkst. butų sandorių.
„Capital Team“ NT brokeris Tomas Rusakas sakė, kad rugpjūčio mėnesį buvo parduota daugiausiai butų nuo metų pradžios, nes šis mėnuo visada yra populiariausias pardavimų atžvilgiu.
„Rugpjūtis, o ypač jo antroji pusė visada būna gyvesnė pardavimų atžvilgiu, todėl visiškai normalu ir natūralu, kad sandorių kiekis užaugo tiek antrinėje, tiek pirminėje rinkoje“, – komentavo T. Rusakas.
Be to, pašnekovas pastebi, kad didesniam nekilnojamo turto pardavimui įtakos turėjo ramesnis žmonių požiūris į esamą geopolitinę situaciją.
„Taip pat pirkėjų emocinį sprendimą pirkti atlaisvino aiškesnis ECB kelias palūkanų mažinimo politikoje“, – pridūrė T. Rusakas.
Panašią tendenciją pastebi ir kompanijos „Citus“ analizės komandos vadovė Eglė Savostė: „dabar, mažėjant svarbiausią įtaką didelei daliai pirkėjų turinčiai Euribor palūkanų normai, gerėjant įperkamumui nelieka objektyvių rinkos barjerų. Rinkos aktyvumo bangavimų dar gali būti, bet prognozuojame, kad jis po truputį augs“.
„Pirkėjams aktualiausias yra įperkamumas, kuris turėtų toliau gerėti: ne būsto kainos šiuo metu labiausiai įperkamumą riboja, o Euribor (6 mėn. trukmės palūkanų norma, aktualiausia būsto pirkėjams, perkantiems su paskolomis), kuris šiuo metu mažėja ir nuo piko, kai siekė 4,11 proc., sumažėjo iki 3,4 proc. Kitų metų viduryje, prognozuojama, jog Euribor sumažės iki maždaug 2,5 proc.“, – butų įperkamumą komentavo E. Savostė.
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija (LNTPA) vadovas Mindaugas Statulevičius kalbėdamas apie padidėjusį butų perkamumą paminėjo, jog taip nutiko, nes mažėjančios palūkanų normos sutapo su didesne rinkos pasiūla.
„Kai pasiūla rinkoje buvo apie 2000 butų, tai natūralu, kad pirkimas buvo seklesnis, nes pasirinkimas buvo mažas. O šiuo metu pasirinkimas siekia apie 5000“, – kalbėjo M. Statulevičius.
Būstą renkasi pagal kainą
Tomas Rusakas pastebi, kad žmonės būstą renkasi pagal savo finansines galimybes.
„Senesnės statybos ekonominiai butai kainuoja iki 150 000 Eur, o naujesnės iki 250 000 Eur. Keista, bet šiais metais jaučiasi sujudimas ir prabangesnio būsto rinkoje“, – teigė NT brokeris.
LNTPA vadovas paminėjo, jog žmonės dažnai renkasi mažesnio ploto butą, bet norimoje vietoje.
„Perkama vidutinė kvadratūra mažėja, bet kiti komforto elementai išlieka. Būstas turi būti energetiškai efektyvus, taupus, turėti požeminį parkingą“, – kalbėjo M. Statulevičius.
Eglė Savostė sakė, kad populiariausias segmentas buvo ekonominis.
„Šios klasės butų pardavimai šiais metais sudarė apie 56 proc. visų sandorių. Žiūrint detaliau, daugiausia pirkėjų dėmesio sulaukė 2 kambarių butai (45 proc. pardavimų), o pagal kainą daugiausia realizuota būstų, kurių kv. m kaina svyruoja tarp 2800 ir 3200 Eur“, – populiariausią butų segmentą apibūdino pašnekovė.
Taip pat „Citus“ atstovė minėjo, kad pirkėjai ieško išskirtinių būstų pasiūlymų.
„Daugiausiai pasisekimo turi išskirtiniai projektai, siūlantys daugiau vertės nei įprasta jų kainų kategorijoje, esantys – infrastruktūros ir svarbiausių kasdienių poreikių prasme – gerose vietose ir turintys „gamtos dedamąją“ – greta miško, vandens telkinio ir pan.“, – apie klientų norus kalbėjo E. Savostė.
T. Rusakas sakė, jog butų kainos priklauso nuo rajono. Kaip įvardija, miegamuosiuose rajonuose galima rasti būstą tarp 2000-3000 Eur/kv. m, arčiau centro kainos kyla iki 4000-5000 Eur/kv. m, o pačioje centrinėje dalyje gali tekti sumokėti 5000 Eur/kv. m ir daugiau.
„Nemaža dalis rajonų yra šalia vienas kito, todėl sunku išskirti vieną ar kelis. Dažnai ir pirkėjai juos tapatina. Populiariausiais bendrai įvardinčiau centrinę, pietinę ir šiaurinę miesto dalis“, – apie pirkėjų mėgstamiausias miesto dalis kalbėjo ekspertas.
Eglė Savostė pasidalino, kad šiuo metu Vilniuje vyraujanti vidutinė butų kaina siekia 3 362 Eur už kv. m.
„Citus“ atstovė atskleidė, kurie rajonai yra mažiausiai populiarūs: „Šeškinė, Žvėrynas, Antakalnis ir Karoliniškės – juose labai maža naujos statybos pasiūla“.
M. Statulevičiaus nuomone, nekilnojamo turto kainos yra nusistovėjusios ir nebekyla nuo 2022 m., kai prasidėjo karas. Todėl didėjantys atlyginimai ir išaugusi perkamoji galia, sudaro geresnes sąlygas įsigyti naują ir kokybišką būstą.
„Pasižiūrėjus į šalies bendrą vidaus produkto (BVP) augimą, Europoje esame prie lyderių. Pagal vartotojų lūkesčius, kas yra labai svarbu, Lietuva turi teigiamą požiūrį į ekonominę perspektyvą“, – esamą situaciją komentavo M. Statulevičius.
Būsimą būstą renkasi atsakingai
Eglė Savostė per pastaruosius 2,5 m. pastebėjo tendenciją, kad klientai ilgiau ir atsakingiau renkasi sau būstą, kelia aukštesnius reikalavimus.
„Žmonės laukė geopolitinių įtampų sukelto netikrumo sumažėjimo, turėjo lūkestį, kad mažės būsto kainos, dabar laukia Euribor mažėjimo. Su „nauja normalybe“ apsipratome, būsto kainų mažėjimo lūkesčio burbulas išsisklaidė, o Euribor pradėjo mažėti ir prognozuojamas tolimesnis mažėjimas“, – tokio elgesio priežastis pakomentavo E. Savostė.
LNTPA vadovas paminėjo tendenciją, kad žmonės vis labiau nenori patys įsirenginėti būsto.
„Tai yra iš Vakarų atėjusi tendencija, kuri vis labiau plečiasi Lietuvoje“, – sakė pašnekovas.
Taip pat M. Statulevičius atskleidė, kad daugėja žmonių, kurie nori būsto be automobilių stovėjimo vietų, nes šiltuoju sezonu važinėja dviračiais ir naudojasi pavėžėjimo paslaugomis, viešuoju transportu.
„Mes nuolatos turim diskusiją, kad nereikia tiek parkingų, kiek mes jų pastatom“, – sakė pašnekovas.
Rudenį butų kainos išliks stabilios
T. Rusakas mano, kad rudenį kainos turėtų išlikti tokios pat. „Kainos turėtų nesikeisti. Pradžiai turi išsiparduoti tie objektai, kurių pasirinkimas yra. O jis nėra mažas“, – komentavo NT brokeris.
Eglė Savostė pastebi, kad kainos kol kas neturėtų kilti, bet statybos kaštai sparčiai auga.
„Kol kas kainos išliks stabilios: rinkos aktyvumas iš lėto toliau turėtų augti, tačiau kol kas plėtotojai bus linkę taikyti geresnes sąlygas, nors kainų augimui spaudimą daro didėjanti savikaina: brango medžiagos, augo darbo užmokestis, taigi, ir darbų kaina, taip pat atsiranda vis naujų reikalavimų. Remiantis Valstybės duomenų agentūros skaičiuojamu statybos kainų indeksu, SSKI, gyvenamųjų namų statybos elementai brango 18,06 proc.“, – apie NT rinką pasakojo ekspertė.
„Žiūrint šiandieninę situaciją ir tolygų, nors lėtą kainų augimą, toliau didėjantį darbo užmokestį ir numatomus pokyčius reguliavime, kurie įves dar naujus reikalavimus bei augančią pasiūlą, ryškesnio kainų augimo galima laukti jau kitų metų pradžioje“, – pridūrė E. Savostė.
Mindaugas Statulevičius sakė, kad staigaus kainų šuolio nepastebime, nes yra nekilnojamo turto projektų konkurencija.
„Reikalavimai būsto kokybei auga ir jų daugėja – norima aukštos architektūros kokybės. Auga konkurencija dėl sklypų. Šios priežastys lemia, kad sukūrimo kaštai didėja“, – kalbėjo LNTPA vadovas.