Paklausa atsigauna
„Delfi TV“ laidoje „Piniginiai reikalai“ pašnekovai patvirtino, kad Rusijos pradėtas karas Ukrainoje į nekilnojamojo turto rinką Lietuvoje atnešė neapibrėžtumo. Pirkėjai stabtelėjo, pradėjo delsti dėl būsto įsigijimo. Tiesa, sustojimas nebuvo toks, kaip pandemijos pradžioje.
„Mes palyginome su karantino įvedimu, kaip buvo 2020 m. kovo mėn., tai karas vis dėlto sustabdė pardavimus, bet ne taip smarkiai, kaip buvo per karantiną. Nes kai karantiną įvedė, buvo visiškas štilius. Praktiškai visą mėnesį nei vienos sutarties niekas nepasirašė, o šiais metais po karo gerokai sumažėjo naujų preliminarių sutarčių pasirašymas, bet tikrai ne iki nulio. Dabar matome, kad vis kiekvieną savaitę naujų daugiau pasirašoma sutarčių.
Neplanuojame nei vieno projekto pristabdyti, nes matome, kad paklausa praeitais metais buvo tokia didelė, kad ją net reikia pasivyti. Esame pardavę labai daug butų, ir visi kiti vystytojai pardavę daug butų iš brėžinių, kurie dar net nėra pastatyti, tik statybų pradžia ar vidurys. Tai mums net ir nepardavus kelis mėnesius, tris šešis mėnesius, iš principo nieko neatsitiktų“, – kalbėjo „Citus“ įkūrėjas ir savininkas Mindaugas Vanagas.
„Eikos“ plėtros direktorius Martynas Žibūda antrina, kad sustojimas būsto sandoriuose ypač jautėsi pirmą ir antrą karo savaitę.
„Natūralu, kad žmonės stabteli ir galvoja, ką daryti, ar jiems pirkti ar ne. Stebėjome tiek pas save, tiek rinkoje, kad rezervacijos buvo atšauktos. Tie sandoriai, kurie įvyko šį kovo mėnesį, daugiau yra inertiški, tačiau rezervacijos buvo atšauktos ir tai, manau, yra natūralu. Žmonės stabteli ir galvoja, ką daryti.
Ši paskutinė savaitė, matome, kad bent jau srautas mūsų klientų grįžo į sausio mėnesį. Net didesnis. Užpraeitą savaitę matėme skambučių padaugėjimo, o praeitą savaitę turėjome ir vizitų didelį skaičių. Laiko klausimas, kada tie vizitai taps sandoriais. Emocinė būsena po truputį gerėja. Net gana sparčiai gerėja“, – NT pirkėjų nuotaikas komentavo M. Žibūda.
Iššūkis – statybinių medžiagų paieška, kainos auga drastiškai
Šios dienos didžiausias iššūkis yra ne klientų paieška, bet statybinių medžiagų. Kaip pamini M. Žibūda, ypač keblu dėl metalo. Statytojai jau skaičiuoja, kad savikaina bus daug didesnė nei anksčiau prognozuota.
Dėl to daliai pirkėjų gali tekti net primokėti už anksčiau įsigytą būstą iš brėžinių.
„Statybų savikainos augimas yra tikrai didelis ir, panašu, kad jis dar tęsis. Natūralu, kad kai kurie vystytojai, galbūt mažesni vystytojai, neturės iš kur suvaldyti to augimo. Jei tavo statybų savikaina gaunasi tokia ar didesnė nei pardavimo kaina, tai kaip tu gali tada vykdyti šitą sutartį“, – paaiškina M. Vanagas.
Jo teigimu, rasti statybos reikalingų žaliavų tikrai nėra lengva.
„Rusiškų, baltarusiškų medžiagų gal nebuvo labai didelė dalis kaip galutinių produktų, bet sudedamųjų dalių tikrai nemažai. Ypač metalas. Iš tos pačios Ukrainos daug metalo buvo atvežama. Ieškome, tikiuosi rasime“, – sako jis.
M. Žibūda kalbėdamas apie žaliavų kainų augimą išskiria dvi priežastis. Pirmiausia, kaip jis pažymi, metalas ir kitos medžiagos brango dar iki karo dėl sutrūkinėjusių tiekimo grandinių ir energetinių resursų brangimo.
„Absoliučiai viskas brango: ir gipsas, ir metalas, ir mediena, ir laidai. Jau tada buvo galima sakyti, kad kai kurios medžiagos nuo 30 proc. iki kartų pabrango.
Dabartinė karo situacija dažniausiai paveikė metalą, armatūrą konkrečiai. Tai, įsivaizduokit, tokia situacija, esi įsikasęs duobę ir turi pasirinkimą – arba stabdyti statybas, arba iš kažkur gauti to metalo. Negali sakyti, kad tas metalas dingo staiga, tačiau visi supranta, kad didžioji dalis metalo buvo iš Ukrainos, iš ten jau nebegali tiekti, arba iš Baltarusijos, Rusijos. Iš ten nusprendėme nepirkti. Tai net tas metalas, kuris buvo fiziškai Lietuvoje, jis staiga pabrango, nes tiekėjai mato, kad bus poreikis, o staigiai neatsiveši. Buvo situacijų, kai kainos galioja tris valandas. Dalyvavome tam tikruose aukcionuose ir taip mes nusipirkome to metalo į priekį keliems mėnesiams, nes manome, kad po kelių mėnesių ta situacija stabilizuosis.
Situacija yra neįprasta, tiekimo grandinės yra sutrūkinėjusios, žaliavos brangsta, bet mes kol kas nematome, kad atsiliktume nuo sutartinių įsipareigojimų. (…) Esame jau susitaikę, kad savikaina bus didesnė nei mes tikėjomės. Tą mes darysime savo pelno sąskaita“, – teigė „Eikos“ plėtros vadovas.
Kaip skaičiuoja, statybų savikaina dar iki karo augo virš 20 proc., o tolimesnėse prognozėse – tikrai ne mažesnis augimas.
„Konkrečiai metalo kainos, dar kiti atsimena laikus, kai buvo 400-500 eurų už toną. Naujų metų sandūroje buvo apie 700-800 eurų, dabar apie 1,5 tūkst. eurų kaina. Vien tik armatūros. Tai ta banga eina iš paskos ir tikrai brangs beveiks visos medžiagos“, – teigė jis.
Būsto įperkamumas mažės
Dar prieš karą Ukrainoje „kaitusi“ Lietuvos NT rinka neatšals ir dabar. Spaudimą didėti kainoms daro ne tik brangstančios statybos, bet ir sumažėjusi pasiūla, kurios padidinti nepavyks.
„Atsiranda naujas iššūkis, o ką daryti ir kaip tą būsto kainą nustatyti. Apskritai ar parduoti, nes būkime atviri, pernai metais būsto kaina augo pagrinde ne dėl žaliavų augimo, o dėl pasiūlos-paklausos disbalanso. Paklausa buvo daug didesnė nei pasiūla, o ta pasiūla buvo maža, nes negavome statybos leidimų Vilniaus savivaldybėje, ta problema buvo ir tebėra. Prie jos prisidėjo ir tai, kad buvo priimtas įstatymas dėl Žemės nuomos, įsigaliojęs nuo kovo 1 dienos. Jau praėjo mėnuo, niekas negauna statybos leidimų, nes neaišku, kaip mokėti tą mokestį. Kaip jį paskaičiuoti. Nėra poįstatyminių aktų.
Pasiūla nedidėja, būsto neatsiranda, o jei ir šiandien gautume tą statybos leidimą, tada klausimas plėtotojui, o kokią kainą nustatyti, kad ji būtų sąžininga ir nesijaustume apgavę savo pirkėjų, kuris sutinka mokėti X kainą, o po metų pusantrų sakysime nepykite, apsiskaičiavime. Šiai dienai didelės pasiūlos bangos nematau“, – aiškina M. Žibūda ir prideda, kad net ir gavus leidimus naujo būstų projekto per pusmetį neužbaigsi.
M. Vanago teigimu, trumpam stabtelėjusi paklausa gali būti net didesnė.
„Atsiranda tie patys Ukrainos pabėgėliai, kurių dalis laikinai pagyvens, grįš ar išvažiuos kitur, bet tikrai nemaža dalis ir liks. Taip pat kalbama, kad aukštos kvalifikacijos specialistų iš Baltarusijos ir Rusijos, kurie dėl politinių motyvų nori išvažiuoti, skaičiai dideli. Jei bent dalis nusės, tai natūralu, kad paklausa išaugs ir dar padidės.
O bendrai žiūrint reikia susitaikyti, kad infliacija yra nauja mūsų kasdienybė. Dabar mes karo kontekste šiek tiek pamiršome, nebejaučiame, nes karas tikrai svarbesnis dalykas, bet infliacija keliolika proc. milžiniška. Tai nėra vien tik Lietuvos dalykas, tai viso pasaulio dalykas“, – sako jis.
Tad, kaip rodo tendencijos, įperkamumas prastės. M. Žibūdos teigimu, iki šiol jis buvo rekordiškai geras, nes atlyginimai augo sparčiau nei būsto kainos. Tačiau situacija keičiasi.
„Rinka sustojo dėl pasiūlos trūkumo, tą pasiūlą reikia dar tikrai stipriai atnaujinti. Apie kainos kritimą ar amortizavimą galima kalbėti, kai yra rimta konkurencija. Šiai dienai yra rekordiškai žemas laisvų butų sandėlis, šiek tiek virš 2 tūkst. laisvų butų.
Nėra smagu tą sakyti, nes tai veda prie mažiau įperkamo būsto. Ar gali augti 20 proc. kainos? Pernai augo 25 proc., tai statistiškai 530 eurų už kvadratą per metus. Prieš metus galėjot 530 Eur/ kv. m. pigiau nusipirkti būstą. Tai milžiniškas pokytis. Mes tuo visiškai nesidžiaugiame. Tai iššūkis pirkėjams“, – komentavo jis.
M. Vanago teigimu, įperkamumo mažėjimas pasijaus visoje Lietuvoje.
„Kaip ir visose Europos šalyse, sostinėje būstas brangesnis lyginant su regionais, bet brangs visur. (…) Aplinkybės įvairios, bet sakyčiau apie 15 proc. būsto kaina didės“, – teigė jis.
Nuoma brangs, rinka keisis
Pašnekovai pastebėjo, kad daugiau pokyčių laukiama būsto nuomos rinkoje.
„Nuomos kainos auga ir, manau, jei kalbėti apie prastėjantį įperkamumą, tai turbūt atsiveria nauji horizontai nuomojamam būstui. Reikia suprasti, kad tikrai didelė dalis, mūsų skaičiavimais apie trečdalį, yra tų, kurie perka būstą nuomai. Tiek fiziniai asmenys, tiek atsiranda įmonės, fondai, kurie nori tą daryti. Mano įsitikinimu, Vakarų Europoje populiarus nuomojamas būstas, nes įperkamumas prastas.
(…) Šiuo metu tikrai nemažas kiekis pinigų rinkoje, tai žiūrėti, kaip dega akyse ar tarp rankų bėga kaip vanduo, kaip išbėgs 20 proc. per metus, tai vers kažką daryti su tais pinigais ir būstas, istorija parodė, yra saugi santaupų saugojimo vieta. Manau, kad nepaisant to, kad yra karas ir visa situacija, tai laikina ir baigsis, o žmonės turės poreikį investuoti tuos pinigus“, – komentavo M. Žibūda.
M. Vanagas antrino, kad vis daugiau žmonių rinksis nuomą dėl prastėjančių galimybių būstą įpirkti. Jis taip pat pabrėžė, kad nuomos rinka keisis ir dėl stiprėjančio žaidėjo – NT fondų.
„NT fondai perka būstą nuomai, prieš du-tris metus jų praktiškai nebuvo, dabar dėl vieno projekto vedame derybas su penkiais fondais, kurie nori nupirkti kelis šimtus butų. Tai kiekiai dideli ir tas žaidėjas atsiras rimtas, kur paprasčiausiai pakeis rinką. Mums natūraliau bus ne įsigyti, o nuomotis būstą, o laisvas lėšas investuoti į tuos pačius fondus, kurie profesionaliai valdys būstų nuomą“, – teigė jis.