Tačiau ne visi pasyviai stebi kaistančią rinką. Įmonė „Hanner“, atrodo, rado būdą, kaip apeiti Atsakingojo skolinimosi nuostatus ir pritraukti nekantriausių pirkėjų dėmesį – nebereikia kaupti pradinio įnašo būsto paskolai gauti, jeigu planuojamas įsigyti butas yra Arvydo Avulio bendrovės „Hanner“ statomame name, nes pradiniam įnašui galima susitaupyti kelerius metus nuomojantis ketinamą įsigyti būstą. Taip tarsi apeinami Atsakingojo skolinimosi nuostatai, kurie suponavo mintį, kad būsto pirkėjas turėtų turėti pradinį įnašą. Tačiau tuo pat metu reikia pripažinti, kad tai nėra toks tragiškas būdas, kaip imant paskolą iš banko pradinį įnašą finansuoti iš greitųjų paskolų. Pasak Lietuvos banko atstovų, toks sprendimas Atsakingojo skolinimosi nuostatų neapeina, nes sudaroma trišalė sutartis su „Swedbank“, vadinasi, bankas bus atsakingas už visą riziką. Ir nors viskas skamba labai gražiai, norėtųsi priminti ponams bankininkams, kad atsakingojo skolinimosi politika buvo patvirtinta ne kaip nuobodžių biurokratų pastangos sutrukdyti A. Avuliui pastatyti kuo daugiau butų, o kaip priemonė, aušinanti NT rinką, nes jos tikslas – priversti pirkėją gerai pagalvoti prieš priimant sprendimą. O dabartinis finansinis sprendimas tarsi tokio galvojimo būtinybę eliminuoja, taigi būtų gerai suprasti, kam tada apskritai lieka ta nuostata apie pradinio įnašo būtinybę.
Anksčiau viliojo dešrelėmis, dabar – nuoma
Į finansinės būties klausimus tegul atsako Lietuvos bankas, o mūsų žurnalo redakciją labiau domina, kodėl būtent dabar „Hanner“ pateikė pasiūlymą, keičiantį žaidimo taisykles. Juk nuo Lietuvos banko patvirtintų Atsakingojo skolinimosi nuostatų praėjo beveik dveji metai. Labiausiai tikėtina, kad tai susiję su kiek atslūgusia euforija dėl euro įvedimo ir rinką užplūstančių naujų NT projektų gausa. Kaip teigiama, artimiausiu metu Vilniuje atsiras dar iki 4,5 tūkst. naujų butų. Todėl nenuostabu, kad artėjant staigiam pasiūlos padidėjimui reikia ieškoti inovatyvių sprendimų. Tik keista, kad toks gudrus tik A. Avulis – su „Swedbank“ jis sukūrė puikų atidarytuvą. Tikėtina, kad tai padės „Hanner“ išvengti NT pasiūlos kamščio.
Beje, šis sprendimas buvo ir puiki reklama, nes apie jį parašė daugybė žiniasklaidos priemonių, taigi idėja tikrai verta milijono. Nors labai keista, kad analogiškos idėjos nepuolė įgyvendinti ir kiti rinkos dalyviai. Tai leidžia įtarti, kad arba tose sutartyse, kurias pasirašo pirkėjai, mažomis raidėmis parašyta kažkas nelabai džiugaus, arba kažkodėl kitiems NT projektų vykdytojams bankai nėra tokie maloningi. Žinoma, yra galimybė, kad kitų vykdytojų statomi butai ir taip graibstomi dar nepastatyti, tačiau ši versija nelabai tikėtina. Registro centro duomenimis, šių metų pradžioje NT rinka susitraukė – užfiksuota vos ne puse sandorių mažiau nei ankstesniais metais. O NT rinka plėtojasi toliau ir būstų skaičius, bent jau Vilniuje, sparčiai auga.
Tai, kad ieškoma būdų, kaip išjudinti pardavimą, yra logiška, tik šį sykį būdai kiek inovatyvesni nei po 2008 m. krizės, kai rinka beveik numirė ir pirkėjai į ją buvo viliojami muzika, saldainiais ir ant grotelių čirškinamų dešrelių kvapu. O ką jau kalbėti apie nuolaidas ir pasiūlymus n laiko nemokėti šildymo sąskaitų. Šiandienis viliojimas atrodo net blankiai – per dvejus metus mokant nuomą už būstą, kurį ketinama įsigyti, sutaupoma 15 proc. pradinio įnašo ir tada atsiveria durys „Swedbank“ paskolai.
Gudrutis išsisuks, o ką darys lėtapėdžiai?
Taigi, tikėtina, kad A. Avulio planas bus sėkmingai įgyvendintas ir jis greičiau nei kolegos išparduos butus. O kas laukia lėčiau mąstančių statybos sektoriaus atstovų – atsakyti nesunku. Nepaisant tam tikros perprodukcijos, vis dėlto didžiausia tikimybė, kad dramatiškos situacijos NT rinkoje nebus ir kainos nekris. Tikėtina, kad NT projektų vykdytojai verčiau ilgins pardavimo procesą, o ne mažins kainas. „NT projektų vykdytojai nėra pasiskolinę iš bankų ir niekas jų neveja kuo greičiau parduoti būstą ir mažinti kainas. Paklausos trūkumas dar nelemia kainų kritimo“, – teigia SEB banko vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda. O tolesnė rinkos plėtra priklausys nuo to, ar perspektyva, jog kaina gali kilti, bus labai toli, ar vis dėlto 2016 m. pradžioje paklausa ir vėl šoks į viršų.
Sprendžiant iš didžiųjų NT projektų vykdytojų elgesio, susidaro įspūdis, kad jie tiki karštesniu scenarijumi, nes ruošiasi daugiau investuoti. Neseniai paskelbta, kad „MG Valda“ šiais metais investuos dar apie 40 mln. eurų į projektus Užupyje, Antakalnyje ir kituose prestižiniuose rajonuose. Bendrovė „Eika“ paskelbė apie 12,5 mln. eurų siekiančias investicijas šiais metais ir, kaip teigiama, jau dabar siūlo 77 proc. daugiau naujų būstų nei praėjusiais metais. Vien šių faktų turėtų užtekti, kad būtų galima neabejoti, jog rinkos senbuviai tikisi naujo NT pirkimo bumo. Beje, Vilniuje tai gali būti visai realu. Nors tokia žinia nebūtų labai gera pirkėjams.
NT projektų vykdytojams – pelnas, jaunoms šeimoms – palūkanos
Tai, kad Vilniuje gali sparčiau augti būsto kainos ir jo pirkimas, rašėme jau ne kartą, o prieš metus prognozavome, kad jei nebus įvestas NT mokestis, kainos per trejus metus Vilniuje pakils apie 20 procentų. Tokias prognozes grindėme visų pirma tuo, kad nors NT projektų vykdytojai dažniausiai trinasi su nomenklatūra, augančiam jų pardavimui didžiausią teigiamą įtaką turi tai, kad Vilniuje pastaruoju metu ypač sparčiai augo gerai mokamų darbo vietų skaičius. Jas kūrė Vakarų bendrovės – dažniausiai perkėlė į Vilnių savo aptarnavimo centrus. Kadangi šis procesas tikriausiai tęsis ir artimiausius porą metų, tai bus vienas svarbiausių veiksnių, kurie skatins pardavimo ir kainų augimą.
Kaip blogą žinią vertiname tai, kad jaunos šeimos, tikėtina, permokės už būstą, nes dažniausiai, kai nėra NT mokesčio, vidutinė NT kaina išauga, o mokestį įvedus – sumažėja. Taip atsitiko Latvijoje – įvedus NT mokestį būsto įperkamumas išaugo beveik ketvirtadaliu. Taigi, jaunai šeimai perkant būstą Rygoje šiandien reikia sumokėti nuo 20 iki 30 proc. (priklauso nuo rajono, kuriame perkamas būstas) mažesnę dalį savo pajamų nei prieš įvedant NT mokestį. Vadinasi, pirkdami Rygoje apie 100 tūkst. eurų kainuojantį butą latviai sutaupys pinigų, jų užteks mažiausiai 100 metų mokėti NT mokestį, o jei sutaupyti pinigai bus investuoti, tai ir 200 metų.
O Lietuvoje visuotinio simbolinio – apie 0,2–0,4 proc. siekiančio – NT mokesčio, kuris per porą metų koreguotų kainas, nebus. Atsižvelgiant į didžiausių NT bendrovių akcininkų Roberto Dargio, Dariaus Mockaus ar Arvydo Avulio įtaką, tai beveik neįmanoma. Todėl prognozuotume, kad iš tiesų per trejus metus rinka turėtų patirti lengvą šuolį, kaip ir jaunų šeimų mokamos kainos už kvadratinį metrą vidurkis. Na, bet jau du pelno generavimo centrų ir politikų palaimintus NT šuoliukus išgyvenome, tad išgyvensime ir trečią.
Iš kur tiek grynųjų perkant NT
Mūsų redakciją jau seniai domino informacija, susijusi su tuo, kad pastarųjų metų butų pardavimo statistika Lietuvoje rodo, jog daugėja žmonių, kurie būstą perka nuosavomis lėšomis, tai yra be banko paskolų. NT įmonės „Eika“ statytus butus pernai nuosavomis lėšomis įsigijo beveik du trečdaliai, tai yra 62 proc., pirkėjų. Panaši statistika fiksuojama ir šių metų pradžioje. Nusprendėme šia tema pakalbinti žinomiausius Lietuvos ekonomistus. Gal jie žino, iš kokių bankų lietuviai traukia pinigus, už kuriuos perka butus ir namus?
