Rugpjūtį visoje Lietuvoje gyvenamųjų namų pardavimai smuko pirmą kartą nuo 2013 m. sausio, jų per mėnesį parduota 780, ir tai yra 11 proc. mažiau nei pernai tuo pat metu. Iki šių metų rugpjūčio kas mėnesį individualių namų pardavimai nors ir pamažu, bet augo.
Butų pardavimai smuko pirmą kartą nuo 2012 m. rugsėjo. Šių metų paskutinį vasaros mėnesį parduoti 2 454 butai, o tai yra 6 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu.
„Tai nėra pirmas toks butų ir apskritai būsto pardavimų smukimas, tačiau jis ypatingas tuo, kad pastaruosius trejus metus Lietuvos NT rinka pasižymėjo dideliu optimizmu, t.y. nuolat ir sparčiai augusiu parduotų būstų skaičiumi, šiemet priartėjusiu prie ikikrizinių aukštumų“, - specialiai DELFI prašymu pateiktus duomenis komentavo Registrų centro atstovas spaudai Aidas Petrošius.
Toks pokytis rinkoje gali būti paaiškinamas dvejopai: arba netipiškai ryškiu sezoniškumu, kuris bus kompensuotas kitais mėnesiais, arba išsikvėpusiu rinkos dalyvių optimizmu.
„Mūsų specialistų vertinimų, šiemet išskirtiniais mėnesiais buvo kovas – birželis, tada buvo investuojama daugiausiai sukauptų grynųjų pinigų. Sunku įvertinti, ar tai - šešėliniai pinigai, ar sunkiai uždirbti, bet nelaikyti bankuose, tačiau tuo metu gana aktyviai buvo kalbama apie euro įtaką NT kainoms. Patvirtintus oficialų lito ir euro keitimo kursą, visi mitai išnyko, dėl to, manau, pasikeitė ir žmonių elgesys, kuris dabar atitinka ilgalaikes rinkos tendencijas“, - sako jis.
Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas vardija, jog rugpjūčio rezultatams įtakos turėjo ir daugiau veiksnių.
„Rugpjūčio statistiką reikėtų vertinti kaip rezultatų kompleksą: po ilgos krizės ir diržų veržimo politikos, visi taupėme, o kai prieš metus įmonės ir gyventojai pajuto, kad turi daugiau pinigų, pagerėjo jų lūkesčiai ir padidėjo investicijos į NT. Be to, padaugėjo jaunų žmonių, gavusių darbo užsienio bendrovėse ir ėmusių būsto paskolas, ypatingai Vilniuje. Dabar, manau, pajutome, kad baigėsi užsienio bendrovių vykdoma darbuotojų paieška, euro įvedimui taip pat pasiruošta, tad nepuolama investuoti į NT“, - komentuoja D. Gedvilas.
Dar viena priežastis, paskatinusi investuoti į NT, yra palyginti nedidelės indėlių palūkanos. Lietuvos banko duomenimis, gyventojų indėlių portfelis pamažu traukiasi. Šiemet liepą jis sudarė 28,36 mlrd. Lt, kai pernai tuo pat metu – 30,36 mlrd. Lt.
Blogiausia, kas nutiks statytojams: teks mažinti kainas
Jei šių metų NT pardavimo statistika toliau rodys sumenkusį gyventojų susidomėjimą šiuo turtu, NT statytojų gali laukti liūdnos dienos, nes už pastatytus, bet neparduotus butus bei namus reikės mokėti NT mokestį. Atitinkamai, tai reikštų neplanuotas išlaidas ir spaudimą mažinti kainas.
Pusę lupų butų NT specialistai užsimena, kad butų rezervacijos vyksta vangiau, tačiau tai patvirtinti vengia.
„Reikėtų kalbėti ne puse lūpų, o pilna burna: kai po krizės NT rinka ėmė stabilizuotis, 2012 -2013 m. plėtotojai sakydavo, mes per mėnesį parduodame 5 butus ir tai buvo geras rezultatas. Pastaruoju metu jie parduodavo po 15 butų iš to paties projekto, tad akivaizdu, kad tiek užaugus, o vėliau vėl apimtims sumažėjus, kyla noras susimąstyti, kas gi atsitiko. Aš tai aiškinu paprastai, žmonės, kurie skubėjo apsipirkti, tai padarė“, - paaiškina M. Kulbokas.
Pasak jo, naujai pastatytų butų rezervacijų gali mažėti ir dėl didėjančios konkurencijos: ypač Vilniuje padaugėjo naujų NT projektų. Kai daugiau projektų, atitinkamai, kiekvienas jų sulaukia mažiau pirkėjų.
Bendrovės „Newsec“ duomenimis, sostinėje išplėtotuose projektuose yra daugiau nei 500 neparduotų butų, plėtojamuose projektuose - dar apie 2,5 tūkst.
„Šiems butams parduoti reikės apie 1,5 metų, kai naujai ruošiamuose projektuose planuojama pastatyti dar apie 2,7 tūkst. butų, - skaičiuoja M. Kulbokas. - Dabar reikia labai atidžiai vertinti, ką ir kur statyti. Išskirčiau du plėtotojų tipus: vieni yra profesionalūs, iš kurių nei pusę lūpų, nei pilna burna neišgirsite panikos elemento, nes jie patys deklaravo, kad prieš pusmetį rinkoje buvo nenormali situacija, kiti yra pirmojo projekto plėtotojai, čia matyčiau daugiau pavojaus.“
Specialistas mano, kad Vilniuje yra 10-15 padidintos rizikos projektų. Iš viso sostinėje vykdomi 33 NT projektai.
Tokią nuomonę patvirtina „Resolution“ gyvenamojo nekilnojamojo turto grupės vadovas Darius Ringaitis: „Manau, kad apie 30 proc. Vilniuje vykdomų projektų gali būti neužbaigti arba baigti nesėkmingai“.
Lietuvos statybininkų asociacijos vadovas ramina, jog nerimo dėl neparduotų butų yra visuomet, tačiau verslo rizikos yra įvertintos.
„Paprastai NT projektai yra vykdomi su bankiniais resursais, tad tiek statytojai, tiek bankai yra pasimokę. Manau, kad skaudžių pamokų nebus. Baimių ar rizikų yra visuomet: galima politinė krizė ar energetinis šokas, kai žmonės ims keltis iš didelių butų į mažesnius, nes negalės sumokėti šildymo sąskaitų. Abejoju, kad net ir pačiu blogiausiu atveju NT krizė galėtų pasikartoti“, - teigė jis.
„Turimi duomenys leidžia pakankamai užtikrintai teigti, jog žemų NT kainų medžiotojai net ir pesimistiškiausio scenarijaus išsipildymo atveju neturėtų tikėtis žymaus būsto kainų smukimo. Pesimistinėmis prognozėmis grindžiami būsto kainų raidos scenarijai numato trumpalaikius kainų svyravimus, tačiau kur kas labiau tikėtinas pakankamai stabilių kainų ir pastebimai mažesnės pasiūlos scenarijus, iš kurio pirkėjai vargu ar laimėtų“, - komentavo A. Petrošius.
NT specialistai ragina atidžiai stebėti artimiausių mėnesių NT rinką ir tolesnes prognozes grįsti sandorių duomenimis, o ne baimėmis.