Pardavėjai renkasi nuomą
„Prekyba NT apmirusi. Iš esmės ji ištikta komos. Praėjusių metų pabaigoje jau atrodė, kad blogiau negali būti, tačiau pardavimas, palyginti su 2008-ųjų gruodžiu, krito net 50 procentų, – sakė NT agentūros „Jūra“ savininkas Audrius Bardauskas. – O jeigu prisimintume „tolimąjį“ praėjusių metų pirmąjį ketvirtį, dabar pirkėjų sumažėjo net 80 procentų.“
Tiesa, jei visi pirkėjais prisistatantys ir parduodamu turtu besidomintys žmonės ne tik smalsautų, o derėtųsi ir pirktų, rinkos nuopuolis būtų maždaug perpus mažesnis. Tačiau kol kas pirkėjai nusiteikę tik smalsauti.
„Daugelis jų įsitikinę, kad vėliau įsigis turto pigiau, nes mano, kad žmonės neatlaikys palūkanų naštos ir bus priversti pusvelčiui parduoti bankams įkeistą būstą. Panevėžyje labai populiari nuomonė, kad didžioji dalis dabar NT pardavinėjančiųjų priklauso būtent tai kategorijai gyventojų“, – teigė A.Bardauskas.
Gal mažesnių kainų laukiantieji ir nepraloš, tačiau ne dėl tos priežasties, kuri jiems atrodo labiausiai pagrįsta. Kol kas parduodamo įkeisto bankams turto dalis bendroje Panevėžio NT rinkoje yra labai maža – siekia vos kelis procentus. Lietuvoje tik 10 procentų šeimų turi paskolas. Ir tai nėra ta kritinė masė, kuri nepalankiai susiklosčius situacijai galėtų sukelti tikrą kainų griūtį NT rinkoje.
„Kainos antrajame šių metų ketvirtyje iš tiesų dar gali kristi, jei pirkėjų lūkesčiai liks tokie negatyvūs. Jos, ko gero, kristų apie 10 procentų, – tvirtino NT ekspertas. – Tačiau matome ir kitas tendencijas. Vis daugiau NT pardavėjų atsisako dalyvauti paskutinės minutės pasiūlymo žaidime. Nusivylę kainomis pardavėjai laikinai traukiasi iš rinkos. Todėl būsto pasiūla ne tik nebedidėja, bet ir šiek tiek smunka.“
Būtent dėl to Panevėžyje paskui NT pardavimo kainas žemyn nėrė ir NT nuomos kainos. Ketinimų parduoti NT atsisakę žmonės metėsi į gretutinę rinką, ir kainas joje per pastarąjį pusmetį sumažino perpus.
Medžioja prabangų būstą
Aukštaitijos sostinės, kaip ir apie visos šalies, NT rinkoje galima matyti ir nišų, kurias mažiausiai paveikė ekonominė, finansų ir kreditų krizė.
NT rinkoje naujos žaidimo taisyklės – šiuo metu tikrą pirkėją galima atpažinti iš jo automobilio, aprangos ir elgesio. Išretėjusioje jų armijoje iš esmės liko tik pasiturintys ir turtingi panevėžiečiai. Jų taikiklis – būstas prestižiniuose miesto rajonuose.
Geras pajamas gaunantys ir nemenkų santaupų turintys žmonės šiuo metu sudaro net 80–90 procentų visų Panevėžio NT pirkėjų.
„Pagrindiniai rinkos dalyviai taip pat sprendžia tą patį klausimą – laikas pirkti ar dar verta palūkėti. Vis dėlto dažniausiai nutariama pirkti, nes kamuoja nerimas, kad rinkoje išskirtinį ir šiek tiek atpigusį turtą medžioja ne jis vienas, – sakė A.Bardauskas. – Būsto prestižiniuose rajonuose ir apskritai prestižinio būsto kainos krito keturis kartus nei vidutiniškai rinkoje. Prabangos rinkoje būsto medžioklė trunka kelerius, o kartais – ir dešimtis metų.“
Praėjusio amžiaus trečiajame dešimtmetyje Lietuvos žydai turėjo posakį: „Geriausia investicija nuo įvairių negandų – į auksiuką ir mūriuką“. Tą patį galima taikyti ir šių laikų prabangaus NT rinkos dalyviams. Be to, daugelis prakutusių panevėžiečių ne vien siekia investuoti, bet ir įsigyti savo socialinį statusą atitinkantį būstą.
„Daugelis jų yra nusižiūrėję pirkti, jei ne konkretų būstą, tai bent konkretų rajoną, kur norėtų gyventi, – teigė NT specialistai. – Panevėžyje 80 kvadratinių metrų ploto būstas vidutiniškai kainuoja 200 tūkstančių, bet mes turime klientų, kurie už tokį gyvenamąjį plotą pasiryžę pakloti per 300 tūkstančių litų su sąlyga, kad jį mes rasime prestižiniame rajone.“
Geros ir blogos vietos
Turtingi žmonės Panevėžio prestižinėmis vietomis laiko Laisvės aikštę ir jos prieigas, taip pat Kranto gatvę ir nedidelius Respublikos ir Vasario 16-osios gatvių ruožus.
„Šiose miesto vietose būstą visada pirkdavo turtingi miestiečiai – teisininkai, pramonininkai ir verslininkai. Ir dabar perka tie, kurie nori įsigyti turto čia ir tik čia, – aiškino A.Bardauskas. – Ir atsiradus progai įgyvendinti svajonę jie neilgai svarsto.“ Į klausimą, kada grįš laikas, kai būstą prestižiniame rajoje ar įrengtą sodybą ant ežero ar upės kranto galės nusipirkti beveik visi panorėjusieji, NT ekspertai turi vienintelį atsakymą: „Vargu ar toks laikas apskritai kada nors pasikartos.“
Šiuo metu būstas visiškai nepaklausus (ir ne tik tarp pasiturinčiųjų) Nevėžio, Prekybos, Radviliškio, Vilties ir Staniūnų gatvėse. Pirkėjai rauko nosis nuo pasiūlymų pirkti tuose rajonuose butą, net jeigu kainos ir gerokai mažesnės už šiuo metu esančias vidutines. Jeigu ir atsiranda pageidaujančiųjų ten įsigyti butą – tai tik mainais į automobilius ar žemės ūkio techniką.
„Skalbyklė“ irgi neveikia
Prieš dvi savaites kilus ažiotažui dėl galimo lito devalvavimo, paleista antis skraidė po Lietuvą gana sėkmingai – žmonės puolė keistis litus į eurus. Būta pranešimų, kad šalies didmiesčiuose šiek tiek padaugėjo NT sandorių.
Panevėžyje jų nepadaugėjo. Tiesa, NT agentūros sulaukė dvigubai daugiau skambučių. „Kai kurie skambinusieji, sprendžiant iš balso, buvo labai susijaudinę. Atrodė, kad tuoj ims ir atlėks su pinigais, – pasakojo NT „Jūra“ savininkas. – Tačiau pirkėjai susitvardė, lyg įrodydami, kad tiki litu arba tiesiog santaupas litais bankuose iškeitė į eurus.“
Kad ir pirkėjams, o labiausiai šešėlinio verslo atstovams, gali ateiti neramus laikas, „Verslo vartams“ prieš pusmetį yra sakęs ir banko „DnB Nord“ prezidento patarėjas Vadimas Titarenka. Vienas iš greitų nešvarių pinigų plovimo (legalizavimo) būdų – investuoti į nekilnojamąjį turtą ir sandoriuose nurodyti netikras pirkimo-pardavimo sumas.
Kalbant apie pinigų plovimą, pasak rinkos analitikų, reikia turėti omenyje, kad šešėlinėje rinkoje dažniausiai dirba aukščiausio lygio profesionalai, jie turi patarėjų visais klausimais. Tai pasakytina ir apie investicijas į nekilnojamąjį turtą – bet ko jie neperka.
Pagrindinis, o gal ir vienintelis, „šešėlinių“ taikinys, anot pašnekovo, – senesnės statybos būstu ir žemės sklypais prekiaujantys fiziniai asmenys. Šešėlinės rinkos atstovai taikosi į turtą, kuris apsaugos jų pinigus nuo nuvertėjimo – tai gali būti tas pats būstas, kurio ieško legaliai daug pinigų užsidirbusieji – t. y butas prestižiniuose rajonuose, sodybos rekreacinėse zonose, namai priemiestyje ar mažesniuose miesteliuose.
Įvairiais skaičiavimais, šešėlinė ekonomika, nepaisant įvairių valstybės jėgos ir vyriausybinių struktūrų pastangų, vis dar pumpuoja šimtus milijonų litų. Šiandien Lietuvoje šešėlinei ekonomikai priskiriama 20–25 procentai viso sukurto bendro vidaus produkto (BVP). Prognozuojamas šių metų Lietuvos BVP siekia per 110 milijardo litų. Minėti 20–25 procentai sudarytų 23–28 milijardus litų.