Nuo 1996 metų reikalavimas įrengti dūmų detektorius taikomas visiems statomiems, rekonstruojamiems ir renovuojamiems būstams, tačiau senesnių būstų savininkams šis reikalavimas atsiranda tik šiemet, nuo gegužės 1 d.
Šiuo metu dūmų detektorius turi tik 16 proc. šalies gyventojų. Ugniagesiai sako, kas detektorių kaina siekia 5 – 15 eurų, tačiau smarkiai išaugus paklausai – didėja ir kainos.
DELFI rašė, kad nuo metų pradžios, kai kuriose parduotuvėse dūmų detektorių pardavimai išaugo net 25 kartus. Prekybos vietose, kuriose prekiaujama dūmų detektoriais, galima nesunkiai pasimesti, kokį pirkti – kainos svyruoja nuo 5 iki 50 ar net daugiau eurų. Specialistas tvirtina, jog iš esmės nesvarbu, kokį pasirinksite, svarbiausia, jog jis atliktų savo funkciją.
Dūmų detektoriai gali padėti išgelbėti ne tik žmonių turtą, bet ir gyvybę. Pernai namuose nakties metu žuvo 54 žmonės. Manoma, kad visuose būstuose įrengus dūmų detektorius ir tinkamai juos prižiūrint žmonių žūčių Lietuvoje sumažėtų apie tris kartus.
Kaip dūmų detektorius pasirinkti, taisyklingai įrengti pataria Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas. Detektorių įrengimą reglamentuoja Bendrosios priešgaisrinės saugos taisyklės.
Kokiose patalpose ir kiek signalizatorių įrengti?
Gyvenamajame būste (kiekviename aukšte) turi būti įrengtas bent vienas autonominis dūmų signalizatorius.
Tai yra minimalus reikalavimas, tačiau dūmų plitimą riboja įvairios pastato konstrukcijos (sienos, durys, perdangos ir panašiai). Todėl siekiant jautresnio dūmų aptikimo, rekomenduojama šiuos prietaisus įrengti kiekvienoje patalpoje, kurioje žmonės miega, ir koridoriuose arba bendrose erdvėse prieš miegamuosius.
Nerekomenduojama autonominių dūmų signalizatorių įrengti virtuvėje ar tose vietose, kur gali išsiskirti garai.
Kaip parinkti tinkamą vietą?
Įrengiant autonominius dūmų signalizatorius būtina vadovautis gamintojo instrukcija. Žinant tai, kad karšti dūmai kyla į viršų ir pirmiausiai kaupiasi palubėje, šie prietaisai turėtų būti montuojami ant lubų.
Kaip prižiūrėti dūmų signalizatorius?
Kad autonominiai dūmų signalizatoriai patikimai veiktų, svarbu periodiškai patikrinti jų veikimą, paspaudžiant testavimo mygtuką.
Jeigu šie prietaisai yra su keičiamais maitinimo elementais, juos reikėtų keisti kas metus.
Reikėtų atkreipti dėmesį, kad dulkės ir nešvarumai mažina signalizatoriaus jautrumą, todėl reikėtų neužmiršti nuvalyti dulkes.
Kokį signalizatorių pirkti?
Renkantis autonominį dūmų signalizatorių, reikėtų atkreipti dėmesį, kad jis būtų sertifikuotas, tai yra, paženklintas CE ženklu, tai užtikrins, kad įsigijote kokybišką daiktą.
Signalizatoriai gali būti su keičiamais maitinimo elementais arba su integruota baterija, kurios nereikia keisti visą prietaiso tarnavimo laikotarpį (pavyzdžiui, 10 metų).
Signalizatoriai su keičiamais maitinimo elementais yra pigesni, tačiau reikalauja daugiau priežiūros (kas metus būtina keisti maitinimo elementus). Todėl autonominius dūmų signalizatorius galima rinktis, atsižvelgiant į savo poreikius ir galimybes.
Detektoriai būna dviejų tipų
Nors visi dūmų detektoriai atlieka tą pačią funkciją, jų viduje montuojami skirtingi jutikliai – optiniai ir joniniai.
Joniniai jutikliai turi elektrodus, kuriais keliauja neigiamą krūvį turintys jonai. Dūmai trukdo jiems laisvai judėti, jutiklis fiksuoja jonų srauto sulėtėjimą ar visišką pertrūkį. Joniniai jutikliai – patys tiksliausi, o jų jautrumą galima reguliuoti. Tokie montuojami brangiausiuose dūmų detektoriuose.
Detektoriaus signalizacija pradeda veikti tada, kai tarp šių elementų patekę dūmai ima užstoti šviesą ir sumažina spindulių pralaidumą.
Pradžioje baudos simbolinės
Ugniagesiai sako, kad jeigu priešgaisrines saugumo taisykles šiurkščiai pažeidžiantys gyventojai kels pavojų kaimynų saugumui ir nenorės bendradarbiauti su ugniagesiais, pareigūnai į tokius būstus žada patekti su teismo pagalba.
Pirminė bauda už detektoriaus neįrengimą – penki eurai, tačiau ugniagesiai nelinkę bausti ir labiau tikisi žmonių sąmoningumo.
„Visoje Vakarų Europoje tai norma, ten sankcijos didžiulės ir niekam klausimų nekyla. Mes irgi norime pakelti žmonių savisaugos kultūrą, sąmoningumo jausmą. Žmonės sugeba rasti lėšų prašmatniam televizoriui, kompiuteriui, tačiau nedaug kainuojančiomis saugumo priemonėmis nepasirūpina“, – apie naująjį reikalavimą kalbėjo Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos viršininkas Jūris Targonskas.
Negailestinga statistika
Praėjusiais metais miestuose žuvo 52 gyventojai, miesteliuose ir kaimo vietovėse – 51. Daugiausia žmonių žuvo Kauno (20 gyventojų) ir Šiaulių (20), mažiausiai – Tauragės (2) ir Telšių (2) apskrityse.
Daugiausia žmonių praėjusiais metais žuvo šeštadienį (19 gyventojų) ir sekmadienį (21), nuo 8 iki 22 valandos (56), pirmoje mėnesio pusėje (2-ąją ir 14-ąją mėnesio dieną žuvo po 7).
38 gyventojai žuvo dėl neatsargus rūkymo, 19 – dėl neatsargaus žmogaus elgesio su ugnimi, 14 – dėl pašalinio ugnies šaltinio, 13 – dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų, 12 – dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei gedimų, po du – dėl elektros įrangos įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimų, dujų, žibalinių, benzininių įrenginių, prietaisų eksploatavimo pažeidimų bei gedimų, po vieną – dėl sprogimo bei žaibo iškrovos. Vieno gyventojo žūties priežastys tikslinamos.