Šiuo metu rinkoje vyrauja dvi nuomonės:
Viena iš jų ignoruoja dabar rinkoje vykstančius paklausos ir pasiūlos pasikeitimo dėsnius, teigdami, kad mes esame ne JAV ir mums negresia niūrus NT rinkos likimas. Yra ir kita nuomonė, kurią labiausiai palaiko Lietuvos pesimistai, teigiantys, kad kainos dar tik pradėjo kristi, o kritimas esą užsitęs metus ar dar daugiau.
Čia, greta viso to, dar pradedama kalbėti apie taip visų mėgstamą, bet niekieno nesuprantamą lito devalvaciją.
Jei įsiklausytume į pesimistus, mums kyla klausimai: 1. Kaip kainos gali dar kristi, jei jos ir taip jau priartejo prie kainų lygio, kuris buvo beveik prieš du metus?
2. Kaip kainos apskritai gali kristi, jei Lietuvoje yra fiksuojama dviženklė infliacija?
Tai – retoriniai klausimai, į kuriuos tikriausiai nereikia atsakymų. NT rinka, kaip ir visa kita, yra vedama paklausos ir pasiūlos.
Kai paklausa didelė, parduodamo NT kaina irgi didelė. Kai paklausa sumažėja, sumažėja ir NT kaina. Tai yra elementarūs ekonominiai dėsniai. Kad ir kaip nesinori piršti savo nuomonės, bet JAV paskolų krizė, nuolatiniai naftos kainos svyravimai, ir to pasekoje didėjančios kuro, komunalinių paslaugų kainos, eksploatacinių išlaidų, susijusių su nekilnojamuoju turtu, augimas neduoda pagrindo manyti, kad situacija gali greitai pagerėti.
Bet teigti, kad nekilnojamojo turto rinka visiškai nesivysto, taip pat nevalia. Ji keičia savo pavidalą, šioje rinkoje atsiranda naujos tendencijos. Sumažėjus paklausai, besiformuojant didesnei pasiūlai, sustojus pardavimams, aktyvėja nuoma. Taip pat pastebimas didesnis susidomėjimas mažesniais butais, nes, augant šildymo kaštams, išlaikyti didelius butus tampa vis sudėtingiau.
Todėl, gerbiamas Lietuvos pesimiste, geriau nekeiskime savo gyvenimo planų ir principų, o planuokimės savo gyvenimą taip, kaip ir anksčiau. Visi galime būti ramūs, nes po kiekvienos įsivaizduojamos audros, anksčiau ar vėliau, pradeda šviesti saulė.