Populiariausiais išlieka ekonominės klasės būstai – juos perka tiek šeimos būsto, tiek būsto investicijai ieškantys klientai.
„Šiandien paklausiausi yra dviejų kambarių 45-50 kv. m ploto butai“, - sako „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų skyriaus vadovas Saulius Vagonis.
Pasak S. Vagonio, paprastai, iš mažesnių būstų galima gauti didžiausią grąžą, dažniausiai turtas perkamas Vilniuje. Sostinė vertinama kaip perspektyviausia vieta NT įsigyti.
„Aišku, kad lengviausia parduoti apie 50 kv. m būstus, kurių vertė siekia iki 300 tūkst. litų“, - skaičiuoja SEB banko prezidento pavaduotojas, Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius Virginijus Doveika.
“Noriu pridurti, kad likvidumo ieškojimas nėra nepasitikėjimo rinka išraiška. Dažniau tai yra asmeninio poreikio išraiška: žmogus nežino, ko jam prireiks ateityje“, - dėsto S. Vagonis.
Pasak jo, pirkdami lengviau parduodamus butus, žmonės gali būti lankstūs ir esant reikalui juos parduoti ir įsigyti didesnį ar mažesnį būstą.
„Dar viena priežastis - mes pastebėjome, kad didelių butų nuomos rinka yra labai maža ir nelikvidi. Išnuomoti apie 100 kv. m butą yra sunku ir skaičiuojant nuomos pajamingumą, dideliuose butuose jis krenta iki 3 proc., o tai tampa nepatrauklu investuotojams. Jie nori turėti 5 proc. grąžos, kad būtų aiškus skirtumas nuo kitų investicijų ir mažesni butai šią grąžą gali sugeneruoti“, - sako nekilnojamojo turto bendrovės „Eika“ plėtros direktorius Domas Dargis.
Nuomos rinkoje vietos yra
“Ober-Haus” vertinimu, situacija nuomos rinkoje išlieka įtempta, nors investicijai įsigijama apie penktadalis visų sostinėje parduodamų būstų, nuomos kainos augo, bet situacija iš esmės nesikeičia.
„Jau nebepamenu, kada buvo nuomojamo būsto perteklius, galbūt 2008 m., 2009 m., kai migracija šiek tiek paspartėjo, bet pastaruoju metu paklausa didėja, pasiūla taip pat, tačiau,kad nuomojamo būsto pasiūla būtų tokia, kad žemyn būtų mušamos kainos, taip tikrai nėra“, - vertino S. Vagonis.
SEB bankas skaičiuoja, kad daugiausiai paskolų yra išdavęs 27-35 m. amžiaus žmonėms, kurie, tikėtina, būstą perka savo reikmėms. Specialistų vertinimų, būstą investicijai perka 33 m. ir vyresni žmonės.
Skaičiuojama, kad didžioji dalis NT sandorių – apie 70 proc. - vyksta grynaisiais, tačiau dažniausiai šie pinigai yra santaupos ir „neatnešamos lagamine“.
S. Vagonis dėsto, kad perkant ir grynaisiais pinigais, dominuoja bankiniai pavedimai, o dažnai pinigų kilmė yra parduotas kitas turtas, pavyzdžiui, kitas būstas, žemė, miškas ir panašiai. Taip pat naudojamos lėšos gautos priėmus paveldėjimą.
D. Dargis antrina pastebėjęs, kad nedidelius butus žmonės perka ir savo lėšomis.
„Kai būsto kaina mažesnė, asmuo turi didesnių galimybių ir paskatų jį įsigyti nuosavomis lėšomis. Šiandien pastebime, kad pirkėjai savo lėšomis dažniau įsigyja 1-2 kambarių butus, ir tai nepriklauso nuo perkamo būsto klasės“, - kalbėjo jis.
Būsto paskolos padidėjo
Šiemet per penkis mėnesius, palyginti su pernai tuo pačiu metu, būsto paskolai žmonės skolinasi daugiau, skaičiuoja SEB bankas.
Sausį – gegužę vidutinė būsto paskola siekė 147 tūkst. litų, kai pernai tuo pat metu ji buvo 5 proc. mažesnė.
Pasak V. Doveikos, būsto paskolų rinkai didžiausią įtaką daro fundamentalūs veiksniai, pavyzdžiui, palyginti mažos paskolos palūkanos, didėjanti NT pasiūla, geresni žmonių lūkesčiai dėl ateities.
Bankas skaičiuoja, jog dažniausiai būsto paskolos imamos pagrindinio šeimos būsto įsigijimui, o naujai išduodamų paskolų trukmės vidurkis - 22 metai.
Perkami tiek sovietinio tipo, tiek naujos statybos būstai.
Kas yra naujos statybos būstas, vertinama įvairiai. Pavyzdžiui, Registrų centras nauja statyba vadina tuos būstus, kuriems yra ne daugiau nei 2 metai, tačiau S. Vagonis sako, jog „Ober-Haus“ naujais būstais vadina tą NT, kuris statytas vadovaujantis naujesnėmis technologijomis ir taip jo amžius gali padidėti ir iki 10-ies metų.