Su portalu DELFI susisiekęs skaitytojas Tomas pasakojo, kad būsto paskolos išdavimo tvarka privertė jį nemaloniai nustebti.
„Dabar bankai, skolindami pinigus žmonėms, reikalauja įsipareigojimo, kad jeigu žmogus nesugebės grąžinti paskolos, iš žmogaus bus prisiteisiama ne skolinta suma, bet 50 proc. didesnė. Anksčiau tokių nesąmonių nebuvo. Jei žmogui atsitinka nelaimė, bankas nori nurengti paskutinius marškinius“, – skundėsi vyras.
Kaip pasakojo Tomas, jis visai neseniai pasirašė būsto paskolos sutartį „Swedbank“ banke.
„Kai imi paskolą, viską sutvarkai, sumoki savo įnašą, pasirašai sutartį su pardavėju, jau esi įspraustas į kampą. Atgal žingsnio nėra, telieka uždėti perkamam butui hipoteką (nekilnojamojo daikto įkeitimas, kai įkeistas daiktas nėra perduodamas kreditoriui – red.). Ir tik tuomet sužinau, kad hipotekos suma bus 50 proc. didesnė nei pasiskolinau“, – tęsė vyras.
Pasak Tomo, imant paskolą banke jam apie tai nebuvo nė žodeliu prasitarta.
„Nes, logiška, kad žmogus atsisakys imti paskolą, – svarstė vyras. – Bet kai jau prieinamas liepto galas, žmogus neturi kur dėtis“.
„Swedbank” banko atstovas Saulius Abraškevičius pabrėžė, kad skaitytojo nuogąstavimai nėra pagrįsti.
„Šiuo atveju reikia atkreipti dėmesį į tai, jog kredito gavėjas privalo grąžinti bankui kreditą ne didesnį, nei yra gavęs iš kredito davėjo, – aiškino jis. – Be to, kredito gavėjas taip pat turėtų sumokėti palūkanas, kurios būtų skaičiuojamos kas mėnesį nuo negrąžinto kredito likučio. Jei pagal kreditavimo sutartį mokėjimai nevykdomi laiku, tai joje nurodyto dydžio delspinigiai skaičiuojami nuo laiku negrąžintos kredito dalies bei nesumokėtų palūkanų sumų“.
Pasak S. Abraškevičiaus, faktiškai kredito gavėjas privalo įvykdyti tik tai, kas numatyta kreditavimo sutartyje, su kurios sąlygomis jis susipažįsta dar iki jos pasirašymo. Standartinės kreditavimo sutarties sąlygos yra viešos ir skelbiamos banko internetiniame puslapyje.
„Ši informacija yra prieinama visiems, todėl susipažinti su sutarties sąlygomis galima dar iki kreipiantis į banką dėl kredito suteikimo“, – pridėjo banko atstovas.
Kalbėdamas konkrečiu Tomo atveju, S. Abraškevičius paminėjo, kad standartinių sutarties sąlygų 8 punktas nurodo: „Nekilnojamojo daikto hipotekos rūšis turi būti maksimalioji hipoteka. Užtikrinant reikalavimus maksimaliąja hipoteka, maksimaliosios hipotekos suma yra nustatoma kredito sumą dauginant iš koeficiento 1,5”.
Kaip teigė komercinio banko atstovas, „Swedbank“ būsto kreditavimo sutartyse toks punktas atsirado nuo 2012 m. liepos 1 d., kai įsigaliojo Civilinio kodekso nauja redakcija.
„Ji numato, jog „hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas ir iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų išieškojimas, o šalys gali susitarti, kad netesybos ir hipotekos kreditoriaus nuostoliai, patirti dėl hipoteka užtikrinto įsipareigojimo neįvykdymo, užtikrinami maksimaliąja hipoteka“, – nurodė banko atstovas.
S. Abraškevičiaus teigimu, jei būtų nenurodoma didesnė hipoteka nei suteikta paskola, įkeisto daikto hipoteka neužtikrintų delspinigių ir kitų kreditoriaus nuostolių, įskaitant žyminio mokesčio ir kitų priverstinių skolos išieškojimo išlaidų.
„Reziumuojant galima pasakyti, kad maksimalioji turto hipoteka pagal kredito sutartį taip pat apima ir nuostolius bei netesybas, o faktiškai išieškoma suma negalės viršyti faktinių kredito gavėjo įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartį sumos“, – savo pastebėjimais dalijosi banko atstovas.